Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Šiandien minima Pasaulinė vandens diena

www.alkas.lt
2014 03 22 10:35
1
naturalgrocers.com nuotr.

naturalgrocers.com nuotr.

naturalgrocers.com nuotr.
naturalgrocers.com nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO.

Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Pasaulinės vandens dienos problematiką. 2014 m. Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir energetika“.

Vanduo ir energetika yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklausomi. Energijos gamyba ir perdavimas reikalauja vandens išteklių, ypač hidroelektrinių, atominių  ir šiluminės energijos šaltiniai. Iš kitos pusės, apie 8 proc. pasaulyje pagamintos energijos naudojama vandens gavybai, siurbimui, apdorojimui, pašildymui, transportavimui, tiekimui vartotojams.

2014 m. Jungtinės Tautos, glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, ragina atkreipti ypatingą dėmesį į vandens ir energijos ryšį, ypač sprendžiant nelygybės ir žmonių, kurie gyvena lūšnynuose, nuskurdusiose kaimo vietovėse ir neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens, tinkamų sanitarijos sąlygų, pakankamų maisto ir energetikos paslaugų, prieinamumo prie gerovės problemas.

Taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šitų dviejų sektorių kompleksinės politikos plėtrai bei plėtoti sektorinį bendradarbiavimą, vedantį į energijos saugumo bei tvaraus vandens naudojimo ekologišką ekonomiką didžiausia dėmesį skiriant energetikai ir tausojančiam vandens vartojimui. Ypatingas dėmesys yra skiriamas siekiant apibrėžti gerąją praktiką, ką gali padaryti vandenį bei energiją taupanti žalioji ekonomika. Žalioji ekonomika gerovės augimą derina su darniu aplinkos išteklių panaudojimu. Žalioji ekonomika siekia suderinti ekonominę, socialinę ir ekologinę darniojo vystymosi sampratą. Tai daroma akcentuojant ne tik tai, kad ateities kartoms turėtų būti užtikrintos tokios pats pajamos, kokias turi dabartiniai gyventojai, bet ir tai, kad ekonominė gerovė būtų kuriama išlaikant socialinį teisingumą bei nepažeistą aplinką.

Energetikos sektorius turi milžinišką įtaką ekonomikai ir klimato kaitai. Energetika sukuria 8 proc. viso pasaulio BVP, tačiau jos vystymosi padarinys – net 40 proc. visų šiltnamio dujų. Galima nemažai laimėti taupant energiją, nes mažesnės išlaidos jai paskatins kitų sektorių augimą, o taupūs energijos vartojimo būdai užtikrins mažesnes šiltnamio dujų emisijas.

Šiuo metu pasaulyje svarbiausias klausimas yra klimato kaitos švelninimas ir apsirūpinimas energija. XX a. paskutiniame dešimtmetyje alternatyviosios energetikos naudojimo tempas labai paspartėjo. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Pagal šią direktyvą, Lietuva turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. bendrai suvartojamo galutinio energijos kiekio. Lietuvoje elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojama vandens ir vėjo energija. Alternatyviosios energetikos įrenginiai vienaip ar kitaip veikia aplinką. Iš visų alternatyvios energetikos objektų vizualiai aplinką labiausiai veikia vėjo, vandens ir saulės energetikos objektai.

Vienas iš alternatyviosios energetikos objektų yra hidroelektrinė. Tai elektros energijos gamybos įmonė ar įrenginys, kuriame elektros energiją sukuria krentančio vandens sukama vandens turbina, sujungta su elektros energiją gaminančiu generatoriumi. Hidroelektrinės potencinė energija dažniausiai sukaupiama užtvenkus upes.

Pirmoji hidroelektrinė buvo pastatyta 1868–1870 m. Kregsaide (Cragside) Anglijoje. Ji tiekė energiją kelioms elektros lemputėms lordo Armstrongo dvare. 1882 m. JAV, Epltone (Appleton), pastatyta pirmoji komercinė hidroelektrinė. 1895 m. Tasmanijoje pastatyta pirmoji viešoji hidroelektrinė, tiekusi energiją Launčestono miesto gatvių apšvietimui.
Pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje – tai 1903 m. prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas.

Nemuno vandens išteklius dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė lietuvių kilmės profesoriaus Jurgio Merčingo vadovaujama Peterburgo Kelių instituto Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, o akcinė bendrovė „Galybė“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa tai liko neįgyvendinta.

1929 m. inžinierius J. Smilgevičius parašė Lietuvos Vyriausybei raštą, kuriame nurodė, kad viena krašto atsilikimo priežasčių – menkas Lietuvos elektrifikavimas: vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudodavo 5 kWh elektros energijos, o Norvegijoje vienam gyventojui tekdavo 3000 kWh. Išeitis – panaudoti Lietuvos vandens išteklius ir statyti hidroelektrines ant Nemuno ties Petrašiūnais, Prienais ir Nemaniūnais, ant Neries ties Jonava. Jis siūlė išnaudoti ir mažesnes upes: Miniją, Jūrą, Šventąją, Dubysą, Šešupę ir kitas. Autorius pateikė ne tik techninius-ekonominius skaičiavimus, bet ir finansinius siūlymus, kaip sukaupti lėšų statyboms, koks bus gaunamas pelnas ir kaip bus grąžinamos skolos. Jo siūlomos hidroelektrinės per metus būtų pagaminusios kiekvienam gyventojui per 300 kWh elektros energijos.

1935 m. elektros ūkio aprašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 96 hidroelektrinės. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose minima, kad 1958 m. Lietuvoje buvo 320 mažųjų hidroelektrinių, vandens sukamų malūnų ir lentpjūvių. Įsigalėjus atominei energetikai, jos pradėtos sparčiai naikinti. 1993 m. Lietuvoje buvo likę 12 mažųjų hidroelektrinių. Jų atsigavimas prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 2000 m. jau veikė 28 mažosios hidroelektrinės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 84 mažosios hidroelektrinės. Pastaruoju metu hidroenergetikai Lietuvoje vėl skiriama gana nemažai dėmesio, nors Lietuvos upių potencinė energija ir nėra didelė, palyginus su biokuro teikiamomis galimybėmis.
Daugiausia elektros energijos hidroelektrinėse pagamina Norvegija – 99 proc., Islandija – 83 proc., Kanada – 70 proc., Austrija – 67 proc. bendro šalyje suvartojamo energijos kiekio. Didžiausia pasaulyje hidroelektrinių pastatyta Kanadoje, Kvebeke, ant Didžiosios (La Grande) upės. Jos galia siekia 16 021 MW.

Hidroelektrinės gaminama elektra yra pigesnė už gaminamą šiluminėje elektrinėje, nepaisant to, kad brangiai kainuoja užtvankos statyba, nes naudoja praktiškai nemokamą kurą. Be to, vanduo yra atsinaujinantis energijos šaltinis, leidžiantis sumažinti dažniausiai importuojamų kuro rūšių – anglies, naftos produktų ir gamtinių dujų – naudojimą energijos gamybai. Elektros gamyba hidroelektrinėje neteršia aplinkos. Hidroelektrinės agregatus galima greitai įjungti ir išjungti pagal elektros energijos poreikio padidėjimą ar sumažėjimą.

Vanduo gali būti panaudojamas geoterminei energijai išgauti. Geoterminė energija (gr. geo „žemė“ + therme „kaitra“) – šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (įskaitant karštus požeminio vandens telkinius) energija. Šis terminas paprastai vartojamas kalbant apie šios energijos panaudojimą žmogaus poreikiams. Geoterminė energija naudojama dviem būdais: tiesiogiai kaip šiluminė energija, pavyzdžiui, karštas gelmių vanduo naudojamas namams apšildyti. Taip pat ji naudojama kaip energijos šaltinis elektros energijai generuoti.

Visame pasaulyje 1,3 milijardo žmonių šiuo metu gyvena be elektros, 780 milijonų žmonių neprieinamas švarus geriamasis vanduo ir 2,5 milijardo žmonių neturi gerų sanitarinių sąlygų. Akivaizdu, kad gėlo vandens ir energijos paklausa per ateinančius dešimtmečius vis didės, o vanduo ir energija turės lemiamą poveikį skurdo mažinimui.

Geresnis supratimas apie vandens ir energetikos sektorius, jų ryšį ir poveikį vienas kitam leis geriau koordinuoti energijos ir vandens planavimą, formuoti novatorišką ir pragmatišką nacionalinę politiką, kuri gali atnešti daugiau našumo ir ekonominio efektyvumo teikiant vandens ir energetines paslaugas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien minima Pasaulinė vandens diena
  2. Šiandien minima Tarptautinė taikos diena
  3. Artėjant Pasaulinei vandens dienai skatinama ištirti geriamąjį vandenį
  4. Lietuvoje šulinių vandens kokybė negerėja – apie trečdalio jų vanduo užterštas
  5. Vandens poveikis žmogaus sveikatai
  6. Geriamo vandens bėda – fluoridai
  7. Blogėja Lietuvos maudyklų vandens kokybė
  8. Lietuviai mineralinio vandens išgeria keliskart mažiau nei vakariečiai
  9. Balandžio 17-oji – tarptautinė hemofilijos diena
  10. Žemaitijos nacionaliniam parkui skirtas Lietuvos turizmo „Oskaras“
  11. Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį
  12. Nedrausmingiems vairuotojams baigiasi ramus gyvenimas
  13. Aplinkos ministerija: Lietuvoje vandentvarkos įmonės nebus privatizuojamos
  14. Prasidėjo įžuvinimo darbai
  15. Šernai bus medžiojami ir rezervatuose
  16. Įvertinti mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumai nedžiugina
  17. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  18. Pagrindinė dienos tema – vanduo
  19. Kavinės skatinamos lankytojams tiekti vandenį iš čiaupo nemokamai
  20. Vilioja legendomis apipinti šaltiniai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Juozas says:
    8 metai ago

    O “Ševronas” neuždraus šito minėjimo ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens

2022 08 19
Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.

Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą

2022 08 19
Paprastėja galimybės gauti žvejybos leidimą

Laikiama pasiūlymų naujai žvejybos tvarkai

2022 08 18
Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

2022 08 17
Gerovės konsultantai | iš FB paskyros "geroveskonsultantai" nuotr.

Gerovės konsultantai – nauja nemokama paslauga Lietuvoje

2022 08 17
Duona | „Gardėsio“ nuotr.

Sveika mityba: Kokią duoną rinktis?

2022 08 17
Kiek ir kokio vandens gerti, kad išliktume darbingi

Koks vanduo geriausiai atgaivins per karščius?

2022 08 16
Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai | lrv.lt nuotr.

Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai

2022 08 15
Pošventinei atgaivai – rauginti kopūtai

Kokies priežastys lemia pavojingą kepenų ligą?

2022 08 13
Keičiasi sveikatos reikalavimai pareigūnams

Keičiasi sveikatos reikalavimai pareigūnams

2022 08 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens
Lietuvoje

Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens

2022 08 19
Naujos istoriko knygos apie Vladislovo Jogailos damas viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.
Istorija

Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas

2022 08 19
Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą

2022 08 19
Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms | Pexels nuotr.
Lietuvoje

Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms

2022 08 19
Profesinis mokymas įgauna pagreitį | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Pasirinkti profesiją galima iki rugpjūčio 23 d.

2022 08 19
Aušra Liutkutė (sopranas), Giedrė Gabnytė (vargonai) | Alkas.lt ekrano nuotr.
Menas

Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas

2022 08 19
Paminėtos „Santara“steigimo 110-osios metinės | R. Kaminsko nuotr.
Istorija

Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“steigimo 110-osios metinės

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 18 14:42

2022 08 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • šios knygos vertę apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens
  • Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 562; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 507; komentarų: 0
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 476; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 474; komentarų: 8
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 463; komentarų: 0
  • Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo peržiūrėta: 448; komentarų: 4

Kiti Straipsniai

Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens

by Ditė Česėkaitė
2022 08 19
0
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Lietuvoje termometro stulpeliams kasdien kylant vis aukščiau, didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sostinės gyventojus...

Skaityti toliau

Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą

by Kristina Aleknaitė
2022 08 19
0
Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.

Aplinkos viceministras Danas Augutis ir ministerijos žinovai nuotolinio susitikimo metu su Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių viceministrais Ruslanu Grečaniku (Grechanyk),...

Skaityti toliau

Laikiama pasiūlymų naujai žvejybos tvarkai

by Ditė Česėkaitė
2022 08 18
0
Paprastėja galimybės gauti žvejybos leidimą

Aplinkos ministerija parengė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus ir iki rugpjūčio 23 d. laukia jiems pastabų bei pasiūlymų....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • šios knygos vertę apie Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką

Kitas straipsnis
„Mokslo sriuba“ kalba apie ateities medžiagą – grafeną (video)

„Mokslo sriuba“ kalba apie ateities medžiagą – grafeną (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai