Nors Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) metinio susirinkimo metu 2024 metų paukščiu buvo numatyta skelbti griežlę, tačiau praeitų metų pabaigoje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Miškų ir ekologijos fakulteto Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos mokslininkai pasiūlė LOD prisijungti prie jų numatytų mažosios musinukės paplitimo ir gausos tyrimų Lietuvoje.
Svarbiausias kvietimo argumentas buvo, jog LOD stebėtojų dėka, galima surinkti gerokai didesnės apimties duomenis apie šią, šalyje plačiai paplitusią paukščių rūšį, kuomet stebėjimai turi apimti įvairius šalies regionus su minimalia duomenų imtimi.
Tai labai svarbu žinant apie tokių žinių trūkumą ne tik šalyje, bet ir regione. Savo ruoštu VDU mokslininkai įsipareigojo pilnai apdoroti visą surinktą medžiagą, kam būtini ne tik paukščių stebėjimų, bet ir miškų duomenų bazės duomenys.
Įvertinus, jog tik bendradarbiaujant su LOD, VDU tyrimas galėtų tinkamai pristatyti rūšies būklės įvertinimą visos šalies mastu, taip pat galimybę vykdyti dviejų paukščių rūšių – griežlės ir mažosios musinukės, inventorizaciją visos šalies mastu, draugijos sekretoriatas kreipėsi į Valdybą klausiant pritarimo, jog šiais metais mažoji musinukė būtų paskelbta „Metų paukščiu“, o griežlės tyrimai ir kitos susijusios veiklos būtų įgyvendintos 2025 metais.
Tikimės, jog LOD nariai, metinio susirinkimo metu pritars tokiam sprendimui.
Kodėl mažoji musinukė?
Tai rūšis apie kurios būklę turime mažai duomenų, nepaisant fakto, jog mažoji musinukė įtraukta į ES Paukščių direktyvos I-o priedo rūšis ir jos svarbiausių veisimosi vietų apsaugai turėtų būti įsteigtos Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST).
Tačiau Lietuvoje tai nėra padaryta iki šiol dėl duomenų apie rūšies vietinių (perinčių tam tikruose miškų masyvuose) populiacijų stokos.
Kadangi mažoji musinukė šalyje paplitusi gana plačiai, santykinai nėra reta rūšis, nepakanka šiuo metu turimų duomenų, kad identifikuoti jai svarbiausias teritorijas.
Tuo tarpu tam tikri vietiniai tyrimai rodo apie šios rūšies blogėjančią būklę, kas, kaip manoma, susiję su plynais miškų kirtimais.
Būtina pažymėti, jog ir šalies perinti populiacija buvo įvertinta remiantis ekspertiniu vertinimu, kuris rėmėsi negausiais vietinio pobūdžio duomenimis.
Žinovų vertinimu per paskutinius 10 metų rūšies perinti populiacija sumažėjo maždaug 10 proc. Paskutinėje apžvalgoje už 2013-2018 metus, nacionalinė populiacija buvo įvertinta 10-20 tūkst. porų, nors dar dešimtmečiu anksčiau ji buv vertinama dvigubai didesniais skaičiais.
Tačiau šiuo metu žinovai mano, jog ankstesni vertinimai buvo netikslūs dėl nepakankamos turimų duomenų analizės. O tai dar kartą parodo numatomų tyrimų svarbą.
Trumpai apie rūšį
Mažoji musinukė paplitusi Eurazijos borealinėje juostoje, šiaurėje siekdama Suomiją ir pietinę Švediją, o pietuose paplitusi iki Centrinės Europos, o izoliuotos populiacijos ir Kaukazo, Alpių bei kitų kalnų masyvų miškuose.
Lietuva yra rūšies paplitimo arealo viduryje, todėl ji mūsų krašte yra santykinai gausi (lyginant su daugeliu kitų Europos šalių). Tačiau Europos Sąjungos mastu dėl padidinto dėmesio (ir apsaugos) rūšis, juolab, jog jos būklė nėra tiksliai žinoma.
Tai tolimas migrantas, žiemas leidžiantis Indijos regione ir Afrikos tropinėje zonoje. Į Lietuvą mažoji musinukė sugrįžta vėlai – daugumoje veisimosi vietų pasirodo tik antroje gegužės dekadoje.
Nors gegužės pabaigoje jau galima aptikti jų pirmuosius lizdus, dauguma porų peri birželio mėn. Veda vieną vadą, tačiau praradus ankstyvas dėtis, dalis porų peri pakartotinai. Todėl lizdai aptinkami ir liepos mėn.
Tai su egle stipriai susijęs paukštis. Tačiau kuriasi nebūtinai eglynuose – dažnai sutinkamas mišriuose, derlinguose miškuose, bet su eglės priemaiša. Mėgsta šlapius medynus, maitinasi vabzdžiais pačiame medyne, vengia atvirų vietų.
Daugelis tyrėjų atkreipia dėmesį, jog rūšis vengia medyno pakraščio, t.y. ne tik pamiškių, bet ir plynų biržių. Kai kurie autoriai teigia, jog mažoji musinukė kuriasi miškuose ne arčiau 50 metrų nuo medyno pakraščio.
Tokiu atveju didesnio ploto bei greta esančios plyno kirtimo biržės išstumia šią rūšį. Tačiau kai kurie stebėtojai tikina, jog kartais sutinka mažąsias musinukės ir gerokai arčiau pakraščio.
Todėl žadami tyrimai galėtų užpildyti dabartines žinių apie šį paukštį spragas. Dar vienas nežinomas klausimas yra kokio mažiausio ploto miškeliuose gali įsikurti mažosios musinukės.
Šiuo atveju tai nėra vien mokslinio smalsumo reikalas. Mat Lietuvoje mažesni nei 50 ha miškeliai sudaro palyginti ženklią miškų apaugusių plotų dalį. Todėl bendromis LOD narių ir VDU mokslininkų pastangomis tikimės atsakyti ir į šį klausimą.
Kokie šios akcijos tikslai?
1. Pasirinktuose miškų plotuose nustatyti mažųjų musinukių radvietes apimant įvairių rūšių medynus įvairiuose šalies regionuose.
Surinktų duomenų pagalba bus nustatytas: a. porų tankumas tirtose vietose; b. kokių atstumu nuo medyno pakraščio kuriasi dauguma porų ir koks mažiausias atstumas galimas atskiroms poroms; c. kokio mažiausio ploto medynuose/miškeliuose gali įsikurti mažoji musinukė.
2. Remiantis atliktų stebėjimų ir oficialios miškų duomenų bazės duomenimis pakankamai tiksliai nustatyti šalyje perinčios populiacijos dydį, kas būtų tyrimais pagrįstos žinios tolimesnei rūšies populiacijos būklės stebėsenai.
3. Remiantis surinktais duomenimis, pateikti siūlymus dėl rūšiai skirtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų steigimo, taip pat teikti siūlymus dėl plynų miško kirtimų planavimo ir reglamentavimo.
Kokios LOD ir partnerių veiklos numatomos?
1. Giedančių/teritorinių patinų radviečių inventorizacija pasirinktuose tyrimų plotuose. Juos, stebėtojų pageidavimu dėl galimos stebėjimų apimties ir geografinės vietos, parinks VDU mokslininkai.
2. Giedančių/teritorinių patinų radviečių tyrimai savarankiškai pasirinktuose nedideliuose (iki 50 ha dydžio) miškeliuose. Šiuo atveju užduotis būtų patikrinti visą pasirinkto medyno plotą, nustatant aptiktų mažųjų musinukių tikslias radvietes.
3. VDU mokslininkai surengs nuotolinius ir mišrius mokymus stebėtojams, parengs mokomąjį filmuką Youtube platformoje, taip pat parinks tyrimų barelius miškuose, konsultuos stebėtojus. LOD sukurs aplikaciją stebėjimo duomenų surinkimui.
4. VDU išanalizuos surinktus duomenis, juos apibendrins nustatydami šalyje perinčios populiacijos dydį, medynų pakraščio poveikį, mažiausio medyno plotą ir kitus svarbius parametrus.
5. LOD parengs ir pateiks siūlymus Aplinkos ministerijai dėl mažosios musinukės apsaugai svarbių teritorijų įsteigimo, taip pat rekomendacijas dėl plynų miško kirtimų reglamentavimo.
Išsamesnė žinios apie šiais metais numatomus mažosios musinukės tyrimus ir kvietimai stebėtojams kuo aktyviau dalyvauti juose, bus skelbiamos LOD svetainėje, taip pat kitose viešinimo priemonėse.
