R. Cibas. Kas mes lietuviai? (23)

kuriamerespublika.lt nuotr.

kuriamerespublika.lt nuotr.

Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ pavyko nugriebti… Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą… „Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“… „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“…

Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti…

Organizmas

Žmogaus ar gyvūno organizmas, didelis ar mažas – turi abipusę nervų sistemą. Abipusę reiškia tai, kad ne tik raumenys ir visa organizmo „periferija“ gauna impulsus – komandas iš „centro“ susitraukimams ir kitokiems veiksmams, bet ir „periferija“ centriniai nervų sistemai turi nei kiek ne mažesnį ir ne mažiau efektingą poveikį. Įsidūrus rakštį ar patyrus didesnę traumą, akimirksniu tai pajaučia ir „centras“. Jis kenčia nei kiek ne mažiau už pažeistą audinį…

O visuomenė?

Visuomenė, kaip „organizmas“, taip pat turi „centrą“ ir „periferiją“ – valdžios institucijas ir eilinius piliečius. Tik va, „nerviniai“ ryšiai čia nėra abipusiai, o vienos krypties.

Nors formaliai atrodo, kad viskas gerai – turime laisvus, demokratinius rinkimus. „Periferija“ ne tik kad daro poveikį „centrui“, bet netgi jį sukuria – piliečiai išsirenka savo valdžią… Bet visa bėda tame, kad šis poveikis ne nuolatinis, o trumpalaikis, tik vieną kartą kas keli metai.

Gyvo organizmo atveju tai būtų tas pats, kaip kad lytėjimo ir skausmo pojūčius teturėtume tik vieną dieną per keturis metus. Vargu ar sulauktumėm kito karto…

Pasekmės

Esant tokiai ilgalaikei atskirčiai centro nuo periferijos, pasekmės tiesiog neišvengiamos. Neatsitiktinai pažadų prisiklausome tik prieš rinkimus, kada būsimiems valdantiesiems reikalingas tiesioginis ryšys su piliečiais. Teisė į demokratinius rinkimus sukuria tiktai demokratijos iliuziją. Nes po rinkimų piliečiai išrinktai valdžiai nebeturės jokios įtakos… Tokia „demokratija“ – vieną dieną per keturis metus, faktiškai reiškia visišką valdžios ponų savivalę.

Kai dar nepriklausomybės pradžioje, atlyginimai teisėjams ir prokurorams buvo pakelti iki nepadorios ribos ( jie dešimt ar net keliolika kartų viršijo  eilinių piliečių atlyginimus), tai buvo savivalės aktas. Nes valstybės biudžetas yra bendri visų piliečių pinigai. Vyriausybė turėjo atsiklausti, ar piliečiai sutinka savo teisėjams ir prokurorams mokėti tokius atlyginimus. Bet ji to nepadarė. Suveikė paprasčiausias lovio principas. Prie teisėjų ir prokurorų labai mikliai prisišliejo visa aukštoji valdininkija. Tai buvo oficialus startas laukiniam kapitalizmui. Tie, kurie buvo pašaukti teisingumą vykdyti, pirmieji jį ir pamynė.

Konstitucija

Pagal Konstituciją Lietuva yra demokratinė respublika. Tai reiškia, kad sprendimus svarbiausiais klausimais priima tauta – visi piliečiai. Jie yra suverenas. O suverenas yra tik vienas. Tai reiškia, kad visos valdžios institucijos – prezidento, seimas, vyriausybė, savivaldybės ir jame dirbantys visi valdininkai yra – tarnautojai. Jie turi vykdyti tautos valią, o ne savąją.

Taip turi būti pagal Konstituciją ir pagal pilietinės visuomenės sampratą. Bet taip nėra.

Kodėl?

Todėl, kad Konstitucija yra programa, didele dalimi dar tiktai teorinis projektas, kurį reikia paversti kūnu. Tuo labiau tai pasakytina apie pilietinę visuomenę. Dar daug nubėgs vandens, kol teorija taps praktika.

Šeima

Kol vaikai maži, niekas jų neklausia, ką daryti su šeimos biudžetu, kaip tvarkyti kitus reikalus. Visus rūpesčius ir atsakomybę prisiima tėvai. Bet vaikams augant, situacija palaipsniui keičiasi. Analogiški procesai vyksta ir visuomenėje. Tik skirtumas toks, kad tėvai savo vaikus myli, jais rūpinasi. Tuo tarpu valdžios ponai pirmiausiai galvoja apie save.

Infantilizmas

Pilietinis infantilizmas, dvasinė nebranda yra pagrindinė kliūtis tikrajai demokratijai arba kitaip sakant pilietinei visuomenei. Nes nebrandi, savarankiškumo stokojanti asmenybė savo prigimtines teises linkusi deleguoti kitiems. Tegu viskuo pasirūpina valdžia.

Tik visa bėda tame, kad „valdžia“ tai ne angelų legionas nusileidęs iš dangaus. Posakiai: „Visų pirštai į save lankstosi“ , „Savi marškiniai arčiau kūno“ – pilnai tinka ir mūsų valdžios ponams. Todėl ir turime nepaliaujamai augančią socialinę atskirtį, masinę emigraciją, teisingumo nebuvimą ir vis didėjantį visuomenės nepasitenkinimą.

Kokia išeitis

Valdžios ir piliečių santykis turi būti abipusis, kokia yra ir nervų sistema gyvame organizme. Klaidinga visą valdymo teisę deleguoti Seimui, vyriausybei, Prezidentui. Dalį valdžios, o būtent teisę kontroliuoti visas valdžios institucijas ir pareigūnus, piliečiai, kaip suverenas, kaip tikrasis Lietuvos šeimininkas turi pasilikti sau.

Piliečiai prieš kiekvienus Seimo rinkimus galėtų patys nuspręsti, ar bus tvirtinamas senas, ar prabalsuojama už naują socialinį koeficientą. Tai skaičius, kuris nusakytų kiek kartų maksimalus biudžetinis atlyginimas gali viršyti minimalų. Tai bus tautos nustatyti „rėmai“, iš kurių renkama vyriausybė neturės teisės išlipti. Šalia socialinio koeficiento gali būti ir platesnė programa vyriausybei. O pastaroji, kaip vykdomoji valdžia turės vykdyti tautos valią, o ne savąją.

Kad tai įvykdyti, reikia:

1. Visais įmanomais būdais platinti pilietinės visuomenės idėją.
2. Kai dauguma gyventojų žinos apie pilietinės visuomenės idėją, apie jos pagrindines nuostatas, tada – rinkti parašus referendumui.
3. Surengus referendumą, įteisinti, kaip konstitucinę nuostatą:
a) tautos teisę kontroliuoti visų valdžios institucijų ir atskirų pareigūnų darbą su operatyviai veikiančiu atstatydinimo mechanizmu;
b) socialinį koeficientą;
c) …
4. Įteisinus pilietinės visuomenės pagrindus, kaip konstitucines nuostatas, būti aktyviems, sąmoningiems piliečiams tam, kad jos neliktų tik teorinėje Konstitucijos plotmėje, o įkūnytų jas gyvenimo tikrovėje. Tam prireiks tikrai nemažų pastangų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *