I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės (27)

Inija_Monikos Požerskytes nuotr

Inija Trinkūnienė | M. Požerskytės nuotr.

Belaukdama sugrįžtančios Saulės dalinuosi praeinančių metų rūpesčiais ir ateinančių metų viltimis ir svajonėmis.

Praėję metai – praradimų, bet ir atradimų metai. Didysis praradimas – Krivio Jauniaus – bendražygio, bendraminčio, žmogaus – lietuviškos saulutės, nušvietusios kelią per sovietmečio darganas, priespaudą, stiprinusio ir palaikiusio, kūrusio bendruomenę – lietuvių tautą, Romuvos tautą, kurioje susijungia protėvių išmintis ir gyvųjų energija, kurioje ir gyvieji ir mirusieji sudaro vieningą visumą.

Praėję metai – atradimų metai. Atradimas bendraminčiuose ir Romuvos bendruomenėje jėgų ir galių skleistis, vienytis vardan bendrų tikslų ir Tautos gerovės. Įkvėpimo mums teikia aukurų, nuolat užkuriamų ir kūrenamų Vilniuje, Kaune, kituose miestuose, didesnėse ir mažesnėse bendruomenėse,

šviesa, jungianti mus su protėviais ir dievais. Kuriasi ne tik bendruomenių, bet ir šeimų aukurai, nušviesdami ateinančių metų kelią. Kelią, grindžiamą mokymusi, gilinimusi į protėvių išmintį, ieškant atsakymų į svarbiausius Romuvai ir Lietuvai keliamus klausimus ir rūpesčius. Kelią, kuriuo einame džiaugdamiesi kasdien išauštančia diena ir švęsdami šventes, dalindamiesi dovanomis – protėvių mums paliktomis vertybėmis: gebėjimu matyti ir suvokti mus supančio pasaulio šventumą, pagarbą gyvasčiai, mokėjimu palaikyti ir skleisti darną.

Kūčių metu visa Lietuva susėda prie bendro stalo, sykiu su išvykusias svetur, su protėviais, seniai mus palikusiais ir tais, kurie išėjo visai neseniai. Padėkime lėkštelę vėlėms, uždekime ugnelę, prisiminkime darbus, kuriuos nuveikėme per metus, pasidžiaukime vieni kitais ir pasvajokime.

Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės:

Sodino brolis obelėlę, kalėda,
Sodindamas prikalbėjo, kalėda
Auk, obelėl, aukščiau dvaro, kalėda
Laisk šakelas plačiau dvaro, kalėda
Žydėk žiedais bebravaisiais, kalėda
Nok obuoliais raudonaisiais, kalėda.

Linkiu Sotvaro – Dievo tvėrėjo išminties, Perkūno galių, Žemynos stiprybės ir gerosios Laimos palaiminimo.

Inija Trinkūnienė – Lietuvos Romuvos Krivė

Kategorijos: Lietuvos kelias, Mes baltai, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Ženklas:

    Skaitydamas radau pirmą kartą pasakytus žodžius : ,,Romuvos tauta“. Jų grožis ir prasmė skambėte skamba. Ačiū Krivei Inijai už šventinį pasveikinimą.

  2. vabalas:

    Hm, matau, kad Inijai reikėtų pasiskaityti apie evoliuciją, ir astrofizikos bent jau pradmenis būtų neblogai paskaitinėti, nes kai suauges žmogus kalba apie mus supančio pasaulio šventumą, mane apima neviltis. Pasaulis nėra šventas. Jis yra toks, koks gavosi veikiant visiškai konkretiems dėsniams ir taikantis prie visiškai atsitiktinių aplinkybių. Galima juo gėrėtis, stebėtis, ar bandyti suvokti, bet garbinti kaip šventą… Gal jau likas išaugt iš tų viduramžiškų kliedesių.

    Už stalo su protėviais sėdėsit sakot… 🙂 Gal kokią fotkę įkelkit, norėčiau pamatyt kaip tie protėviai atrodo.

  3. Algis, Dievų siūstas:

    Mokslo žmonėms reikia kažkokių apčiuopiamų faktų, bet yr tikėjimas ir pajauta anapusinio pasaulio ir to pasaulio gyventojų….

    • vabalas:

      Čia tai keista. Mokslo žmonėms už apčiuopiamus faktus ir geležinę logiką dalina Nobelio premijas, o bendraujantys su ano pasaulio gyventojais gydomi psichiatrijos klinikose. Ten pat turėtų atsidurti ir visokie tikėtojai, būtų ramiau gyventi.

      • Perkūno Paukštis:

        Pasistenk bent kažką UŽ-gyventi. Kaip bebuvo, PER-kūno karalystė čia pat. Čia begalybę turinti tema, o bet koks jos įvardinimas – tai jau riba.
        —-
        Bent jau, -kaip sako Visvaldas Mažonas,- jei esi lietuvis, tai PRIVALAI gerbti Protėvius, jei gerbi Protėvius, tai PRIVALAI gerbti ir jų Dievus. T a š k a s.
        —-
        Tava probožnytinė minima “ramybė” čia tiesiog ne prie ko.

        • vabalas:

          Oi tas Mažonas… Aš maniau, kad iš jo visi tik juokiasi, bet va, pasirodo ir gerbėjų yra, ir cituoja…
          Bet pasakysiu ir savo nuomonę. Šiam pasauly apskritai niekas nieko neprivalo. Taigi, kiekvienas gali rinktis ką jam gerbti ir ką ne. Normaliai tas ir vyksta kiekvieną dieną. O jei išlenda koks apsipūtęs Pilypas iš kanapių ir pradeda aiškinti ką mes privalome gerbti, tai jį drąsiai galima siųsti nx, ir toliau ramiai gyventi.

  4. Artūras:

    Vabalas dvasios ubagas:) Ramių švenčių su fotkėm:)

    • vabalas:

      Ačiū, ačiū, kolega. Visada smagiai švenčiu kalėdas, tik ne šventas, o astronomines. Juk smagu, kai dienos pradeda ilgėti. Link pavasario visgi…

      • Perkūno Paukštis:

        Link Perkūno !

      • lyvis:

        Įdomu kodėl būtent šventos Kalėdos. Kada aplinkui yra nevienas Jonas ir vienas iš jų yra šventas, bet paprastų Kalėdų daugiau nėra ir kodėl tas vienintelis yra išskirtinis ir šventas. lyvis

        • Perkūno Paukštis:

          Tikrai tiksliai nežinau,bet pabandysiu paprastai. Pastebėjau, kad pagoniukai gamtajausmiai, gamtagarbiai, ir pasaulio žiūra jiems neatskiriama nuo jautos. Gal todėl jiems gamtos visi judesiai – šventi?
          O gal čia ir gilesni dalykai… Gilesni paprastuose – kai net horizontas, medis, žolė…- vidinių dimensijų neklystamumas.
          ——
          Kalbant apie hebraraštystę ir jos personažus, tai aišku tik viena – ten ant aukščiausio hebrateologinio dvasinio laiptelio – kryžiaus- buvo parašyta INRI. Išvertus tai reiškia – ezus nazarietis žydų karalius. Vadinasi, tai su lietuviais neturi nieko bendro, lai ten ir karaliauja.

          ————-

  5. Jolė:

    Ačiū Inijai, kad garbingai eina toliau Krivio Jauniaus keliu. Linkiu protėvių palaikymo ir stiprybės.

    • lyvis:

      Jole, o kur Inija eina kokiu keliu. Jos tikslas kad būtų įteisinta Romuva, kad galima būtų pasipinigauti. Nes jokio kelio, tikslo vesti į priekį jinai neturi. Todėl jinai pati save ir išsirinko trims metams gedėti. lyvis

      • Bartas:

        Tai, kad negaus Ramuva pinigų nors ir kaip Inija prašytų. Va – tik – ano atstovas Kaune , Tomkevičius pasakė , kad pagal jo žvalgų atneštas žinias “pagonių” – kaimiečių- Ramuvių nedaugėja ir vidaus r. vadas pinigų neduos. Jiems subręsti dar trūksta kelerių metų. Vo tep.

        • lyvis:

          Aišku nedaugėja todėl kad Inija nežino kuo plėsti savo veikla ir tai jos asmeninė nuostata kad tik būti viešpataujanti savų užgaidų tenkinanti. Vietoj to kad paruoštu krivio rinkimų tvarką jinai tai numetė į šalį ir pati savę išsirinko. Buvo žadėta išrinkti jaunesnį krivį deja gavosi špyga taukuota. lyvis

          • Perkūno Paukštis:

            Tirkrai nežinau tos virtuvės, bet ,manau, svarbiausia yra tai, kad 2017 (jei neklystu) būtų mūsų religija įteisintai pripažinta Lietuvos įstatymais, kaip priklauso. Žinia, Inija viena to nepadarys, bet ji aplink save turi didelį ratą žmonių, kurių pagalba šis šventas reikalas nesunkiai bus padarytas.
            —————-
            Nepergyvenkit, padės ir Tomkevišius.

  6. Žaltys:

    Gruzinai turi geriau išlavintą protėvių atminimo ir pagarbos instinktą. Pas mus tik svaiginėja apie protėvių dvasias, bet realias savo prosenelių gyvenimo istorijas, jų nuopelnus ir griekus retas težinom. Tiesą pasakius nelabai kam to ir reikia, svarbu tik kad nesąmoningai kartoji “protėvių dvasios”

  7. Birutė K:

    Pasirodo Tamkevičius pagonis skaičiuoja. Seka, vadinasi įdomu. Prieš pat sporto naujienas
    http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/zinios-10/ziurek-zinios-924

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *