Vilniaus miesto savivaldybė kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, šiandien pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai. Atsižvelgus į estetinę, socialinę, ekonominę vertes ir galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą, pasiūlyta tinkamiausia vieta Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti – aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metais įvyko Didysis Vilniaus Seimas, rašoma pranešime spaudai.
Rugsėjį savivaldybė organizavo viešą diskusiją – kur statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui: aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta), ar Konstantino Sirvydo skvere (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados. Dauguma viešoje diskusijoje pasisakiusių palaikė idėją statyti paminklą dr. J. Basanavičiui aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
„Gandai, kad K. Sirvydo skvere Savivaldybė planuoja atkurti Žydų kvartalą yra nepagrįsti. K. Sirvydo skveras ir toliau liks vilniečių ir miesto svečių pamėgta vieta, kur visada malonu praleisti laisvalaikį su vaikais, įsigyti suvenyrų ir niekas neketina jos atimti”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak Vilniaus mero pavaduotojo Gintauto Palucko, aikštės priešais Filharmoniją privalumas – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros Vartų, todėl paminklas būtų matomas ir nuolat lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė su šimtmečio figūra pačioje Senamiesčio širdyje būtų skirta vilniečiams ir miesto svečiams, o ne automobiliams.
Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, norint deramai paminėti dr. J. Basanavičių Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo metu ir atsižvelgti į ekspertų nuomonę, kad paminklo vieta turi būti susijusi su asmenybės reikšme valstybės atkūrimui ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys, siūlo Kultūros ministerijai toliau svarstyti vietą paminklui dr. J. Basanavičiui pastatyti aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais. Paminklas iš bronzos (apie 3 m). gali būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais.
Net nesitiki
(šiais eurosumaišties
laikais), – toks tikslus
ir tinkantis nuosprendis.
Ką gi, belieka pusė žingsnio
iki gerb. Jono Basanavičiaus
sugrąžinimo į visuotinę Lietuvos
istoriją – kaip Pirmojo atkurtosios Vasario 16-osios AKTU
Lietuvos Valstybės VADOVO.
Perdavusio trečiąją Valstybės
gyvavimo valandą šį v a d o v a v i m ą
Antanui Smetonai, kuris 1918 m. gruodyje tą …
(na, bet tai jau kita ISTORIJA);
gerai, kad Lietuvos Mokslų akademijos
p e r s o n a l i n i a i vienetiniai
mokslo aukštumų siekėjai grįžtą jau
…na ir prie šio klausimo.
Sėkmės.
Koks likimas laukia paminklo dr. Jonui Basanavičiui filharmonijos foje? Du paminklai greta? Geriausia vieta paminklui būtų aikštė prie Piatnicos bažnytėlės, maždaug ten kur dabar eksponuojama dailininkų kūryba, prekiaujama mezginiais, suvenyrais ir kt. Visai šalia ir Signatarų namai.
pagaliau pastatys kažką vertingo, to vertam didžiavyriui , o ne kažkokį “vamzdį” . Tikiuosi, ateity bus pastatyti paminklai ir P.Plechavičiui , A.Smetonai.