Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija

Linas Kontrimas, www.delfi.lt
2015-08-31 23:24:23
1
L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę.

Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro.

Viena tokių yra jau kuris laikas nepasiduodanti ir nenumarinama keistenybė – noras išlaikyti autentiškumą, stiprinti lietuviškos (baltiškos, aistiškos) tapatybės namus. Ta keistenybė tokia stipri, jog nejučiomis užvaldo sąmonę ir tų, kurie paviršiniame galvojime teigia nesuprantantys, ką reiškia būti autentišku globaliame pasaulyje.

Geriausias pavyzdys – patriotiškai ir nuoširdžiai nusiteikusių žmonių banga, tapusi Šalių sąjungos nariais. Tie žmonės tikrai neverčiami, o širdimi supranta, kad ginti valstybės sienas, kalbą yra būsena a priori. Šauliais vardan lengvos savireklamos tapę žmonės irgi anksčiau ar vėliau į minėtą būseną ateis.

Yra mažiausiai pora atributų, kurie iliustruoja sveiką autentiką. Ji, ta visaip koneveikama autentika, jau seniai yra tapusi fundamentu didžiosioms tautoms. Joms, manykime, Lietuvos mėginimai susigrąžinti savitumą gali būti suprantami, bet, dėl tam tikrų priežasčių – ne visada pageidaujami. Vienas iš tokių atributų yra gebėjimas suprasti savo istorinę patirtį (ir faktus, ir emocijas) išskleistą per šimtmečius, net tūkstantmečius. Geras pavyzdys – prancūzai, savo istoriją išguldę ne tik grožinėje literatūroje, bet, permąstydami ją, sukūrę ne vieną istorinės filosofijos mokyklą.

Save į gylį ir plotį matyti ir analizuoti moka ir dėl to neatsiprašinėja armėnai, žydai, lenkai. Moka šitaip į savo istoriją žvelgti vokiečiai, rusai. Amerikiečiai tą suprato ir dabar yra viena jauniausių patriotizmo cementu valstybę lipdanti šalis.

Yra ir jaunesnių: Baltarusija. Taip, mes matome, kad jos valstybės mūre labai daug lietuviškų plytų. Bet supraskime kaimynus: jie vaikščiojo apleistoje statybų aikštelėje, pamatė niekam nereikalingas, be šeimininko paliktas statybines medžiagas. Tipišku sovietiniu stiliumi jas susirinko, nes kas yra niekieno, gali būti mano…

Na, o mūsų praeities supratimo laukas, deja, yra tik aplink nosį. Gal todėl mes taip irzliai reaguojame į kritiką, nemalonias temas (skulptūros, žydai, raidės)? Mes juk saugome savo nosį…

O jei jau mokėtume savo dabartį matyti net ne tūkstantmečio kontekste, bet, tarkime, atsigręžtume į Marijos Gimbutienės, Rimutės Rimantienės tiriamus laikus ir nuo ten mėgintume suprasti savo kilmės vingius? Kaip keistų toks kontekstas požiūrį į save, į kaimynus, į gimines? Ar dar pajėgtume save atrasti tokioje perspektyvoje?

Tokia plati erdvė mažų mažiausiai apsaugotų nosį nuo nemalonių šiuolaikiškų temų smūgių.

Antras atributas, nė kiek neprieštaraujantis moderniam būviui, tačiau itin stiprinantis tapatumą, yra kalba.

Mes turėjome ilgą ir nelengvą literatūrinės kalbos išsaugojimo kelią. Polonizacija, rusifikacija talžė kaulėjantį lietuvių kalbos stuburą, kritikai vis aiškino, kad jokio stuburo mes neturime, tik kažkokią neaiškią kalbinę kremzlę. Hm, pyk nepykęs, bet tie, kas puola ir jaučiasi stipresni, naudojasi visais įmanomais ginklais.

Nuostabiausiai, kad kritiškame mūsų tapatybei XIX amžiuje atsilaikėme ir net sustiprėjome. Vėliau, praeito amžiaus pradžioje, tai leido J.Jablonskiui nuveikti kolosalų darbą ir sukūrti lietuvišką raidyną. Taip, kai kurios raidės pasiskolintos. Tačiau net ir ne kalbos mokslų atstovui aišku, kad lietuvių kalba rašomos raidės ir mūsų tariami garsai šiandien sustatyti lyg sąnariai į vietas. Ir juda, juda, rupužyte rugienoje, visų neprietelių pykčiui!

Todėl net pikčiausi Lietuvos nemylėtojai pripažįsta išsaugotos lietuvių kalbos unikalumą. Aišku, yra čia tokių aplinkui, kuriems toks unikalumas yra it rakštis sėdimojoje. Todėl jie nesėdi, o vis braižosi aplink mūsų tapatybę ir klibina įvairiais išbandymais ir pagundomis. Vienus suvilioja atvirumo pasauliui tema, kitus – globalumo, modernumo burtažodžiais.

Naujausias mėginimas – vadinamoji trijų raidžių kombinacija. Pateikiama, kad trijų raidžių įsileidimas į beveik šimtmetį išsilaikiusį mūsų raidyną yra niekis. Aš manau, kad tai ne niekis, o tiesmuka ataka griauti stiprėjantį, bet draugišką pasauliui mūsų tapatumo jausmą.

Dar daugiau – toks raidyno keitimas yra tik pirmas žingsnis. Ar, manote, esame šiandien pajėgūs atsispirti lenkiškai, rusiškai, angliškai kalbinei lavinai? Kol kas, bet sunkiai.

Ši vadinamoji trijų raidžių kombinacijos diskusija daro dar vieną prastą darbą – ji bloškia mus atgal į XIX amžių. Tai, ką tuomet gyvenusios Lietuvos šviesios galvos sugebėjo išsaugoti, sustiprinti, išpuoselėti, dabar siūloma peržiūrėti.

Ar mes turime laiko vėl grįžti šimtmečiu atgal? Ir kam to reikia, jei mūsų laukia dabarties ir ateities kūryba?

Labai tvirtai tikiu, kad šiuolaikiškai tapatybei nėra laiko blokštis atgal į praeitį. Šiuolaikiškai tapatybei reikia stiprinti gebėjimą apmąstyti ir aktualizuoti praeitį, bet ne ją iš naujo pakartoti. Ryškus tokio veiksmo pavyzdys – mūsų kalba. Išravėta ir nuprausta, ji pajėgi žengti pirmyn. Suvienodinti, sulyginti, nupešioti ir netekę unikalumo mes nebūsime niekam įdomūs. Niekas mūsų negerbs.

Tad klausimas: kam gaišti laiką kalboms, kurios mus ištirpdo masėje? Gal geriau pakalbėkime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Tokioms temoms reikia savos kalbos, reikia gebėjimo autentiškai mąstyti, matyti istorinius pločius ir gylius. Reikia nebijoti išsiskirti. Sutikite, tam visai netinka numelioruota mintis ir kalba. O kol kas – wiskas, jūsų Quontrimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija?
  2. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  3. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  4. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  5. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  6. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  7. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  10. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  11. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  12. D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
  13. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  14. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  15. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?

Kiti Straipsniai

Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Atvirieji priebučiai, 4 nuotr. | A. Stabrausko nuotr.

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai