Spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime Pilietybės įstatymo projekto priėmimo klausimas Seimo seniūnų sueigos sprendimu buvo išimtas iš darbotvarkės. Kadangi dėl 10-ties darbo dienų pertraukos Seimo posėdžiai nevyks, tai prie šio klausimo gali būti grįžta ne anksčiau lapkričio 4 d.
Spalio 14 d. Seimas patvirtino ilgai svarstytas pilietybės įstatymo 7 straipsnio pataisas ir žengė žingsnį link to, kad būtų sudarytos sąlygos dvigubą pilietybę turėti lietuviams gyvenantiems valstybėse priklausančiose Europos Sąjungai bei NATO o taip pat lietuvių kilmės asmenims nuo seno gyvenantiems su Lietuvos Respubliką besiribojančiose valstybėse.
Seimas pritarė, kad Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę, jeigu ją įgijo gimdamas. Taip pat buvo nutarta, kad dviejų valstybių piliečiai gali būti ir žmonės, kurie buvo Lietuvos piliečiai iki šalies okupacijos 1940 metais, tačiau iki 1990 metų kovo 11 dienos buvo ištremti ar emigravo. Teisė turėti dvigubą pilietybę įtvirtina taip pat ir jų palikuonims.
Užsienio lietuviai, senieji ir naujieji Lietuvos emigrantai jau seniai reikalauja teisės į dvigubos pilietybės išplėtimą. Teigiama jog taip bus pristabdytas užsienyje gyvenančių lietuvių nutautėjimas ir stiprinamas jų ryšys su tėvyne.
Priėmus šį įstatymą ketinama iš karto kreiptis į Konstitucinį teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar toks teisės į dvigubą pilietybę išplėtimas neprieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12-tame straipsnyje yra įtvirtintas viengubos pilietybės principas: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Konstitucinis teismas 2003 ir 2006 m. jau yra išsamiai išaiškinęs, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija dviguba pilietybė yra galima tik retais išimtiniais atvejais.
