Laisvos visuomenės institutas, įvertinęs Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XVP-1315 (toliau PA įstatymas) atitiktį prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, įstatymams ir teisėkūros principams, pateikė pastabas ir pasiūlymus LR ministrei pirmininkei, Sveikatos apsaugos ministrei, Sveikatos reikalų komitetui bei Seimo nariams. Instituto vertinimu, siūlomi pakeitimai kelia rimtų konstitucinių, teisinių ir etinių prieštarų, o, svarbiausia, nepaiso ir nesiekia geriausių gimsiančio vaiko interesų.
Institutas pažymi, kad projekto rengėjai nepagrįstai išplečia 2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimą. Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl diskriminacijos tarp susituokusių ir nesusituokusių skirtingų lyčių porų, tačiau nesprendė klausimo, ar teisės į pagalbinį apvaisinimą nesuteikimas moteriai, nesančiai poroje, atitinka Konstituciją. Todėl siūlymas suteikti teisę vienišai moteriai naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis turi būti laikomas nepagrįstu ir neatitinkančiu Konstitucijos.
Primintina, kad vieno vienišo asmens lytinių ląstelių nepakanka pradėti naujam žmogui, atitinkamai pagalbinio apvaisinimo procedūra visada susijusi su konkrečios poros, o ne pavienio žmogaus reprodukcinės sistemos prigimtinio veiksmingumo atstatymu. Prigimtinė žmonių reprodukcinė sistema lemia, kad kiekvienas vaikas, kurio susilaukiama net ir pagalbinio apvaisinimo būdu, turi tėvą ir motiną.
Analizuojamame projekte yra šiurkščiai ir sistemingai paneigiama prigimtinė negimusio vaiko teisė į gyvybę, taip pat ignoruojamas vaiko interesų pirmumo principas, įtvirtintas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje. Pabrėžtina, kad vaiko teisės turi būti saugomos ne tik po gimimo, bet ir iki jo. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4 str. 1 d. 4 p.) ir tarptautinėje teisėje įtvirtintos negimusio vaiko teisės sveikai vystytis iki gimimo: ,,kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai <…>“.Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. įtvirtinta, kad ,,imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.“ Vaiko iki gimimo teisių ir teisėtų interesų nepaisymas sukelia Projekto ir galiojančio teisinio reguliavimo koliziją.
PA įstatymo projekte yra sistemingai žeminamas embriono teisinis statusas, traktuojant jį ne kaip žmogų, turintį prigimtinę teisę į gyvybę ir orumą, o kaip disponuojamą biologinę medžiagą, kurią galimakurti „atsargai“, ,,importuoti“, ,,konservuoti“, donuoti, „atsisakyti“ ir sunaikinti. Toks požiūris, Instituto vertinimu, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, įtvirtinančioms prigimtines žmogaus teises, teisę į gyvybę ir orumą. Kaip savo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas: ,,Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai“ ir ,,Kaip buvo pažymėta anksčiau, teisė į gyvybę yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Ji yra nedaloma. Arba gyvybė yra, arba jos nėra“.
Projektas plečia preimplantacinio genetinio tyrimo taikymą, įskaitant galimybę jį vykdyti ir „kitais, sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais“.Tai sudaro prielaidas embrionų atrankai pagal sveikatą, kelia diskriminacijos riziką ir neatitinka tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Ovjedo konvenciją.
Siūlomas įstatymo projektas taip pat išplečia atvejų skaičių, kada leidžiama sunaikinti gyvybingus žmogaus embrionus, o tai silpnina negimusio vaiko apsaugą.
PA įstatymo projektas įpareigoja Valstybę plačiau subsidijuoti sistemą, kurioje žmogaus gyvybė (embrionai) būtų sistemingai konstruojama ir naikinama, kuri verstų nepaisyti prigimtinių tėvų pareigų ir vaiko teisių. Tai ypač sunkiai pažeistų piliečių sąžinės laisvę, nes valstybė ne tik leistų, bet ir viešosiomis lėšomis remtų veiksmus, kurie prieštarauja Konstitucijai ir prigimtinei teisei.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Laisvos visuomenės institutas siūlo:
· atsisakyti Konstitucijai bei įstatymams prieštaraujančio pasiūlymo sudaryti teisines sąlygas vienišai moteriai susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu, neužtikrinant vaiko teisės žinoti savo tėvą ir motiną, taip pat įstatyme sudarant prielaidas vienam iš tėvų atsisakyti jo prigimtinių pareigų savo vaiko atžvilgiu.
· įtraukti nuostatą, kad pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik toms poroms, kuriose vaiko biologinis tėvas sutinka prisiimti vaiko tėvystę.
· Atsižvelgiant į geriausius gimsiančio vaiko interesus ir ribotus valstybės finansinius resursus, nustatyti prioritetinę pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo eilę poroms, siekiančioms gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir objektyvius šios eilės sudarymo kriterijus, kuriais būtų atsižvelgta į laukiamo vaiko tėvų šeimos stabilumo ir gyvenimo sąlygas, kurios tenkintų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas vaiko teisių apsaugos nuostatas ir garantijas.
· atsisakyti teisinio reglamentavimo, sudarančio prielaidas neribotam vaikų pradėjimui ir naikinimui pagalbinio apvaisinimo procedūros metu.
Institutas ragina įstatymų leidėjus priimant sprendimus pirmiausia vadovautis Konstitucija ir atsižvelgti į geriausius gimsiančio vaiko interesus.
