Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse

[autorius]

[papildyta]

3
G.Masono nuotr.

G.Masono nuotr.

G.Masono nuotr.
G.Masono nuotr.

Nors vanduo užima daugiau kaip 70 procentų žemės paviršiaus, daug pasaulio valstybių susiduria su geriamojo vandens trūkumu. Šylant klimatui gėlas vanduo tampa vis brangesniu malonumu, todėl Žemės gyventojai raginami taupiau jį naudoti.

Lietuviams vandens taupyti kol kas dar nereikia, nes mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Mūsų vandens atsargos beveik septynis kartus didesnės nei suvartojame.

Pasaulyje trūksta gėlo vandens

Nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita tapo grėsme šiam ištekliui. Geriamojo vandens pasaulyje jau dabar ima trūkti. Europos Parlamento duomenimis, pasaulyje dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens.

Vandens trūkumo problema paliečia ir Europą. Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc. Europos teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo. Šiais metais Europos Komisija planuoja pateikti pasiūlymus, kaip efektyviau valdyti vandens naudojimą, išskirtinį dėmesį skirdama vandens taupymui žemės ūkyje, statybos ir pramonės sektoriuose. ES institucijų veiksmai jau padėjo daugiau kaip 32 milijonams žmonių apsirūpinti vandeniu.

Kol pasaulyje svarstoma, kaip kovoti su geriamojo vandens trūkumu, Lietuvos hidrologijos specialistai teigia, kad Lietuvoje dėl vandens trūkumo nereikia jaudintis. Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno teigimu, šalyje požeminių vandens išteklių yra pakankamai.

„Apskaičiuota, kad Lietuvos gyventojai gali suvartoti 3,2 milijonus kubinių metrų vandens per parą. Tačiau šiandien jie sunaudoja tik apie 400–500 tūkst. kubinių metrų vandens, tai sudaro 15–20 procentų galimo kiekio“, – apie gausius geriamojo vandens kiekius Lietuvoje pasakojo K.Kadūnas.

Lietuvos požeminio vandens monitoringo duomenimis, net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį – vos ne iki 1 mln. kubinių metrų per parą, požeminio vandens buvo naudojama tik 50–75 proc. visų išteklių.

Centralizuotas vanduo kokybiškesnis už šulinio

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo. Gręžinio gylis paprastai siekia 30–50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Pasak K.Kadūno, aukštą vandens kokybę lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas iš giliųjų sluoksnių, kurie yra apsaugoti nuo taršos žemės paviršiuje.

Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose dažniausiai naudojamasi šachtiniais šuliniais. Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra aukšta, ne visi šalies gyventojai vartoja tikrai geros kokybės vandenį. „Paprastai 40–50 proc. šulinių vandens yra bakteriologiškai ir chemiškai užteršti. Taip yra todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos“, – sakė šalies geologijos tarnybos atstovas.

K.Kadūno teigimu, vienkiemių gyventojai gali pasirinkti saugią vietą šuliniui, tačiau tankesnėse gyvenvietėse tai padaryti gan sunku. Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Daugumai šių žmonių – tai vienintelis geriamojo vandens šaltinis.

Vandens valymui – ES lėšos

Nors giliųjų gręžinių vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos, geriamojo vandens kokybei užtikrinti nuolat vykdoma vandens kontrolė. Pasak K.Kadūno, šalyje susiduriama su problema, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose (Kėdainiai, Joniškis, Šiaurės Lietuva ir Suvalkija), giliuosiuose vandenyse yra chlorido ir sulfatų. Tačiau ekspertas nuramina, kad šie elementai nėra toksiniai rodikliai.

„Toks vanduo gali būti specifinės spalvos ar kvapo, tačiau tai nėra kenksminga žmogaus sveikatai“, – pasakoja K. Kadūnas. Tačiau jis pabrėžia, kad nitratai, kurių randama šulinio vandenyje, – toksiški elementai, smarkiai pabloginantys vandens kokybę ir galintys pakenkti sveikatai, nors jais užterštas vanduo specifinio skonio ar kvapo savybių neįgyja. Apie vandenyje esančius teršalus galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Tačiau ir gėlame vandenyje aptinkama sveikatai pavojingų elementų. Šiaurės vakarų Lietuvos regione (Skuode, Kretingoje) giliuosiuose vandens sluoksniuose aptinkama fluoro, kuris kenksmingas kaulams, dantims. „Fluoras yra toksinis elementas, todėl tuose regionuose ES lėšomis diegiama fluoro šalinimo technologija“, – pasakoja K.Kadūnas.

Vanduo – nekilnojamasis Lietuvos turtas

Turėdama dideles gėlo požeminio vandens atsargas ir jas eksportuodama į kitas šalis, ateityje už vandenį Lietuva galėtų gauti dideles pajamas. Tačiau kol kas Lietuva eksportuoja tik kitos rūšies vandenį – mineralais prisotintą vandenį. Lietuvoje gaminama produkcija eksportuojama į Latviją, Estiją, Rusiją, Angliją, Airiją, JAV ir Kiprą.  Daugiau nei 30 proc. produkcijos eksportuojama į 12 šalių visame pasaulyje: Lenkiją, Latviją, Estiją, Švediją, Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Izraelį, Baltarusiją, Rusiją, Kanadą ir JAV. Didžiausia dalis produkcijos eksportuojama į kaimynines Baltijos šalis: Latvijos rinkoje įmonė užima 9 proc., o Estijoje – 5 proc. geriamojo vandens rinkos.

Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovo Gintaro Morkūno teigimu, natūralaus mineralinio vandens telkiniai yra tikrai gausūs, o suvartojamas kiekis labai nedidelis. Aprobuoto mineralinio vandens kiekis yra apie 2,7 mln. kubinių metrų per metus, o gavyba sudaro tik 4–5 proc. visų mineralinio vandens išteklių.

Kasmet pasaulyje geriamojo vandens atsargos mažėja, todėl mūsų šalies didelės gėlo požeminio vandens atsargos gali tapti svarbiu ištekliu, o galbūt ir pajamų šaltiniu Lietuvai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kokį vandenį gerti?
  2. Visuomenei – apie vandens kokybę
  3. Nedeginkime komunalinių atliekų krosnyse

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Emilija says:
    11 metų ago

    Laba diena, norėčiau sužinoti šio straipsnio autorių.

    Atsakyti
  2. Gintautė Brazauskaitė says:
    11 metų ago

    Laba diena,

    Išskirtinio autoriaus nėra, tai komandinis darbas.

    Atsakyti
  3. Aha says:
    8 metai ago

    Aha, shevron greit padeti Lietuvoje pataisys ir gersime vandeni is buteliu atvezta is kazi kur. Biznis yra biznis parduos musu dujas o poto mums vandeni vez….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Tarša | am.lrv.lt nuotr.

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m. | lrv.lt nuotr.

Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m.: ką svarbu žinoti?

2023 01 25
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Vandentvarkos įmonė | am.lrv.lt nuotr.

Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį

2023 01 18
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Pateikta ataskaita apie klimato kaitos valdymą

2023 01 16
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Ukrainos verslininkų valdomos Lietuvos įmonės „Altimus-Tech“ priešlėktuvinei gynybai skirtas paleidimo įrenginys | įmonės nuotr.

Ukrainai dovanojamą oro gynybos techniką Lietuvos institucijos 6 mėn. marinuoja kaime

2023 01 13
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Akcijos ir nuolaidos picų pristatymui Kaune
  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

by Ditė Česėkaitė
2023 02 02
0
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?

Aplinkos ministerija siūlo nustatyti aiškesnes pareigas, teises, atsiskaitymo, sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, tarp jų...

Skaityti toliau

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
Tarša | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes,...

Skaityti toliau

Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m.: ką svarbu žinoti?

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
0
Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m. | lrv.lt nuotr.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių klimatą ir jo kaitos dėsningumus, yra Saulės energijos prietaka į paklotinį Žemės paviršių, todėl Saulės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Prasidėjo „Kino pavasaris“ (video)

Prasidėjo „Kino pavasaris“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai