Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę (nuotraukos) (6)

Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę | V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę | V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio dvidešimtąją rinkomės į jaukią Lietuvos liaudies kultūros centro salę ant srauniosios Vilnios kranto atlikti vieną svarbiausių apeigų – pasitikti sugrįžtančią Saulę. Šie metai Romuvai buvo didžių pokyčių laikas: į Dausas išlydėtas didysis dvasinis vedlys Krivis Jaunius – Jonas Trinkūnas. Ekrane dar kartą išvydome šviesų Jo veidą, sekėme Jį tolstantį sausio vaiskioje padangėje ir kaip stebuklingą sugrįžimą pastebėjome, kad pro salės langą iš apsiblaususios padangės staiga pasiekė Saulės spindulys. Tokia tad buvo pirmoji akimirka pradedant Saulėgrįžos apeigas.

Skamba apeigų grupės „Kūlgrindos“ užvedamos saulėgrįžai skirtos giesmės ir sutartinės, į dvasines erdves skatina pakilti Žemynos Trinkūnaitės skambančios kanklės, jos sesers Vėtros kalėdinės giesmės.

Dar Jono Trinkūno išugdyta, o dabar toliau vedama Krivės Inijos Trinkūnienės „Kūlgrinda“ į apeigas įtraukia visus susirinkusius romuvius ir prijaučiančiuosius, kuriuos vos talpina nemaža salė. O svarbiausia, kad glaudus tikinčiųjų būrys aprėpia visą Lietuvą, nes, atrodytų, į vietinę šventę atvyksta ir kauniečiai, ir kitų kraštų žmonės, tad kiekviena apeiga vis giliau įsismelkia į dvasinę tautos atmintį, vis ryškiau skleidžiasi iš tautos gelmių kylantis tikėjimas, amžinasis lietuvių tikėjimas, kad kasmet bus tikrai atkurta didžioji Darna tarp žmonių, tarp šeimos narių, tarp žmogaus ir gamtos.

Šis vakaras buvo skirtas šeimoms, tad neatsitiktinai gausu jaunų šeimų su mažyliais. Neatsitiktinai pristatoma ir naujausia „Kūlgrindos“ kompaktinė plokštelė, skirta šeimų globėjai Laimai – „Laimos giesmės“. Tai, beje, jau aštuntoji tokia plokštelė po „Ugnies apeigų“, „Perkūno giesmių“, „Giesmių Saulei“, „Giesmių Žemynai“ ar „Sotvaro“, kurios tiesiogiai pasitarnauja ilgaamžių mūsų tautos apeigų gaivinimui. Panašią paskirtį gali atlikti ir „Giesmės valdovui Gediminui“, o plokštelė „Prūsų giesmės“, kurioje skamba senoji mūsų brolių prūsų kalba, išvis neturi analogų pasaulyje. Ir visa tai daugiausia paimta iš tautosakos lobyno, iš autentiškų, liaudies išsaugotų papročių.

Taigi nuskambėjo kalėdinės giesmės, Romuva pasitiko žiemužę, o po Pusiaužiemio vėliau įžengsime į Pavasario lygiadienį ir toliau žengsime metų rėdos keliu.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *