Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.
Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti
Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.
Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes.
Tu pirmas užkūrei šventosios ugnies aukurą Kernavėje Rasos šventės metu, jo liepsna vis skaistėjo, nušviesdama mums kelią ir skaistindama mūsų dvasią.Rasos šventės kupėjimas buvo ta lemtinga pradžia sąmoningo apsisprendimo eiti protėvių keliu.
Tu atskleidei tą nenusakomą vidinę galią ir grožį, slypinčius liaudies dainose. Tavo paskatinti mes klausėmės ir mokėmės močiučių giesmių ir jautėmės esą reikšmingi būdami viena iš svarbių grandžių nenutrūkstamoje šventumo puotoje.
Šventoji protėvių dvasia stiprino mus sovietinės priespaudos metais ir teikė jėgų gyventi savitą nepriklausomą gyvenimą. Su ta dvasia mes pasiekėme nepriklausomybę, su ją gyvename, su ją gyvens ir mūsų vaikai.
Lenkiamės šiandieną tau, esančiam už aukštųjų kalnelių, ant baltų debesėlių, ant vėlių suolelio. Mus tebešildo tavo įkurto aukuro liepsna, mes tęsiame tavo pradėtus darbus!
Mes einame protėvių keliu.
Autorė yra Lietuvos Romuvos Krivė
Reklama
Susiję straipsniai:
- Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
- Prisiminkime 2000-ųjų Kernavės Rasos šventę (video)
- Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją
- I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį
- Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva
- J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
- Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
- Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)
- J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
- Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
- Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
- Romuviai Rokantiškių kapinėse pagerbs krivio Jono Trinkūno atminimą
- Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
- Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
- I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
- Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
- Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
- Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
- Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos)
- I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
- Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
- I. Trinkūnienė. Amerikonkos
- V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
- R. Gudaitis. Atsisveikinant su Jonu Trinkūnu
- E. Malūkas. Po Krivulės
- Paminėkime protėvių vėles
- Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
Nepamiršiu visą gyvenimą: kai buvau pirmame pasimatyme su savo išrinktuoju, tai Jis manęs tada paklausė, ar aš tikrai esu Pagonė. Kai (šiek tiek su “avansu”) pasakiau TAIP, tai jis mane pabučiavo, stipriai apkabino, ir nepaleidžia lig šiol !
O kai nuodėmingi uošviai spaudė žydkrikščioninti vaikus, tai iškart pasakiau: su kryžium išsitrinkit sau galvas.
Ačiū Krivei Inijai už tokius gilius ir gražius atminimo žodžius. Einam tuo keleliu ir eisim. Stiprybės.
Jonas Trinkūnas: „Svarbiausia gyvenimo prasmė — pratęsti giminę” Negaliu visiškai su tuo sutikti. pratęsti, tai mažų mažiausia, ką privalom. Gyvenimo prasmė ir pareiga yra pagerinti, patobulinti, pakelti į aukštesnį lygi savo giminės, genties, tautos, rasės genetinį kodą. Tam būtina išlaikyti savo tapatybę. Savasties vientisumą, kuris susideda iš savų genų, savų vardų, savos kalbos, savos žemės. Jei tavos genai neužteršti, vadiniesi baltišku vardu, kalbi lietuviškai, gyveni savo žemėje – esi tikras lietuvis ir tik belieka tobulėti kultūroje, mene, moksle… – eiti nuo paprastesnio prie sudėtingesnio, nuo sudėtingesnio prie sudėtingo. Jei ne pats – te vaikai tai daro … 🙂
Bet panašu, kad, vis tik, lietuviams svarbiausiu uždaviniu lieka uždavinys išlikti.
Jau vien dėl išsilakstymo, nepakankamo gimimų skaičiaus ir pan.
Tik keista, kad visa tai yra siejama su religija.
Juk religija – tai neišsilavinusių, neturinčių normalios padėties gyvenime ar blogos sveikatos žmonių savęs raminimo užsiėmimas, kurio nereikia absoliučiai daugumai lietuvių, nes jie – tiesiog sėkmingi žmonės.
Jo, sakydamas: ”Jei tavos genai neužteršti, vadiniesi baltišku vardu, kalbi lietuviškai, gyveni savo žemėje – esi tikras lietuvis ” – omenyje turėjau tikrai jus. 🙂 p.s. sutinku, jog religija čia niekuo dėta – tiesiog pasaulėžiūra ir gyvenimo būdas.
Aš, kaip esu sakęs, atstovauju visuomenės daugumą, kuri, kaip tik, ir yra tikri lietuviai.
Ir genai visai neturi jokios reikšmės – tai ruskeliai (yra toks “mokslininkas” Kliosovas) įsivaizduoja, kad genai, panašiai kaip astrologų sapalionės, ką nors lemia.
Ar reikia suprasti, kad kraujomaiša yra visiškai dėmesio nevertas dalykas ? Turėkit vaikų su arabais, negrais, kiniečiais: viskas ok – būsit tikri lietuviai ?!? Gal jau nebesivadinkit tikru lietuvių – nejuokinga 🙂
Nusišneki visiškai:
1. tauta yra teritorijos bendruomenė;
2. žmonės ne visada visą amžių pragyvena toje teritorijoje, kur gimė, dėl ko, pereidamas į kitą teritoriją, per laiką per kartas pereina į vietinę tautą.
Pavyzdys – Džonas Gilgudas.
Nebūk abelis ir neversk kartoti tą patį per tą patį.
Sekasi tik tiems kas nuoširžiai tiki.
Kiek tiki-tiek ir turi.
Matau turiu patikslinti: aš nekalbu apie nomadus ar hebrajus. Aš kalbu apie Baltus. Sėslias tautas. Iš kur lietuviai atkeliavo į Lietuvą ? 🙂
Po galutinės hebratikybės “pergalės” (“padedant” prakeiktiesiems Vytautui ir Jogeo), Lietuvą iškart apniko baudžiava, o šiandienine džinsuotų civiliokų civilizuota kalba kalbant, tai apniko kapitalizmo hebradvasinė formelė.
Ir taip krikščionybės išbarškinta Lietuva tiesiog lig 20 jehujos amžiaus sau gimdėsi vien božnycinius raudančius debilus su skarotomis šventomis karvėmis – ir su komikų komiku Maironiu priešakyje.
Tai kodėl egzistuoja tokia kategorija, kaip genocidas, kodėl per karus užkariautojai prievartauja užkariautų kraštų moteris, žudo vyrus?
Anksčiau, sakyčiau, buvo natūraliai žudoma dėl natūralaus išlikimo.
Dabar tai permiežta civilizacija, ir žudymai tapę paprasčiausia vos ne kompiuterine pramoga.
Maždaug galima įsivaizduoti, kiek po Saule pasaulyje yra vien generolų, ir kiekvienas iš jų svajoja apie bent mažytį karą vien tam, kad jų gyvenimas nebūtų beprasmis.
Jei Dievo buvimas ar nebuvimas būtų įrodomas, tai niekas šiuo klausimu ir nesiginčytų. Jau niekas nebesiginčija – žemė visiems apvali… Be to tikėjimas žmogų padaro stipresniu. Nebūtinai tikėti tik į Dievus… Kaip pasakojo vienas žydas gydytojas išgyvenęs koncentracijos stovyklą, išgyvenusius išgelbėjo tik tikėjimas. Kas prarado tikėjimą, tas neišlaikė…
Tep išeina, kad Hitleris žydams – buvo dievo duotas išbandymas ?
Baikit baikas su savo ale liūlia.
… mano pgr. mintis Dievo (Dievų) buvimas ar nebuvimas – neįrodomas. Kita mintis, kad tikėjimas stiprina, o kita jau jūs prigalvojot…
Nufimuotame-tame pokalbyje buvo pasakyta, kad žmogų praskrodžia tūkstančiai Dievų galių. Vadinasi, mūsų Pagonystė yra jėga !
Tikėtina, kad draugystėje gyvenantiems su Dievais žmonėms, Dievai visada duoda ženklą, kažkokius ženklus, ir Dievai bendrauja per ženklus. O mūsų žodžiai Jiems (ypač pasikartojantys tariant) – tai užkalbėjimas.
Kas yra pakirkšnutė? Tikroji šio žodžio reikšmė:tai utėlės, gyvenančios gaktos srityje.
Jaunimo žodynas . p.s. kas turi būti galvelėje, kad pasirinkti tokį slapyvardį ? Kokie čia dievai skrodžia 🙂
🙂 🙂 🙂
Skalvi, įsidėmėkit visam (Jums skirtam) laikui, kad nesate didesnis ar didingesnis už bet kurį kitą Pasaulio Gyvuolį. Esate vienodai lygiavertis su bet kuria kita Gyvastimi, jei ne didesnis parazitas kitų Gyvuolių atžvilgiu, ypač jei esate mėsėdis gyvaėdis…
Pagalvojus, vien popieriaus savo subinei valyti kiek žmogus sunaudoja per gyvenimą (kiek Medžių tenka iškirsti) ?
Utelem dbr sunku