Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?

Dainius Paukštė,, www.alkas.lt
2014-09-29 07:50:20
17
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės dėl nepakeliamų sąlygų Lietuvoje tiesiog yra išvaromi – priverčiami emigruoti. Su laisva žmogaus valia tokia emigracija neturi nieko bendro.

Tai ką tada tvarkyti biurokratiniais metodais? Bandysiu išvardinti bent pagrindines sritis. Demokratijos plėtra (daugiau teisių suteikti žmonėms spręsti esmines valstybės problemas, gydyti politinę sistemą), teisingumas (panaikinti dvigubus standartai politikoje, teisėje, socialinėje srityje, kultūroje, panaikinti pinigų kultą, pasibaigiantis korupcija ir pan.); bausmės neišvengiamumas (atsakomybė ne tik už pavogtą vištą, bet ir už iššvaistytus milijonus, ne tik už kriminalinius, bet ir už politinius nusikaltimus ir pan.), tautos tradicijų gerbimas (tai, kas sudaro tautos esmę, per prievartą nebrukti to, kas tautai yra svetima ir nepriimtina), privatizuotų ir savęs nepasiteisinusių funkcijų grąžinimas išbuožintai valstybei (energetika, medicina, mokslas ir kt.), – t.y. valstybinių įmonių kūrimas; griežta privataus verslo kontrolė (tikrai ne Darbo kodekso liberalizavimas, o lygiateisių santykių, kartu su atsakomybe, įtvirtinimas darbo rinkoje); teisės į nemokamą mokslą užtikrinimas; visų lygių valdžiai – griežtesnę atsakomybę (ekonominių sąlygų jai gerinimas ne pirmoje, o paskutinėje eilėje – po to, kai padėtis pagerėja visoms visuomenės grupėms (prisiminkime, kuomet Seimas pirmiausiai sau atlyginimus kompensavo); skaidrumas (sprendimų priėmimo ir valstybės pinigų išlaidų viešos ataskaitos); masinės informacijos priemonių (visų rūšių) atsakomybės stiprinimas (ne sensacijų vaikymasis, o žmogiškųjų vertybių propagavimas, tautos auklėjimas patriotiškumo dvasia).

Tai ne mano mintys. Tai – tik nedidelė emigravusios Lietuvos norų ir siekių dalis, surašyta internete. Tik įvykus proveržiams šiose srityse, emigrantai rimtai svarstytų grįžimo į Tėvynę klausimą. Taigi, kaip matosi, darbo turėtų visi – ne tik savivaldybės, ministerijos, bet ir Seimas, ir Prezidento institucija. Nieko nepadarysi – šiuos klausimus reikės tvarkyti pasitelkiant biurokratines priemones.

Ar kada nors klausėt savęs, kodėl emigracijos mažinimo klausimais pasaulyje nėra nei mokslinių darbų, nei vadovėlių, nei strategijų ar kokių nors kitų paviešintų priemonių, kurių pagalba galima būtų įtakoti išvykstančiųjų srautus?  Atsakymas šioje vietoje gali būti tik vienas: nuo emigracijos kenčia pačios neturtingiausios, t.y. neturinčios pakankamų finansinių išteklių bei intelekto šalys. Apie tokias šalis kalbama, kad tai pačios nelaimingiausios šalys. Galiu pateisinti ir suprasti, kuomet žmonės bėga nuo karo, maro, gamtinių kataklizmų ar žmogaus teisių pažeidimų bei represijų – tuomet jokios jėgos jų nesustabdys. Tai žmonėms reiškia Apokalipsę – didžiulio mąsto katastrofą arba pasaulio pabaigą. Labai keista, bet būtent šia logika jau du su puse dešimtmečio vadovaujasi ir mūsų Seimo politikai, paleidę savieigai emigraciją ir, kartais, savo priimamais įstatymais net dar labiau paskatindami emigracinius procesus. (Pašalpų mažinimas draudimui nuo nedarbo, aukštojo mokslo privatizavimas, darbuotojų įbaudžiavinimas darbo rinkoje ir pan.).

Galiu paminėti dar vieną ruošiamą įstatymą, kurį priėmus, Seimas tikrai padidins emigracinius srautus – tai Darbo įstatymų kodekso liberalizavimas. Politikai sako: „nėra jokių vaistų prieš šią „epidemiją“, todėl nieko nereikia ir daryti.“ Kai nieko nedarai, tai nieko ir nereikia. Bet, juk tokio lygio emigracija kaip Lietuvoje, vyksta taikos metu ir mūsų egzistencijos sąlygomis pačiame Europos centre!? Tai gal šį procesą reikia įvardinti kaip ekonominį karą, valdžios vykdomą prieš savo piliečius?

Sudėjus į vieną vietą visas emigracijos priežastis, egzistuojančias pasaulyje, turėsime tik 3 procentus žmonijos (apie 220 mln.), kuri ieško sau ir savo vaikams saugesnės vietos pasaulyje. Taigi, 97 procentai žmonijos yra sėsli ir tai yra šiandieninio pasaulio norma. Bet mes nuo 1990 metų šią normą viršijome daugiau nei 6 kartus. Sėslumas Lietuvoje yra tik tariamas dydis, nes sudaro apie 80 procentų gyventojų! Tai ne gi Lietuva tapo kažkokio mistinio blogio centru, kur surinktos visos pasaulio blogybės? Jau 25 metus kasmet iš Lietuvos išvyksta po 34 754 žmones ir po 6 393 (čia kartu su atvykstančiais užsieniečiais) sugrįžta į Lietuvą. Tai gali reikšti tik vieną: pragarą gyventojams ir rojų politikams bei darbdaviams. Bet ar ilgai tai gali tęstis?

Neturime būti naivūs: nei Amerikai, nei Didžiajai Britanijai, Kanadai ar Australijai bei kitoms imigrantus priimančioms šalims emigracijos klausimai nerūpi. Jie dabar sprendžia kaip tik priešingas problemas, nes yra suinteresuoti, kad kuo daugiau kvalifikuotų žmonių atvyktų pas juos.  Tačiau, kaip rodo patirtis, ir imigracija nėra panacėja nuo visų ligų. Šiandieną ir šios šalys sprendžia: ar atvykusiųjų sukuriama pridėtinė vertė ekonomikoje atsveria valstybės daromas išlaidas savo šalyse dėl vis didėjančių kultūrinių skirtumų, atsirandančių priimančiose visuomenėse. Tokių problemų sprendimas yra labai brangus ir nuolat trunkantis.

Taip kad skęstančiųjų išsigelbėjimas (šiuo atveju – Lietuvos) yra paliktas tik pačių skęstančiųjų pastangoms. Norint kovoti su emigracija – būtina išbandyti visas priemones. Ir tik tai gali duoti teigiamą rezultatą. O štai, iš karto tvirtinti, kad politikų įsijungimas į kovą su emigracija neduos jokių rezultatų – kaip tik yra blogas pavyzdys. Nuo pat 1990 – jų Lietuvoje emigracijos klausimai yra „nuleisti“ vykdomajai valdžiai – ministerijoms. Esu įsitikinęs: kad ir kokie geri būtų jų norai ir pastangos, vieniems jiems emigracijos neįveikti.

Pavyzdžiui, ką gali vykdomosios valdžios struktūros atsakyti į darbdavių pareiškimus, kad jiems trūksta darbo jėgos ir būtina atverti duris trečiųjų šalių piliečiams? Kalbėdami apie kvalifikuotą darbo jėgą, darbdaviai gudrauja, nes omenyje turi visus – ne tik kvalifikuotus darbuotojus. Nors tuo pat metu vykdomoji valdžia puikiai žino, kad Lietuvoje yra pilna neturinčių darbo žmonių! Ir ne todėl, kad jie nenori dirbti, bet todėl, kad darbdaviai už darbą (net kvalifikuotą!) moka nepagrįstai mažus atlyginimus. Vartų atvėrimas užsieniečiams reikštų, kad darbdaviai išsaugos savo pelnus (imigrantai sutiks dirbti ir už siūlomą atlyginimą), bet valstybei toks sprendimas reikš, kad emigracijos srautas nesumažės (gal net padidės), o valstybė dar privalės papildomai planuoti išlaidas, būtinas imigrantų integracijai. Šioje vietoje būtina politinė valia, kurios jau gerus du dešimtmečius iš mūsų politikų pusės nesimato. Matyt, taip politikams paprasčiau ir patogiau. Kuo ne rojus, ramiai laukiant savo kadencijos pabaigos?

Šiuo atveju pareikšti politinę valią – reiškia mūru stoti už valstybę ir jos žmones, bet priešintis darbdaviams. Tam reikia pilietinės drąsos. Politikai turėtų iškelti darbdaviams sąlygą: kol nedarbas Lietuvoje taps, pavyzdžiui, kokie 5 procentai, jokių palengvinimų iš valstybės pusės atsivežti trečiųjų šalių imigrantus nebus. Pirmiausiai darbu turi būti aprūpinti savi žmonės. Pavyzdys šalia: Didžioji Britanija, kur ekonomiškai stiprios valstybės gyventojai ima kaltinti jų darbo vietas užimančius emigrantus ir kurios politikai dabar karštligiškai ieško išeičių, nes politinė sistema ima staigiai kisti ir kaisti.

Į valdžią, palaikomos nepatenkintų rinkėjų, braunasi antiimigracinės partijos. Todėl mažinti nedarbą yra ir darbdavių problema! Jie privalo kelti atlyginimus. Darbdaviai privalo susitarti su profsąjungomis dėl darbo užmokesčio sistemos įvedimo privačiame sektoriuje. Tuomet darbuotojo atlyginimas priklausys ne nuo darbdavio noro, o nuo darbuotojo kvalifikacijos, įdėtų pastangų, darbo laiko ir sukurto produkto.

Politikai aiškiai turi suformuluoti savo politinę valią: mokėti  MMA už kvalifikuotą darbą – nėra ir niekada nebus Lietuvos kelias! Ar politikai sugebėtų tą pasakyti mūsų darbdaviams? Šiandien abejoju, nes dabar jie sprendžia kaip dar labiau liberalizuoti Darbo kodeksą, kuriame ir taip nesimato dirbančio žmogaus. Štai jums ir atsakymas. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti ne vieną ir ne du, kuomet mūsų politikai užuot sprendę Lietuvai iš tiesų svarbius klausimus, lindo į krūmus.

Kol kas esu nusivylęs tuo, į ką paversta Lietuvos politinė sistema ir kokius iki šiol turime politikus. Jie man primena „Titaniko“ ar „Conkordijos“ laivo įgulas, kuomet avarijos metu jie pirmiausiai rūpinosi savo reikalais ir savo išsigelbėjimu, o ne pasimetusiais ir likimo valiai paliktais keleiviais. Taip neturėtų būti! Bet iš kur gali rastis tokie politikai, jeigu įstatymų pagalba sunaikinamos esančios už Seimo ribų partijos ir atsiranda didelių problemų kurtis naujoms partijoms, joms augti ir konkuruoti su seiminėmis partijomis? Politinę sistemą reikia auginti ir puoselėti, o ne kastruoti. Konkurencijos nebūvimas politikoje mus sužlugdys!

Aišku, galima tik pagirti esamų kai kurių politinių jėgų iniciatyvą imtis kovos su emigracija klausimų. Bet tai duos teigiamą efektą tik tuo atveju, jeigu kova su emigracija taps bendra  ir vieninga  valstybės politika, t.y. šiais klausimais kartu dirbs  ir Seimas, ir Vyriausybė, ir Prezidentūra, ir savivaldybės. Seimo paminėjimas reiškia, kad ne viena, o visos partijos ir visa politinė sistema privalo prisiimti atsakomybę už šios kovos rezultatus. Tai reikštų konkretų ir bendrą darbą ne kokiame nors atskirame fronto ruože, o darbą visomis kryptimis. Taigi, tiesiog savaime prašosi bendranacionalinis politinių jėgų susitarimas su įsipareigojimu imtis kovos su emigracija reikalų. Šiuo atveju geras pavyzdys yra partijų susitarimas dėl 2 proc. BVP skyrimo krašto gynybai.

Kiek svarbus kovos su emigracija žingsnis, reaguojant į šios dienos aktualijas? Net nesigilinsiu į ekonomiką, bet pavyzdžiu paimsiu tik kelias emigracijos sukeltas aktualijas. Kas  šiandieną gali atsakyti: kilus agresijai, kaip ir kodėl turės ginti Tėvynę tie 834 000, kurie yra emigravę? Gal į šį klausimą atsakys daugiausiai prie to prisidėję darbdaviai (o kas gins jų kapitalą?) ar savo darbo neatlikę politikai (ginsis ar emigruos pirmieji?)? O kaip gins Tėvynę Lietuvoje esantis jaunimas iki 35 metų, kurių net 70 proc., pasak švedų atlikto žurnalistinio tyrimo, yra pasirengę susikrauti lagaminus ir vykti … ne į mobilizacinius punktus, o emigruoti?

Esminis klausimas formuluojasi pats: ką per 25 metus žmonių labui nuveikė politikai, kad žmonės būtų pasirengę už Tėvynę aukoti net savo gyvybes? Ir ką šiuo atveju reiškia jau daug metų trunkantis emigravusiųjų reikalavimas turėti antrą pilietybę? Taigi, Lietuvai emigracija konkrečiai šiuo atveju, yra nei daug, nei mažai, o valstybės saugumo, valstybės ateities klausimas. Turime suvokti kaip svarbu jaustis Lietuvos piliečiu būtent pavojaus, o ne tik gerovės akivaizdoje. Šitos pamokos, deja, mes dar neišmokome, nes Vyriausybė, vykdydama vieną iš strategijų, ir toliau kelia Lietuvą į virtualią erdvę. Sakau, gal taip norima suklaidinti potencialų užpuoliką, kad nežinia kaip Lietuvoje atsiradę žalieji žmogeliukai mūsų čia jau nesurastų?

Autorius yra migracijos klausimų ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  2. D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
  3. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  4. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  5. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  6. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  7. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  8. D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
  9. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  10. D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš
  11. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  12. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  13. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  14. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  15. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
    9 metai ago

    Pasitarkim.
    Tarkim.
    Atsiranda keli žmonės. Atsiranda išeities būdas iš bemaž beviltiškos klaikios būsenos išsivaikščiojančioje Lietuvoje. Kaip nukreipti bendruomeninius iždo pinigus tai kelių žmonių darbo grupei veikti,
    siekiant visuotinio gerbūvio Lietuvoje?
    Dalinkimės išmintimi. Rašykit pasiūlymus.

    Atsakyti
    • spygliuota viela aptverti reiktu seima says:
      9 metai ago

      jei kiaules nuo lovio numestu zmonems nors trupineli-butu stebuklas.

      Atsakyti
      • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
        8 metai ago

        Lietuvoje darbo vietos apmokestinimas yra 3 ~ 4 kartus didenis nei Europos vakaruose.
        Lietuvoje maisto ir daiktų kainos yra kaip Europos vakaruose,
        o algos ir pensijos yra bemaž keturis kartus mažesnės nei Europos vakaruose.
        Tai paraližuoja bet kokią veiklą Lietuvoje ir išvaro Tautą iš Lietuvos.

        Lietuvoje yra keletas “vedliukų”, kurie siekia numesti kiaules nuo lovio. Vienas iš juokingesnių yra Milvydas Juškauskas, kuris gąsdindamas maidanu bruka Sarmatijos projektą, kai tame nėra net Lietuvos vardo. Kitas iš juokingųjų yra Rolandas Paulauskas, norintis LDK atkūrimo. Nei vienas nei kitas nežino kaip atsikratyti aukščiau išvardintų bėdų, todėl vietoj Lietuvos turėtume Sarmatiją arba Lietuvos Didžiąją skurdo Karalystę (LDsK). Nešviečia stebuklas, nes vietoj numestų kiaulių atsirastų kiaulės su karūnom.

        Atsakyti
        • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
          8 metai ago

          Yra ir daugiau “vedliukų”, kurie nežino kaip atsikratyti aukščiau išvardintų bėdų.

          Atsakyti
  2. nea says:
    9 metai ago

    Į šitą klausimą jau Einšteinas atsakė. Negalima pakeisti problematiškos sistemos naudojant tuos pačius įrankius ir priemones, kurios ir sukėlė problemas. Paukštės pageidaujami pokyčiai nors ir ginčytini, tačiau daugmaž priimtini, bet priemonės, kurias siūloma naudoti yra visiškai beviltiškos.

    Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      9 metai ago

      Kokios piemonės yra viltingos, kad pakeisti problematišką sistemą?
      Pagal Šustauską bus tvarka, kai sukalens kalašnikovai prieš dabartinius buržujus.

      Atsakyti
      • )..( says:
        9 metai ago

        kai lietuvis-e nustos tarnauti pinigui,va tada kazkas ir prades keistis,jei dar nebus per daug prarasta ir per velu..
        o su kalasnikovais galim pasiekti tik savo ir savo saiku skerdynes kaip Ukrainoje.

        Atsakyti
      • spygliuota viela aptverti reiktu seima says:
        9 metai ago

        kai lietuvis-e nustos tarnauti pinigui,va tada kazkas ir prades keistis,jei dar nebus per daug prarasta ir per velu..
        o su kalasnikovais galim pasiekti tik savo ir savo vaiku(ne saiku) skerdynes kaip Ukrainoje.

        Atsakyti
        • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
          9 metai ago

          Skurdas nualino Tautą. Jei žmoniškai nedarysim tvarkos, tai, tikėtina, darys už mus kiti su kalašnikovais bet kaip. Apie skurdą ginčas be taisyklių
          va čia
          http://www.tv3play.lt/programos/gincas-be-taisykliu/438795?autostart=true
          Neįsivaizduoju prekių ir paslaugų mainų sistemos be pinigų.

          Atsakyti
          • spygliuota viela aptverti reiktu seima says:
            9 metai ago

            turejau omeny tai ,kad daugelis Tevyne ismaino i pinigus,daugeliui dievas yra Pinigai.

          • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
            9 metai ago

            Supratau. Tai yra dirbtinai sukurto skurdo pasekmė.
            Beje,
            laidoje “ginčas be taisyklių”, Maldeikienė gan gerai kalbėjo.

  3. bartas says:
    9 metai ago

    Žodžiai “emigrantas ar emigracija” nieko nesako . Tai ne mūsų kalbos žodžiai. O žodžiai; pabėgėliai, išvarytieji parodo Tautos nelaimės masto dydį. Mes , Lietuvių Tauta žūstame. Jūs įsivaizduojate , žūsta , nyksta seniausia Kalba, seniausia Tauta ir žinom, kas kaltas – “biurokratas” , (tai žmogysta sėdinti biure ir nuo visų kratosi )- netrukdykit man gauti paskirta maisto davinį. Ar sunku tą bjaurastį nudobt , kad Tauta išliktų? Aš nežinau, bet tai nieko nesako. Turi būti , atsirasti jėga, užkertanti kelią šitai beprotybei.

    Atsakyti
    • spygliuota viela aptverti reiktu seima says:
      9 metai ago

      ,,bjaurasti”?ten ju visas kirmelynas.. bloga vien pagalvojus..

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Bartai, jei visi perkaitytų Tavo šiuos žodžius:

      ,,Žodžiai “emigrantas ar emigracija” nieko nesako . Tai ne mūsų kalbos žodžiai. O žodžiai; pabėgėliai, išvarytieji parodo Tautos nelaimės masto dydį.”

      Svetimžodžius suprantame, o gimtosios kalbos žodžius suvokiame. Skausminga tarti PABĖGĖLIAI ar IŠVARYTIEJI…

      Jėga pati neatsiras – jėgą reikia kurti patiems. Jėga Tautoje, reikia atstatyti tarpusavio ryšius.

      Atsakyti
    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
      9 metai ago

      Išvarytoji Tautos dalis žino skriaudikų gaujos vardus. Dabar, tos gaujos paviršiuje puikuojasi Grybauskaitė, Graužinienė, Butkevičius ir t. t. Tikėtina, kad gaujos bepročiams bus atpildo laikmetis. Kad nebūtų kraujo praliejimo, penkis penkmečius valdžiavojusi kelių partijų gauja turėtų susiprotėt ir nedelsint nusišalinti.

      Atsakyti
      • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
        9 metai ago

        pataisau
        nedelsiant

        Atsakyti
  4. aistis says:
    8 metai ago

    Gerbiamas pone Paukste, tautu amigracijos programas seniai pradejo kurti ir igyvendinti Pasaulio ELITA, pasitelkusi amerikietiskus universitetus ir juose dirbancius politologus. Toji programa pradzioje vadinosi Pasaulinio pilietine, ilgainiui isaugusi i mazuju tautu Globalizacijos programa. Joje jau seniai suplanuota, kiek tautu per artimiausius penkis desimtmecius bus isvietinta emigracijos priemonemis ir kiek ju, persikelusiu i turtingasias valstybes tures tapti suglobalejusiaisi vergais, siek tiek daugiau uzdirbanciais. Kai musu tauta , savu politikieriu verciama, kaip versiai buvo ijungta i Eurosajunga,kad prarastu visas gerybes, kurias buvo susikurusi per puse amziaus,kai Eurosajungos vadovybe- Europos ELITA- nauji diktatoriai, nustekeno musu energetika be jokiu kompensaciju, pramone, zemes uki, dabar dar atemusi lita, ir musu tautos auskos atsargas, siekia musu kuo didesnes vergoves ir tuo paciu tautos isvaikymo is savuju zemiu, tai belieka tik su siaubu akyse ziureti i tai. Ir tai ivyko vien del to, kad LAISVES siekeme pagal ELITOS parasyta ir jos samdiniu primesta scenariju. Ir jei musu tautoje buvo dar vienas kitas PATRIOTAS,tai jie buvo nubloksti , kaip netinkami vadovauti tautai ir valstybei. Mums butinai reikia rasti ir puoseleti savuosius tautos patriotus, kelti nepriklausomus nuo jokiu partiju atstovus i vadovus,kad jie, prisiklausydami TAUTOS BALSO, vestu tauta i gerove ir tikra savarankiskuma energetikos ir ekonomikos. Dabar Tevyne ir Tauta valdo parsidaveliai- samdiniai jei ne vakarams,tai rytams, o dar baisiau- pietvakariniams kaimynams, kurie jau uzvalde visa rytine Lietuva ir Mazeikiu krasta.Lietuvius is Lietuvos isvaike savi gobsuoliai, sieke kuo greiciau tapti milijardieriais.Bet visi jie vienaip ar kitaip parsideveliai uzsienio imperialistams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Atnaujino Šengeno informacinė sistema | vrm.lrv.lt nuotr.

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema

2023 03 09
Plk. lt. Linas Idzelis | asmeninė nuotr.

Pulkininkas Linas Idzelis: Tėvynė pati neapsigins, o priešai patys po žeme nesulįs

2023 03 07
Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

R. Grigas. Odė protėvių atminčiai

2023 02 22
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Darbas biure | ktu.lt

Kas laukia Lietuvos darbo rinkos?

2023 02 20
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Blogio šaknys gerų žmonių šalyje

2023 02 18
Ylva Juhansons (Ylva Johansson) | lrv.lt nuotr.

Su Europos komisare aptarta sienų apsauga

2023 02 16
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

2023 02 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.
Istorija

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.
Kultūra

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos
  • Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį
  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema

by Ditė Česėkaitė
2023 03 09
0
Atnaujino Šengeno informacinė sistema | vrm.lrv.lt nuotr.

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis sėkmingai atnaujino Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos...

Skaityti toliau

Pulkininkas Linas Idzelis: Tėvynė pati neapsigins, o priešai patys po žeme nesulįs

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 07
3
Plk. lt. Linas Idzelis | asmeninė nuotr.

Vakar Lietuvoje ir JAV buvo paminėtas 105-asis brig. generolo, pripažinto faktinio šalies vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago gimtadienis. Žiūrint iš šiuolaikinės perspektyvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Baltijos šalių konferencija Kembridže | rengejų nuotr.

Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai