Vanduo – gyvybiškai svarbus mitybos komponentas, nes organizme atlieka reikšmingas fiziologines funkcijas. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad organizme turi būti palaikomas vandens balansas. Jei organizmas netenka didelio kiekio vandens, gali pasireikšti dehidratacija. Dehidratacijos simptomai: silpnumas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, galvos svaigimas, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas.
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Vanduo yra labai paprastas, bet unikalus takusis kūnas. Vanduo išsiplečia 9 %, kai sušąla į ledą, šaldymas mažina vandens tankį, todėl ledas ir plaukia vandens paviršiuje. Kai išgaruoja, vandens molekulė vidutiniškai praleidžia ore 10 dienų, kol vėl iškrenta ant žemės kritulių ar kondensato pavidalu. 97 % pasaulio vandens yra sūrus arba kitaip negeriamas, 2 % saugomas ledynuose, o likęs 1 % yra naudojamas žmonijos.
Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Žmogaus kūne yra 68–70 % vandens, iš jo kraujyje – 90 %, raumenyse – 75 %, kauluose – 28 %. Jis sudaro 75 % žmogaus smegenų masės. Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 proc. vandens, kūdikis gimsta turėdamas 90 proc., suaugęs žmogus jo turi 70 proc., o miršta sudarytas iš 50 proc. vandens. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai procesai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu.
Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinęs, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta. Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2–2,5 1 geriamojo vandens. Žmogus ir gyvūnai, savo organizme perdirbdami maistą, patys pasigamina endogeninio, t. y. vidinio vandens. Visi gyvūnai ir augalai daugiausia vartoja tą vandenį, kurį pasigamina savyje. Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1–1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6–8 % savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampumas, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva.Netekus 10 % vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, inkstai neišskiria šlapimo, silpsta protas. Netekęs 21 % vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs apie aštuntą parą.
Liguistų reiškinių žmogus neišvengia ir tada, kai vartoja per daug vandens: pasirodo intoksikacijos simptomai, krinta kūno temperatūra, teka seilės, pykina, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda traukuliai, suglemba raumenys, skauda galvą. Normali mūsų kūno temperatūra svyruoja labai nedaug: 36,6– 37 °C. Nukrypimas nuo šios normos vos per keletą dešimtųjų laipsnio liudija apie negalavimą, vieno ar kito organo normalios funkcijos sutrikimą. Gamtoje nėra geresnio šilumos nešiotojo kaip vanduo. Vanduo labai padeda palaikyti pastovią organizmo temperatūrą (yra geras šilumos reguliatorius). Krintant aplinkos temperatūrai, vandenyje dėl oksidacijos procesų kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti. Aplinkos temperatūrai kylant, kraujas, plūsdamas į odą, padidina prakaitavimą. Prakaitas pro odą atiduoda šilumą aplinkai ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo.
Štai ką reiškia vanduo žmogaus gyvenime. Tačiau jo reikia ne vien fiziologiniams procesams. Normaliai žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti vandens reikia kur kas daugiau negu nustatyta fiziologinė norma. Vanduo atlieka lemiamą vaidmenį Žemės istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje. Daugybė vandens suvartojama higieninėms ir buitinėms reikmėms, maisto gamybai, technologiniams pramonės, statybos ir transporto procesams, žemės ūkiui, gaisrams gesinti, miestų gatvėms ir želdiniams laistyti.
