Lietuvos požeminio vandens ištekliai – aukso vertės (0)

Vanduo akmenyje | R.Balsevičiūtės nuotr.

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais, o Lietuvoje ji minima Aplinkos ministerijos iniciatyva nuo 2000-ųjų.

Šiemet pagrindinė Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir darbas. Beveik pusė žmonijos – apie 1,5 mlrd. planetos gyventojų – dirba su vandeniu susijusiuose sektoriuose.

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančių šalių gyventojų skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje.

Mūsų šalis yra turtinga gėlo vandens išteklių. Esame bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Todėl šio vandens ištekliai yra aukso vertės. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai šalyje iš žemės gelmių buvo išgauta per 132 mln. kubinių metrų požeminio vandens. Mineralinis vanduo sudarė tik labai mažą jo dalį – išgauta 121,7 tūkst. kubinių metrų.

Geologai yra nustatę, kad saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, Lietuvoje iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną. Tad šiuo metu sunaudojame tik apie 10 proc. galimo išgauti požeminio vandens. Kadangi tai atsinaujinantys gamtos ištekliai, nepriklausomai nuo galimų klimato kaitos scenarijų, jų pakaks ilgam. Todėl pagrindinis tikslas – išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyta, kad siekiant išsaugoti visų rūšių požeminio vandens išteklius, reikia tobulinti šių išteklių tyrimus, vertinimą, aprobavimą ir apskaitą, inventorizuoti požeminio vandens taršos šaltinius, gerinti šių išteklių stebėsenos, naudojimo ir apsaugos nuo taršos kontrolės sistemą.

Gerokai daugiau rūpesčių kelia paviršinių vandens telkinių būklė. Apie 65 proc. šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos vandens telkiniai dumblėja, užauga augmenija, žydi, juose sumažėjusi žuvų įvairovė. Labiausiai jie nukenčia nuo žemės ūkio taršos – didelių nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracijų. Vandens telkinių būklė turėtų labai pagerėti, įgyvendinus Aplinkos ministerijos parengtą Vandenų srities plėtros 2016-2021 m. programą. Ši programa netrukus bus pateikta Vyriausybei tvirtinti, baigus ją derinti su kitomis institucijomis.