Vilniaus miesto valdžiai planuojant pastatyti Jono Basanavičiaus paminklą dabartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos laisvės sąjungos frakcija siūlo nemenkinti Tautos patriarcho ir jo skulptūrą statyti Lukiškių aikštėje.
„Jono Basanavičiaus paminklą statome ne šimtmečio proga, o šimtmečiams į priekį. Gaila, kad to nesuvokia dabartinė sostinės valdžia. Pastatyti mūsų Tautos patriarchą kampe tarp restoranų ir kavinių nedidelėje erdvėje, atrodo, mažų mažiausiai nesuvokiama“, – sakė Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos narys Artūras Zuokas.
Lietuvos laisvės sąjungos frakcija siūlyme taip pat atkreipia dėmesį į:
Pirma, dr. Jono Basanavičiaus paminklui parinkta vieta priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Aušros Vartų gatvėje tinka tik Vilniaus masto asmenybei. Pažymėtina, kad dr. Jonas Basanavičius gyveno ir aktyviai iki mirties veikė Vilniuje, tačiau jo nuopelnai reikšmingi visai Lietuvai. Taigi paminklas turi būti ne kiemo ar skvero gatvėje (kur gausu komercinių objektų: naktinių klubų, kavinių, parduotuvių ir kt.), bet politiniame sostinės centre.
Antra, šiuo metu Gedimino prospektas yra politinė sostinės ašis ir paminklas dr. Jonui Basanavičiui būtų svarbus akcentas dar labiau tai pabrėžti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad skelbtą konkursą Lukiškių aikštei Vilniuje tvarkyti laimėjo trys įmonės – „Infes“, „Ekstra statyba“, „Pamario restauratorius“. Pasirašius sutartį, konkursą laimėjusios įmonės turės parengti techninį projektą, prižiūrėti ir atlikti aikštės sutvarkymo darbus.
Lukiškių aikštės projektavimo užduotyje inter alia nurodyta, kad Lukiškių aikštėje būtina sukurti demokratišką viešąją erdvę, kurioje būtų suderintos reprezentacinės ir visuomeninės rekreacinės funkcijos. Projektuotojui būtina numatyti memorialinę vietą paminklui (valstybės simboliui) ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įmažinimui. Dr. Jono Basanavičiaus asmenybė ir nuopelnai yra būtent valstybinės reikšmės ir atitinka valstybės simbolį, nes tautos ir istorikų yra vadinamas Tautos patriarchu.
Šiuo metu tam yra skirtas reikiamas finansavimas, todėl dr. Jono Basanavičiaus paminklo pastatymas Lukiškių aikštėje nepareikalautų papildomų lėšų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir idealiai atitiktų jau paruoštus Lukiškių aikštės projektavimo užduoties reikalavimus.
Tai vienintelė šiuo metu reali vieta, kur būtų galima pastatyti paminklą dr. Jono Basanavičiaus garbei atminti iki 2018 m. vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad visos kitos sostinės politinio centro vietos jau yra užimtos. Aikštėje priešais LR Vyriausybę jau pastatytas paminklas dr. Jono Basanavičiaus mokiniui V. Kudirkai , judant toliau, Gedimino prospekte esančiame skverelyje glaudžiasi rašytoja Žemaitė.
Dr. Jono Basanavičiaus paminklas Lukiškių aikštėje leistų išryškinti vieną svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės asmenybių, nenuvertinant jam skirto paminklo iki dekoratyvinio miesto aplinkos akcento ir nenustumiant jo į šalutinę teritoriją.
Ši siūlymą palaiko ir kitos Vilniaus miesto savivaldybės frakcijos.
Labai geras pasiūlymas. Įdomu, kokį kontrargumentą atras švonderiai lietuviški?
Pritariu, kam jei ne J.Basanavičiui verta skirti šią aikštę. O švonderių visada buvo ir bus ,toks jau gyvenimas, nereikia kreipt dėmesio.
Tautininkai, tapę LTS turėtų šią idėją palaikyti. Ir labai aktyviai, na kaip kad palaikė balvonus, griaunančius balvonus. Su tokiu įkarščiu, kokiu kovoja prieš W.
Žinau dar geresnę vietą : šalia Gedimino kalno, vietoje nugriauto Puškino paminklo. Lukiškių aikštę palikime žmonėms, o ne paminklams ir kapinėms (memorialams).
Pagaliau Valstybėje atsirado PROTAS, kuris suvokia, ką reiškia Lietuvai jos valstybingumas. Pasaulio valstybėse jis vertinamas, kaip sisžiausia vertybė vertybių sistemoje. O mūsų ponams, atrodo, kad valstybingumas mūsų valstybei visškai nesvarbu – jiems tą vertybė ir ta sąvoka – tik dzin. Pastačius Lukiškių aikštėje paminklą dr. Jonui Basanavičiui – visi žinotume ir suprastume, kad mums Lietuvos nepriklausomybe – ne dzin, o pati brangiausia ir gerbtiniausia vertybė, išauginta ant tūkstančių Lietuvos laisvės kovotojų kraujo ir Tautos kančių carinės Rusijos, bolševikinės Rusijos ir rudojo nacizmo vergovėje. Taigi, AČIŪ MIELIEJI, kad pagaliau prabilote. Ir prašau, maldauju – kovokite, kaip įmanoma už Lietuvos valstybingumo įamžinimą. Tada bus nebaisūs jokie – nei putinizacijos, nei globalizacijos vėjai ir skersvėja. Ačiū. Pagarbiai Ona Voverienė, Vilnius, 2016.03.16
Šauksmas tyruose, ponia Ona.
Tekstą patalpino apart šio tik du portalai – alfa.lt ir Kauno diena.
Bet ponia Ona kažkodėl pamiršta bene didžiausią Lietuvos valstybės istorinį piktadarį – Lenkiją, graužusią Lietuvą nuo Mindaugų laikų…
‘Piktadariai’ gali kenkti tik silpniems. Reikia stiprinti Tautos vidines galias. Tu juk laaabai gerai nusimanai apie ‘vėles’ – turėtum suprasti apie ką rašau.
Labai geras pasiūlymas. Dr. Jonas Basanavičius nusipelnė stovėti toje aikštėje. O ir gyveno jis visai netoli nuo tos. vietos.
Manau, kad iš Lukiškių aikštės ir aplinkos aplink ją dar nėra išgaravęs “Lenino šaltis”… ir vargu, ar kada išgaruotų, jeigu ji ir erdvė aplink ją (KGB pastatas) nebūtų atitinkamai perplanuota ir perdaryta, juk čia, aplink Tautos kančių, jos fizinio ir dvasinio palaužimo veiksmų vykdymo vietos. Ši slegianti atmosfera nedera prie šviesiausios Basanavičiaus asmenybės veikusios Lietuvai ir pasiekusios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Jo paminklui vertėtų ieškoti Lietuvos tironų “neapipaškudintos” vietos. Taigi, ar ne labiau tiktų Lukiškių aikštę paversti niūria dykyne…
Žinoma, prieš parenkant paminklo vietą derėtų žinoti, kaip Basanavičiaus paminklą nors eskiziškai įsivaizduoja skulptoriai ir kokios vietos jai statyti pageidautų.
Manau, kad paminklas būtų aukštuminio tipo ir tinkama vieta jam būtų Gedimino pr. pradžioje, kairėje pusėje esanti erdvė. Džiugius, šventus dalykus arčiau prie šventų…
Turit omenį Odminų skverą?
Būtent, – jį.
Laiko ir erdvės požiūriu erdvi aikštė yra Lietuvos žemė ir Basanius čia visai vietoje. Valstybingumo raidos požiūriu nėra ko menkintis dėl kažkada, vienų ar kitų nederų.
Proto ir Tautinės dvasios didvyriui Basanavičiui tinka Lukiškių aikštė. Ji tokia didelė, kad galėtų čia atsirasti vietos ir Lietuvos istoriniems didvyriams ar net mūšiams, kurie išgelbėjo Europą nuo mongolų ir Osmanų su jų nešamu islamu.
Prie Basanavičiaus PAMINKLO KAIP TIK LABAI TIKTŲ VILNIEČIAMS ILSĖTIS, ČIA GALĖTŲ PAGARBĄ BASANAVIČIUI ATIDUOTI IR JAUNAVEDŽIAI.Tik Lukiškių aikštę užpildžius didingais paminklais dings ir okupantų pridergta kai kurių sąmonė ir sąsajos su šia aikšte.
Tautinei sąmonei Lietuvoje atgimstant šis paminklas ypač bus paveikus. Manau, kad visi Lietuvos ir kitų valstybių tautininkai tam pritars.