Dar galima paremti šiemet pradedamą statyti „Pasaulio lietuvių vienybės Karūną“

2018 metų vasario 16 dieną bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūna“, kuris išreištų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės labui.

Jau šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti momumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį svarbų skulptūrinį kūrinį pabaigti jį tikisi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis artėja. Svarbu, kad 2018 metų vasario mėnesio 16-oji diena būtų paminėta ne tik Seimo rūmuose ir Prezidentūroje, o mūsų atmintyje apsigyventų kaip visos Tautos šventė su išliekamaisiais simboliais, idant būsimos lietuvių kartos jaustų priedermę saugoti savo valstybę kaip Tautos išlikimo garantą.

Skulptoriaus Gedimino Radzevičiaus suburtas „Lietos“ labdaros fondas imasi įgyvendinti sumanymą Vilniaus kaimynystėje „Europos parke“ pastatyti skulptūrinę kompoziciją – „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

Kalbamės su G. Radzevičiumi apie „Pasaulio lietuvių vienybės karūnos“ kūrimą.

– Kokia pagrindinė projekto „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ mintis ir paskirtis? Kaip kilo idėja, kas paskatino tokią kūrybinę viziją?

– Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – tai vienas iš matomų ilgalaikių simbolių, skirtų skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, įamžinant tai konkrečiame vaizdinyje. Tai siekiamybė kelti lietuvių dvasią, sąmoningumą, norą, išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę sąvastį, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodant tai ateities kartoms. Tai amžino tautos darbo pastangų dalelė, skirta lietuvių tautos vienybės stiprinimui.

Ši idėja mano pasąmonėje brendo seniai ir dalinai išsipildė sukūrus kompoziciją iš lauko akmenų, metalo, ąžuolo, verslininko Algirdo Budrecko sodyboje, prie Gaveikių ežero. Tą kūrinį mes pavadinome „Gaveikių paežerės siena“ ir skyrėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Kartą 2009 m. diskutuojant su draugais toje sodyboje apie tautos vienybės stiprinimo, puoselėjimo reikšmę panaudojant ilgalaikes vaizdines priemones, „Sugrįžus“ organizacijos prezidentas Edmundas Atkočiūnas paklausė manęs, ar negalėčiau aš tą mintį išreikšti monumento pavidalu. Nuo to ir prasidėjo.

Pradžiai sukūriau projekto maketą iš plastilino ir metalo. Po to Edmundas pasiūlė jį pristatyti „Sugrįžus“ organizacijos nariams, kad jie pasakytų savo nuomonę apie vienybės idėjos projekto vaizdinį ir jo reikalingumą. Tas maketo vaizdinys ir simboliai visiems patiko. Mane tai įkvėpė tęsti pradėtą darbą.

Su jaunaisiais architektais savanoriais Donatu Malinausku, Simonu Savicku padarėme projekto kompiuterinę vizualizaciją. Dabar lengviau idėją pristatyti platesniam visuomenės ratui. Susibūrė ir neformali visuomeninių organizacijų, žymių žmonių palaikymo grupė, kuri skleidžia žinią apie tai.

– O kur planuojate šią karūną statyti?

– Pamatęs tą projektą Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas monumento statybai iškart neatlygintinai pasiūlė rinktis vietą parko teritorijoje. 2013 m. buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis. Dabar turime 1 ha žemės plotą tai idėjai įgyvendinti.

– O kuo ta vieta ypatinga, juk galima būtų rasti vietą ir kitur?

– Taip, Lietuva plati, vietą galima būtų rasti ir kitur, tačiau šita vieta yra ypač ypatinga dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia, tai Europos geografinio centro zonoje. Žinant tai, kad mūsų kalba, kultūra yra viena seniausių indoeuropiečių pasaulyje, mano įsitikinimu šitas statinys bus reikšmingas ne tik mums, bet ir šiuolaikinei indoeuropiečių bendruomenei.

Monumentas bus statomas ne plynoje vietoje, o žmonių lankymui sukurtoje infrastruktūroje.

Europos parkas savo koncepcija ir žinomumu jau seniai peržengė Lietuvos ribas ir yra pasaulinio mąsto reiškinys Rytų Europoje, kurioje mūsų protėviai gyvena jau ne vieną tūkstantmetį. Gaila, kad ne visi tai suvokia ir geografinę sąvoką bando tapatinti su Europos Sąjungos politinėmis peripetijomis.

Be to, pasirinkta vieta yra prieš įėjimą į parko ekspozicijos teritoriją.

Karūna vizualiai ir teritoriškai atsiskirs nuo skulptūrų parko. Tą laukymę, esančią dešinėje kelio pusėje prieš įėjimą į parką, juosia senas miškas, kuris sukuria nuostabią baltiškos ramybės ir jaukumo aurą. Parke yra įrengtas elektros tinklas apšvietimui, nuolat budi tvarkos prižiūrėtojas. Sklypą monumento statybai gavome nemokamai. Lankymasis čia bei renginiai šioje vietoje taip pat bus nemokami.

– Jūsų monumente yra nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių. Gal galite juos pakomentuoti?

– Simbolius monumentinei kompozicijai stengiausi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros senovinių baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Tuo domiuosi nuo jaunystės, be to, dauguma mano bendražygių – puikūs konsultantai, kurie tiesiogiai užsiima tų simbolių nagrinėjimu.

Visa monumento kompozicija patalpinta apvalioje, miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu.

Įėjimas į aikštę ves pro Gedimono stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno „Vardan tos Lietuvos“. Kitoje arkos pusėje esantis užrašas „Vienybė težydi“ – simbolinis palinkėjimas išeinantiems iš tos aikštės.

Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, kuriam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos.

Rato kairėje pusėje ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11- osios aktas. Tuose rieduliuose bus iškalti ir istoriškai žinomų tų įvykių dalyvių vardai. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto pasiekimams įamžinti.

Kairėje rato pusėje tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje pusėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus įrengta vieta su scena įvairiems renginiams.

Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys iš lauko akmenų ratu išmūryti aštuoni apvalūs stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis: rytus, pietryčius, pietus, pietvakarius ir t.t. Aštuoni takai nuo stulpų ves link pakylėjimo, kurio viršutinėje plokštumoje stovės ugniakuras, simbolizuojantis ir altorių, apeiginei ugniai uždegti. Ugnis tai svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus.

Tarp kolonų bus aštuoni metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų –koriai su lauko akmenėliais, koriai primena bites, o bitės simbolizuoja vienybę. Lauko akmenėliai koriuose simbolizuos Lietuvai dirbančių žmonių suneštą nektarą. Metalinio skliauto viršų jungs žemės rutulys su žalvariniu Vyčiu. Jis bus judantis, lyg vėtrungė, kuri nuo seno laikoma apsaugos nuo blogio simboliu. Papūtus priešiškam vėjui Vytis iš karto atsuks kalaviją į jo pusę, lyg perspėdamas – sustok.

– Ar tikite, kad tokie statiniai turi reikšmės tautos vieningumo stiprinimui?

– Diskusijos apie tikrų tautinių religinių simbolių reikšmę, tautos savasties išsaugojimui, jos dvasiniam formavimui, perduodant tai ateities kartoms, aš plėsti nenorėčiau, nes kiekvienam nors kiek išsilavinusiam žmogui tai savaime suprantamas dalykas ( tuo labiau, kad to neleidžia daryti ir šio straipsnio formatas ). Galiu pateikti tik kelis pavyzdžius, kurie yra plačiai žinomi. Tai tautinio simbolio, paminklo skirto Vytautui Didžiajam Perlojoje apgynimas sovietmečio pradžios metu. Kitas pavyzdys tai „Kražių skerdynės“, kai žmonės negailėdami sveikatos, gyvybės ginė savo tikėjimą neduodami iš jų atimti tikėjimo apeigoms skirto statinio- Bažnyčios. Tų gynėjų tarpe buvo ir mano senelio Vincento sesuo Kotryna Mėčajūtė, kuri buvo areštuota ir su kitais gynėjais nugabenta į kalėjimą Vilniuje, iš kur po tardymų netekusi akies, pėsčiomis grįžo namo. Sausio 13- osios įvykiai kalba patys už save.

– Kokia projekto preliminari sąmatinė vertė ir kokiu būdu ruošiatės surinkti lėšas?

– Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų vienybės stiprinimui, tautos sutelktumo įdėjai išreikšti, nutarėme, kad jos statyme turėtų galimybę dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu savo indėliu.

Šiuo metu stengiamės supažindinti tautiečius su ta idėja ir to projekto vaizdiniu, kad žmonės susidarytų savo nuomonę apie tai. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Ši banga per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivulė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui suorganizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšų rinkimui.

Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti Krivulės kote. Dar turime išleidę atminimo lakštus „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas 8 minučių trukmės filmas, pasakojantis apie projekto idėją. Po pristatymo vyksta koncertai, kuriame dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, tokiu būdu sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Renginių metu surinktos lėšos skiriamos monumento statybai. Be to, tariamės su įtakingų visuomeninių organizacijų vadovais, kad jie ne tik patys prisidėtų prie projekto įgyvendinimo, bet tai padaryti paragintų ir savo organizacijos narius.

Jau kreipėmės į visų partijų vadovus, į Pramoninkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį, į Lietuvos Rotary apygardos valdytoją Antaną Čepį, į Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Henkę. Planuojame susitikti ir su Savivaldybių asociacijos prezidentu Ričardu Malinausku.

Paruošėme kreipimąsį į LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių dėl labdaros koncerto surengimo per Lietuvos televiziją. Tą raštą pasirašė nemažas būrys žymių Lietuvos žmonių. Be to, kiekvienas, norintis prisidėti prie šio projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos” fondo specialią sąskaitą. Nepriklausomai nuo pervestos sumos dydžio, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami „Lietos“ fondo internetinėje svetainėje. Bus žinoma, kas konkrečiai prisidėjo, o kas tik gražbyliavo.

– Vadinasi, pinigų iš valstybės neprašysite?

– Į Vyriausybę nesikreipiame todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti tą įsisenėjusį stereotipą, kad viską sprendžia valdžia (kokia ji bebūtų: gera ar bloga). Tą variantą mes turėjome nuo 1940 metų: partijos centro komitetas nusprendė, pirmasis sekretorius palaimino, pavedė vyriausybei, vyriausybė liepė kultūros ministerijai, ministerija paskyrė specialiai tam aprobuotus atlikėjus, o tie įgyvendino nurodytą projektą. Po to į atidarymą sukviečiami eiliniai žmonės ir su jų „vieningu pritarimu“, aidint audringiems plojimams, paminklas atidengiamas.

Buvo pasiūlymų ir dėl Europos Sąjungos lėšų, bandant tą idėją įvilkti į bendrijai tinkamą „apdarą“. Bet toks pasiūlymas man nepriimtinas. Juk ne fermą statome, ne ūkinį pastatą, ne kiaulidę, o „Pasaulio lietuvių vienybės karūną“, būsimą mūsų tautos, gyvenančios Lietuvoje ir už jos ribų vienybės simbolį.

Negi eitume ištiesę rankas per Europą ir prašydami tam reikalui pinigų? O jie mūsų paklaustų: – o kodėl patys negalite, mums beliktų mekenant atsakyti, kad nesugebame to padaryti savarankiškai… Nes pragėrėme, praūliavojome, pralėbavome, išvaistėme… Bet mūsų tauta yra drąsi, turinti didingą istoriją… ir mums reikalinga Karūna… Padėkite mums.

Ši idėja man nėra kieno nors duotas užsakymas. Tai mano tikėjimo, proto, žinių, įsitikinimų, kūrybinių ir dvasinių galių išbandymas, savotiškas gyvenimo apibendrinimas. Šiemet švęsiu savo buvimo žemėje 65-tį ir kūrybinio kelio 45-tį, todėl esu pakankamai subrendęs ir žinau, ko siekiu. Stengiuosi, kad projekto įgyvendinimas būtų kuo tikresnis, teisingesnis, neapipintas vienadienių, trumpalaikių politinių siekių ar valdiškos nomenklatūros voratinkliais. Įgyvendinant tą įdėją, pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

Nors sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tačiau viltis miršta paskutinė. Jeigu tą idėją parems kuo daugiau žmonių, bus lengviau ją įgyvendinti.

– Ar susiduriate su nepatenkintais, nepritariančiais šiai idėjai?

– Bet ką darant visada atsiras prieštaraujančių. Kai kadaise statė Eifelio bokštą, nemaža dalis žymių Prancūzijos žmonių tiesiog krūtine stojo prieš tokį sumanymą, sakė, kad bokštas sudarkys miesto vaizdą. Buvo net toks posakis, kad geriausia vieta yra kavinė bokšte, nes iš jos nesimato bokšto. Dabar Paryžius be Eifelio bokšto tiesiog neįsivaizduojamas.

Lengviausia tik kritikuoti nieko nedarant. Tad kad nebūtų pilstoma iš tuščio į kiaurą, turiu konkretų pasiūlymą: kas abejingas šiam projektui, tegul perveda į „Lietos“ fondo sąskaitą 5 eurus, kas prieš – 10 eurų, kas abejoja – 15 eurų, o kas už – nuo 20 – ties eurų. Tokiu būdu turėsime konkrečią statistiką, kiek yra „už“, kiek „prieš“ ir kiek abejoja. Nepriklausomai nuo pervestos sumos prisidėjusių pavardes įrašysime į rėmėjų sąrašą ir periodiškai skelbsime Lietos fondo internetinėje svetainėje. Mūsų šūkis: „Neprisidėsi – liks neprisidėta. Prisidėsi – bus pastatyta“.

– Monumento autorius esate Jūs. O kas dar prisidės prie projekto įgyvendinimo?

– Taip, aš esu to projekto autorius. Dievas taip davė, kad sutalpino manyje ir skulptoriaus, ir architekto, ir idėjų generatoriaus, ir organizatoriaus savybių. Mano asmeniniams kūriniams įgyvendinti to iki šiol pakakdavo, o jei kas neaišku, tai visada pasitariu, padiskutuoju su kolegomis, specialistais, bet galutinį sprendimą priimu pats. Skaitau, kad tai yra laisvo menininko, kūrėjo prigimtinė teisė. Be abejo, vienam įgyvendinti to sumanymo neįmanoma. Organizaciniuose „Lietos“ fondo veiklos darbuose man talkina nedidelė, bet nuoširdi, ištverminga, darbšti komanda, o monumento kūrime padės ir mano sūnus Tautvilas, kuris irgi yra skulptorius. Papildomus darbus atlikti kviesime patyrusius meistrus, vienokios ar kitokios srities specialistus, nes nemažą apimtį sudarys žemės formavimo aikštės paruošimo, betonavimo, mūrijimo, takų grindimo, metalo virinimo ir kiti darbai. Reikės traktorių, ekskavatorių, kranų, sunkvežimių, tralų ir kitokios technikos.

– Kokie miestai jau priėmė Krivulę ir parėmė projektą?

– Neringa, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga, Plateliai. Artimiausiu metu, vasario 4 dieną, Krivulę priims Šilalė, lėšų rinkimo koncerte dalyvaus Algis Frankonis, Larisa Kalpokaitė, jiems akomponuos Daumantas Slipkus. Vasario 5 dieną Krivulę priims Tauragė, koncerte dalyvaus broliai Algis ir Valdemaras Frankoniai. Toliau laukia Skuodas, Plungė, Rietavas, Pagėgiai, Jurbarkas, judame link Marijampolės, Kauno.

– Ko norėtumėte palinkėti lietuviams?

Pirmiausia lietuviams noriu palinkėti sveikatos, sėkmės asmeniniame gyvenime ir beabejo kuo aktyviau įsijungti į projekto paramai skirtą rėmimo bangą. Ir telydi Lietuvą vienybės dvasia.

Daugiau žinių apie sumanymą rasite ČIA.

Projekto lėšų kaupimo sąskaita: SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT25 7044 0600 0768 5540 monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.