Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2014 04 29 14:27
7
L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj!
Linas Medelis | asmeninė nuotr.
Linas Medelis | Asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie rengiamus Valstybinės kalbos įstatymo  keitimus buvo anonsuojama tiesiog pasėjant nelogiško pasirinkimo grėsmingą sėklą: „ Nelietuviškos raidės lietuviškuose pasuose: nusikaltimas kalbai ir valstybei, ar pagarba savo valstybės piliečiams?“  (kategoriškai – arba tu nusikaltėlis, arba negerbi bendrapiliečių).  Iš šešių laidos dalyvių tik vienas aiškiai ir griežtai pasisakė prieš lietuviško raidyno papildymus kitomis lotyniško pagrindo (nesislėpkim – lenkiško raidyno) raidėmis. Visi argumentai seniai žinomi. Tik šįkart dar buvo pasigautas pseudo argumentas apie lietuvaičių, ištekėjusių už užsieniečių, pavardžių rašybos vargus.  Laidos dalyvių pozicijos taip pat žinomos nuo seno, o viena populiariausių  ir bene žemiausio profesinės etikos lygio LRT laidų vedėjų R. Miliūtė taip pat gerai pažįstama. Žinomos ir laidoje diskutavusių  Seimo narių pozicijos: G.Kirkilas  yra  vienas ištikimiausių Tomaševskio akcininkų (t.y. Lenkų rinkimų akcijos) šalininkų visais klausimais;  V.Stundys, šio įstatymo atkaklų stūmimą pavadinęs valstybės išdavyste;  R. Miliūtės „objektyvi“ pozicija buvo reiškiama, akivaizdžiai ilgiau leidžiant kalbėti  akcijinei stovyklai ir nutraukiant vienintelį jų oponentą. Šiame jėgų išdėstyme niekas negalėjo stebinti, nebent akivaizdžiai trūko dar vienos socdemų  aktyvistės ir įstatymo pakeitimų iniciatorės Irenos Šiaulienės, kryžium gulančios ten, kur žengė bent viena  kankinio ir  nepalaužiamo  kovotojo už „lenkų“  žmonių teises Voldemaro Tomaševskio koja.

Nejauku  buvo matyti tik Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininką Antaną A. Jonyną. Ar gali lietuvių kalba eiliuojantis mažos tautos poetas neregėti, nejausti grėsmės lietuvybei ir tautos kalbai? Netgi, kai keturiasdešimt penki sąjungos nariai viešai į tas grėsmes yra atkreipę šalies vadovybės dėmesį? Ar poetas nesupranta, jog ne vardai ir gatvių pavadinimų lentelės yra kovos objektas? Ar Jonynas stoja į tas pačias savukinų, bumblauskų, laucių, valadkų, ir kitų Švonderių gretas? Ne, norintys patekti į Miliūtės laidas privalo elgtis kaip tik taip, o ne kitaip. A.A.Jonyno pasirodymas šioje laidoje ir šioje pozicijoje ženklina visai kitą lietuvybės erdvės teritoriją.  Šiandien toje teritorijoje atrodo,  jog inteligentas ir intelektualas negali tokiu vadintis neapdergęs šventų tautiečio,  piliečio sielai dalykų. Juk dar nepamiršom, kaip išgarsėjo jaunas rašytojas, paniekinęs pokario partizanus, istorikai, išvadinę Pilėnų gynėjus bailiais, gavo Krašto apsaugos ministerijos premiją, nacionalinės premijos skirstymui vadovauja istorikas, niekinantis savo valstybės istoriją, gatvių pavadinimų lenkiškos lentelės kabo kaip ciniškas iššūkis,  o valstybės vadovai užsimerkia jau iš tolo vos pajutę LLRA…

Antitautinė  padermė mus moko savaip suprasti ir suvokti žiniasklaidos piešiamą pasaulį. Tada silpnesnės prigimties ar silpnesnių dvasios šaknų žmogus tokiai aplinkai pasiduoda apsidairęs aplinkui. Vieni  aplink jį garsiai rėkia, kiti – gėdingai tyli. Vieniems durys plačiai atsidaro, kitiems – užsidaro.

Vladimiras Laucius (LRT internetinio puslapio redaktorius), irgi klausia: „Ar galime leisti sau kvailą prabangą – atgimstant Rusijos imperializmui, kariauti karus su Varšuva ir vykdyti tokią tautinių mažumų politiką, kuri, kaip matome, padeda V. Tomaševskiui didinti savo įtaką ir Seime, ir Vilniaus miesto taryboje?“ Nesunku prieiti prie išvados: arba žmogus, save vadinąs politikos apžvalgininku, meluoja, arba taip  nesitituluotų. Juk  tereikia savęs paklausti: kas gi tuos karus ir su kuo kariauja, ir kas gi taip remia ir padeda stiprinti Akcininkų  įtaką Seime – Varšuva per Vilnių, ar Vilnius per Varšuvą?

Apie galimą sumaištį Lietuvoje Maidano pavyzdžiu,  būdamas Lenkijoje,  grasino ir Seimo vicepirmininkas (!) Jaroslavas Narkėvičius. Kitas (gal atsitiktinai, bet taip pat LRT) TV  laidų vedėjas Virginijus Savukynas atvirai jam antrina,  ragindamas kuo greičiau leisti vartoti „kitas“  lotyniško pagrindo raides bei įteisinti užrašus lenkų kalba. Atseit, kyla Maidano Lietuvoje grėsmė. Visą problemą statydamas nuo kojų ant galvos „intelektualas“ klausė: ar nacionalistai sukurs Krymo variantą Lietuvoje?

Minėtas G.Kirkilas (jis ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, ir Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas( !) žiniasklaidoje teigia, jog būti konservatorių apkaltintam „nacionalinių interesų išdavyste“ jau beveik garbė. Jis klausia panašiai kaip Savukynas: „Ar ne didesnė išdavystė dabar gadinti santykius su Lenkija?“

Tikriausiai mūsų vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius naktimis tyliai kūkčioja į pagalvę,  juk atlaikyti nuolatinį Akcininkų badymą špygomis arba neslepiamą kaimyninės valstybės premjero pašaipą, eilinį kartą reikalaujant spręsti „lenkų problemas“ girdint visai Europai, gali tik geležinių nervų ir ištvermės žmogus.  Ką gi sako mūsų premjeras? Jis, šokiruotas,  sako, jog sąjunga su Akcininkais, be abejonės,  išliks ir po rinkimų.  Apie tai, kaip stengiamasi greitai spręsti lenkiškas problemas, jis dažniau bėga pakalbėti į mikrofoną „Znad Viliji“ radijui (gal išgirs koks Sikorskis) nei tas dirbtines problemas imasi spręsti.

Atrodytų, tik mūsų prezidentės pozicija nepalaužiama.  Bene prieš pusantrų metų apie bendravimą su Lenkija ji yra pareiškusi, jog „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“. Šios nuostatos  ji atkakliai laikosi ir niekaip nevertina  nei vis įžūlėjančių Lenkijos vyriausybės reikalavimų, nei  nebesuvaldomų tomaševskininkų  pretenzijų, šmeižto tarptautiniu mastu ir Lietuvos įstatymų laužymo. Tačiau, artėjant rinkimams, ekscelencija savo žodį tarė: lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių san­do­rių, san­dė­rių ob­jek­tu. Galima sakyti – šventi žodžiai. Tarytum šventajame rašte: ir Dievas pasakė, tebūnie šviesa, ir  pamatė, kad tai yra gerai. Prezidentės atveju – tai yra gerai, bet gal būtų galima ir ką nuveikti tos lietuvių kalbos labui…

Dievas čia prisimintas ne be reikalo. Internetiniame laikraštyje „15 min.“ (vyr. redaktorius R. Valatka), kuriame visada randama vietos minėtų  „ir kitų Švonderių“ nuomonei, pasirodė jau kiek primirštas TV laidų dalyvis vienuolis brolis Astijus. Jo rašinio (perspausdinto iš „Pajūrio naujienų“) pavadinimas pasako beveik viską: „Kas mano mamai Vydmantuose pasikeis, jei kur nors Švenčionyse  prie lietuviškų pavadinimų bus lenkiški?“  Galima papildyti dar viena jo rašto citata, keliančia abejonių Velykų lietuviškumu: „Velykos, Velikij dien, Lieldiena, Pascha – gyvenimo pergalės prieš mirtį šventės vardai. „Tarp jų nėra nė vieno lietuviško“, – sako brolis Astijus Kungys, kunigas pranciškonas, Lietuvos mažesniųjų brolių ordino provincijolas ir vydmantiškis“. Skaitytojus jis ragina kurti „gyvybės, o ne mirties civilizaciją, išsivaduoti iš tamsumo, provincialumo“.  Gal, o broli,  pirma, paklauski motinos, ką ji pati mano apie tuos lenkiškus pavadinimus? Ir apie civilizaciją, apie krikščioniškas vertybes Europoje paklauski.  Juk tiesa yra paprasta: taip, Europa mūsų namai. Bet Europos namai – ne viešnamis, o broli, kur kiekvienoje kamaroje trempiamos amžinosios vertybės…

O šėtonas slepiasi smulkmenose.  Pagal Kalbos įstatymo projektą  (jo svarstymas atidėtas kuriam laikui) dokumento, pagal kurį bus originaliu pavidalu rašoma lenkiška (sulenkinta) pavardė,  gali būti net lenko korta ar bet koks kitas antspauduotas popierėlis. Visoje valstybėje dokumentuose asmenvardžius tektų rašyti lenkiškais rašmenimis. Beje, smulkmena –  I. Šiaulienė su G.Kirkilu parengė pataisą Civiliniam kodeksui, ir atitinkamas straipsnis ( „Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“) pailgėja tik keliais nekaltais žodžiais: „ jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“. Remigijui Šimašiui jau pavyko Seime prastumti kodekso pataisą, pagal kurią įstaigų, įmonių  pavadinimai gali būti sudaryti ne tik iš  lietuvių, bet lotynų (lenkų, nes kitiems tokių nereikia) kalbos abėcėlės raidžių.

Loreta Graužinienė prieš Velykas priėmė Lenkijos Seimo pirmininkę, o Gediminas Kirkilas priėmė  Lenkijos Seinų apskrities delegaciją, vadovaujamą apskrities viršininko A. Šturgulevskio (Szturgulewski). L.Graužinienei pasiūlyta imti pavyzdį iš lenkiškų įstatymų, o G.Kirkilas informavo svečius, išreiškė viltį, kad abiejų valstybių tarpusavio santykiai ir toliau gerės, įteikė A. Šturgulevskiui savo oficialios padėkos raštą, kuriame (pranešė informacinės agentūros) padėkojo už prasmingą veiklą, kasdieniu darbu rodant pagarbos, tolerancijos ir geros kaimynystės pavyzdžius, dvišalių kontaktų plėtrą ir nuoširdų darbą gerinant lietuvių tautinės mažumos padėtį Lenkijoje.  Ir nė žodžio apie  tai, jog mūsų strateginis partneris per dešimtmetį uždarė pusę lietuviškų mokyklų, kad jų finansavimas ir šiandien stringa, kad likusios tarsi pasityčiojant apdedamos mokesčiais (turimas galvoje Antano Baranausko fondas, besirūpinantis „Žiburio“gimnazija), kurie Lietuvoje švietimo įstaigoms neįsivaizduojami, kad Berznyko kapinaitėse  ne vieneri metai tyčiojamasi iš lietuvių karių kapų…

„Jokios tautinės savigarbos. Jokio orumo. Koktu,“- štai taip atsiliepia Punsko lietuviai apie tokio pobūdžio  pasigarbinimus.  Lietuvos konsulė Seinuose Vida Bagdonavičienė akcentavo, kad jos bendradarbiavimas su Seinų apskrities ir vietos valdžia yra labai sklandus, teigiama pranešime. O Lenkijos lietuviai internete atsiliepia:  „Ne lietuviškų mokyklų mokytojai , ne lietuviškų organizacijų atstovai, ne lietuviškų ansamblių saviveiklininkai buvo geidžiamais svečiais konsulato vakarėliuose, kaip ir Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose. Užstalėje linksminosi vietinės valdžios atstovai, kurių veiksmai ir darbai vienareikšmiai liudijo apie jų nepagarbą, panieką lietuviams ir Lietuvai“. Arba:  „Ir pradedi galvoti, kaip auklėti mūsų jaunimą, vaikus, kad mylėtų Lietuvą, jeigu jie mato tokius kirkilus? Kaip paaiškinti vaikams, kodėl Lietuvos politikams dzin , kas vyksta Berznyke?“  Jei paklaustumėte URM vadovo Lino Linkevičiaus, kas daroma A.Baranausko fondui pagelbėti, pasipriešinant barbariškoms patyčioms Berznyko kapinėse iš žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę  karių, atsakymas būtų (galiu paliudyti, toks ir yra): mes suprantame jūsų susirūpinimą, mes geriname, stipriname ir siekiame…

Lenkijai galima pavydėti. Jos valstybinė  politika vadinamųjų kresų atžvilgiu nepalaužiamai kryptinga, nuosekli ir atkakli. Tos politikos gairės yra žinomos: nuolat didinti lenkais besivadinančių skaičių, skatinti juos kelti pretenzijas, papirkinėti intelektualinį ir bet kokį kitą valstybės elitą (raktiniai žodžiai paieškai: kresai-rytai-žygis). Net nepaisant pasekmių ateičiai. Dar galime priskaičiuoti potencialų agentūrinį tinklą bene visose ministerijose, valstybinėse įmonėse bei organizacijose su vadinamąja lenko korta kišenėje ir suprasime, kokioje stiprioje įtakoje gali būti mūsų vadovai, politikai, valstybė. Spaudoje buvo minėta, jog Lenkijos tautinio jaunimo grupė Vilnijoje žada nemokamai padalinti kelis šimtus vėliavų, ir švenčiant Lenkijos vėliavos dieną   gegužės 2 d., „Solečnykai“ turėtų nusidažyti raudonai balta spalva.  Manau, Lenkijos TV visam pasauliui parodys, kad Rytų Lietuvoje gyveni vien lietuvių skriaudžiami lenkai. Kitų nėra.

Todėl galime mūsų valdžios, politikų, „intelektualų“  drąsiai klausti, kiek kiekvienas yra skolingas, įtakojamas, šantažuojamas vėjui papūtus iš vakarų. Apie Lietuvos ir lietuvybės išdavystę jau galim kalbėti be klaustukų.   Tad po kiek lietuvybė, ponai kubiliai, graužinienės, grybauskaitės,  balkevičiai, šiaulienės,  kirkilai ir kiti Švonderiai?

_______________________

Švonderis – rusų rašytojo Michailo Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“ herojus. Autorius jo vardą, atspindintį bolševikines (plg. globalistines) pažiūras, įsitikinimus, mąstymo būdą ir ideologiją, užšifravo taip: Шибко ВОНючее ДЕРьмо (išvertus iš rusų klb. – baisiai smirdintis š-das)

2014 04 23

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Versijos: kas stovi V.Tomaševskiui už nugaros
  2. L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems
  3. Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  5. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  6. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  7. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  8. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  9. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  10. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II)
  11. Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis!
  12. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  13. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  14. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  15. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  16. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  17. L.V.Medelis. Kodėl tavęs čia nėra
  18. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  19. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  20. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. tai va says:
    9 metai ago

    Lenkija yra korumpuota, religinga, atsilikusi valstybė. Lenkija neturi ir abejoju ar turės kada nors galingą kariuomenę, kokią turi Rusija, arba atominį ginklą. Norėdama Rusija galėtų sunaikinti Lenkiją per kelias savaites. Abejoju, ar Lenkijos politikai, o juolab šovinistiniai lenkai vertina Lietuvą kaip lygiavertį partnerį. . Lenkijos politikai visada turi pasislėpę kažkur savo šovinistinį peilį, kurį bet kada gali išsitraukti ir durti tau, kuomet tu to mažiausiai tikėsies. Kartais man atrodo, kad Lenkijos vaidmuo yra dėl to sureikšminamas, kad kažkas iš to galėtų užsidirbti. Arba tiesiog iš vergiško noro tarnauti lenkams. Lenkiškų pavardžių rašymas, lenkiški gatvių pavadinimai. Kas toliau? Lenkiškai kalbėti ir melstis lenkiškai? ? Man lenkiškumo niekada netrūko. O jei kam trūksta, tai gali emigruoti pas savo motiną į Lenkiją.

    Atsakyti
  2. tampax'as says:
    9 metai ago

    pakeisk vietoj “lenkija” – “rusija”, ir 1 prie 1… Taip ir gyvenam…

    Atsakyti
    • N says:
      8 metai ago

      Prie ko čia Rusija? Kalba eina apie Lenkiją. O tai perš*kę dėl Rusijos nematote, kad kur kas realesnis pavojus kyla iš Lenkijos, tuo labiau, kad jos agentai atvirai veikia seime ir valdžios institucijose.

      Atsakyti
  3. Galindas Ilga says:
    9 metai ago

    Lietuvės motinos sūnus Jonas Paulius pasakė – čia gyvena "lietuviai kalbantis lenkiškai", tai turi būti aišku visiems ir net okupantų genocido aukoms tevel, pirštel, gaidel, ir pan., ir net okupantų kolonistams "montanoms", Lietuvoje lenkų nėra!!!, tik lietuviai kalbantis lenkiškai, tai prie ko čia lenkiškos vėliavos, Lenkija ir lenkai, ar jau taip nebegerbiant "savo" Popiežiaus, kad negirdit ką Jis sako.

    Atsakyti
  4. Galindas Ilga says:
    9 metai ago

    Kadangi Lietuvoje lenkų nėra, tai nėra ir jokios lenkų bendrijos, ar kažkokios neteisingai vartojamos – "tautinės mažumos". Visai praranda prasmę ir vadinama LLRA, kurios pats pavadinimas prieštarauja Šventojo Jono Pauliaus mintims ir Jo teisingam istorijos supratimui. O su mišrakalbiais lietuviais po-okupacinėje Lietuvos krašto dalelėje išspręsim kaip rašyti "paprastai" jų pavardes pagal skambesį, ir kokios kalbos paprastosios "poprostu" mokyti tokių lietuvių mokyklose, ir visai atsisakyti svetimos valstybės kalbų, nes lietuviai naudoja savotišką lenkų-lietuvių kalbą, kurią ir turime saugoti.

    Atsakyti
  5. LosAngeles says:
    9 metai ago

    Lenkija niekada nebuvo, ir kol kas nesimato kad galetu kada nors buti Lietuvos strateginis partneris. Nuo sito ‘bendradarbiavimo’ Lietuva gerokai susitrauke, ko nepasakysi apie Lenkija.
    O kas liecia Tomasevski & co, tai paprastas dalykas: valdzioje zmones, kurie atvirai deklaravo lojaluma kitai saliai (lenko korta). Tai apie koki darba Lietuvai gali buti kalba? Kam deklaravo lojaluma, tam ir dirba. Ir sito nepastebeti neimanoma. Tai ka galvoja likusi valdzios dalis? Imsis kokiu priemoniu, ar tik, kaip sako autorius, ‘kukcios naktimis’…
    Visus, kurie deklarave lojaluma ‘strateginei partnerei’, vienareiksmiskai mesti is politikos, o ‘partneres’ paklausti vienareiksmisko atsakymo apie 1920-1939 Vilniaus padeti. Nuo to bus galima pradeti normalius tarpvalstybinius santykius, nes kol kas tik Lietuva kazko vis nepadaro…

    Atsakyti
  6. Eglė M. says:
    8 metai ago

    Puikus straipsnis. Nei pridėsi, nei atimsi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausias M. Markevičiaus filmas apie Rožę Namajūnaitę

2023 01 20
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Aristotelis | Alkas.lt nuotr.

Aristotelis. Kaip išsaugoti tironiją

2023 01 18
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Mokslininkams sudarytos geresnės sąlygos auginti vaikus ir daryti mokslinę karjerą

Mokslininkai atskleidžia ilgo gyvenimo paslaptis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai