Šią vasarą Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijoje prasiveržė spūdinis požeminis vanduo. Taip galėjo nutikti ir dėl netinkamai atliktų žemės gręžimo darbų.
Prieš gerą pusmetį Žygaičių seniūnijoje buvo įrenginėjamas vandens gavybos gręžinys. Planuota gręžti giliau nei 100 metrų, tačiau, nepasiekus ir 30 metrų, iš gręžinio plūstelėjo fontanas. Sudėjus vamzdžių koloną paaiškėjo, kad spūdis yra maždaug 4 m virš žemės paviršiaus. Atvira gręžinio anga buvo užbetonuota, bet rugpjūčio pradžioje artezinis požeminis vanduo prasiveržė net keliose vietose. Skaičiuojama, kad iš gręžinio per valandą galėjo išsiveržti apie 150 kubinių metrų vandens.
Nustačius, kad gręžimą atlikusi firma nesilaikė tokiems darbams keliamų reikalavimų, bus taikomos nuobaudos. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad gręžinius atliekančios įmonės visada gali konsultuotis su tarnybos specialistais, taip pat naudotis sudarytu Požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapiu. Teritorijoje, kur galimi proveržiai, būtina pasitikrinti greta esančių gręžinių ypatumus ir, esant rizikai, naudoti apsauginį vamzdį (konduktorių), kurį, jei prasidėtų fontanavimas, galima užsukti.
Dažniausiai spūdinio požeminio vandens proveržiai arba vandens fontanavimas iš gręžinių įvyksta ten, kur reljefas staigiai pažemėja: upių slėniuose, kloniuose, ežerų dubakloniuose. Esama jų ir kai kuriose lygumose, ypač prieledyninių ežerų nuogulų srityse. Rizikingiausi yra Pamario lygumų, Nemuno vidurupio, Neries, Vokės, Šventosios (Aukštaitijoje), Ventos, Verknės ir Strėvos upių slėniai. Nemažai proveržio atvejų fiksuota ir Šiaurės bei Vidurio Lietuvos srityse – Nevėžio, Mūšos ir Lėvens pabaseiniuose. Ypač gausu rizikos zonų Suvalkijos lygumose, kur virš žemės paviršiaus dažniausiai pakyla kreidos sistemos sluoksnių požeminio vandens spūdis.
Pagal Lietuvos geologijos tarnybos sudarytą Požeminio vandens proveržio rizikos žemėlapį Žygaičių seniūnija patenka tik į mažos požeminio vandens proveržio rizikos zoną, nes aplink 10 km spinduliu nėra nė vieno registruoto gręžinio, kuris bylotų apie tokio proveržio galimybę. Pavyzdžiui, už 3 km esančioje Sartininkų gyvenvietėje panašaus gylio vandeningieji sluoksniai (Viršutinio Nemuno–Medininkų žvirgždingo smėlio nuogulos) yra visai be spūdžio. Toks netikėtas proveržis tik įrodo, kad atliekant gręžimus net ir mažesnės rizikos zonose reikėtų naudoti bent jau apsauginį vamzdį – konduktorių. Žinoma, tai kainuoja papildomai, bet, įvykus proveržiui, leidžia jį suvaldyti.
Spūdinio požeminio vandens proveržiai, pakeitę reljefą ir apgadinę gyventojų nekilnojamąjį turtą, anksčiau fiksuoti ties Semeliškėmis, Aukštadvaryje, Neries slėnyje ir kitur. Kai kurie jų įvyko dėl nekokybiškai atliktų gręžimo darbų.
