Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2014 08 24 08:26
33
0
SHARES
Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
Karaliaučius
Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Baltijos šalių ir kaip tam tikra provokacija, kuri dabar, Rusijai inkorporavus Krymą, sutviska naujomis spalvomis. Beje, 64-rių sulaukęs V. Alksnis, dar neseniai per visą žiniasklaidą dejavęs, kad Rusija praranda šį anklavą, dabar yra nedidelės Maskvos srities Tučkovo gyvenvietės tarybos pirmininkas, bet ir čia garsėja savo skandalingais pasisakymais, rietenomis, konfliktais.

Seilė varvėjo, burnoj neturėjo…

Europa šį Baltijos regioną turi pagrindo vadinti Karaliaučiaus kraštu, ilgus šimtmečius priklausiusiu Prūsijai ir Vokietijos imperijai. Istorikai spėja, kad iki XIII a. 8 dešimtmečio dalį Prūsijos (Prūsos) kontroliavo Lietuvos valdovai. Iš 1243 m. Prūsijos vyskupijų ribų nustatymo akto matyti, kad tuo metu Lietuvai (kartu su Sūduva) priklausė ir visa Galinda. Kuršiams giminingų skalvių gyventą Nemuno žemupio sritį vakariniai lietuviai (senlietuviai) pradėjo kolonizuoti greičiausiai jau VII–VIII a., o Nadruva Lietuvos valdžion pateko apie 1243 m. Sakoma, kad XV a., po Žalgirio mūšio, pretenzijas į Prūsą, pasak istorijos šaltinių, reiškė ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.

Maždaug nuo XV a. vidurio po LDK karų su Vokiečių ordino riteriais ištuštėjusias senprūsių žemes ėmė apgyvendinti išeiviai iš Lietuvos – sulietuvėję pabėgėlių iš Prūsijos palikuonys, žemaičiai ir kt. Lietuvių apgyvendinta Prūsijos dalis nuo XVI a. buvo vadinama Mažąja Lietuva, Prūsų Lietuva, Lietuvos provincija arba tiesiog Lietuva. Panašią Prūsijos kolonizaciją XV–XVI a. vykdė ir Lenkija, tačiau ji niekada nekontroliavo visos jos.

Rusijos imperatoriai seniai pavydžiai žvalgėsi į prūsų žemes. 1697 m. pavasarį caras Petras I išplaukė iš Libau-Liepojos ir, praplaukdamas pro Memelį-Klaipėdą, godžiai žiūrėjo į krantą ir matė jame pavyzdines vokiečių žemes. Jis ką tik buvo aplankęs puikiąją vokišką Rygą ir akimirksniu susižavėjo Europa. O kai pasiekė Kionigsbergą ir žengė savojo laivo „Schtandart“ trapu ant krantinės, jaunuolio širdis net apsalo: „Štai kokia turi būti Rusija!“ – tarė jis balandžio 18 d. Kaip sakoma, seilė varvėjo, bet burnoj neturėjo…

1758 m. sausį carinė rusų kariuomenė užėmė Kionigsbergą, bet jau po ketverių metų Petras III buvo priverstas atiduoti užgrobtas prūsų teritorijas imperatoriui Frydrichui II. Tų pačių 1762-ųjų metų rugsėjį caro rūmuose įvyko perversmas, ir į sostą atėjo valdingoji Jekaterina II. Per tris ATR padalijimus Prūsija tik išplėtė savo valdas, ypač į Lenkiją, o po trečiojo prisijungė ir Lietuvos Užnemunę. Ties šia riba sustojo ir Rusijos kariuomenė.

Paskui buvo Napoleono karas. Prancūzai išvijo Prūsijos karalių į Memelį, o pačią imperiją Vienos kongrese pasidalijo valstybės nugalėtojos. Imperatorius Otto von Bismarckas paskatino Vokietijos vienijimąsi, ji pradėta vadinti „kaizerine Vokietija“. Buvusi Prūsijos karalystė, kuri dominavo suvienytoje Vokietijoje, iki pat 1945 m. joje turėjo autonomijos statusą.

Potsdame problema neišspręsta

Tad į Kionigsbergą rusai sugrįžo tik baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai 1945-ųjų balandžio 25 d. krito dar XIII a. statyta Pilau (arba Piliavos, arba Balgos) tvirtovė, dabar esanti Baltijske. Per sovietinio dominavimo dešimtmečius Piliava buvo paversta slaptu, paprastiems žmonėms neprieinamu miestu, nes jame buvo sutelktas branduolinis kumštis galimam smūgiui Vakarams. Įtariama, kad dabar čia netoli Vakarų Europos atsirado sovietinių povandeninių laivų ir branduolinių raketų starto aikštelė.

Pokarinėse Jaltos, Teherano ir Potsdamo konferencijoje buvo sprendžiamas ne tik Vokietijos „linčo“ klausimas, bet ir buvusių jos teritorijų priklausomybės problema. Pastarojoje konferencijoje ypač paaštrėjo diskusija dėl Vokietijos reparacijų. J. Stalinas teigė, kad karas SSRS kainavo daugiau kaip 750 mlrd. JAV dolerių, gi sąjungininkai tikino, jog šis skaičius neviršija 10 mlrd. Galų gale J. Stalinas nusileido su sąlyga, jei Karaliaučiaus kraštas priklausys Sovietų Sąjungai, o Rytų Prūsijos dalis – Lenkijai. Jis rėmėsi 1944 m. vasario 27 d. gautu Winstono Churchillio laišku, kuriame britų premjeras pripažino sovietų „istoriškai gerai pagrįstas pretenzijas“ į Rytų Prūsiją.

Taip, tuometiniams sąjungininkams daug nekvaršinant galvų, Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus kraštas, anot rusų istorikų, galutinai ir neterminuotai pripažintas SSRS teritorija. Galutinai Vokietijos problemos sureguliavimo pabaigą įteisino 1990 m. rugsėjo 12 d., tai yra dar prieš SSRS iširimą, Maskvoje susirinkę šešių valstybių užsienio reikalų ministrai.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. Politologas Raimundas Lopata savo 2003 m. tyrime, paskelbtame žurnale „Politologija“, „Potsdamo šleifas – Kaliningrado galvosūkio raktas?“ abejoja, ar šios konferencijos nutarimai šiandien turi juridinę galią. Ypač analitiškai savo magistrės darbe šią problemą nagrinėjusi Riomerio universiteto doktorantė Aliona Gaidarovič teigė, kad atvirkščiai – „Potsdamo konferencijoje Kaliningrado sritis buvo priskirta laikinam Sovietų Sąjungos administravimui iki būsimo taikos sureguliavimo, tad juridinė krašto priklausomybė Rusijos
Federacijai yra negalutinė ir terminuota“.

Nors, kaip pastebi A. Gaidarovič, valstybės sąjungininkės galutinės taikos konferencijos neplanavo atidėti neapibrėžtam laikui, jos kaip tik buvo suinteresuotos ją surengti artimiausiu laiku, tačiau prasidėjęs Šaltasis karas ir pakibusi geležinė uždanga šiuos teritorinius klausimus atidėjo 45 metams. O tuo metu jau buvo nuvirtusi Berlyno siena, susijungusios Vokietijos, braškėjo visa sovietinė imperija, Baltijos šalys paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis teisinis pagrindas neterminuotam krašto valdymui Maskvai taip ir nebuvo suteiktas. Netgi 1975 m. pasirašytas Helsinkio Baigiamasis aktas pralaimėjo žemyne vykusiems pasikeitimams…

O kol dar visa Rytų Prūsija nebuvo okupuota (iš jos vokiečių kariuomenė buvo išvyta iki Pergalės dienos), kaip pastebėjo JAV Kolumbijos ir Niujorko universitetų politikos mokslų profesorius Raymondas A. Smithas, per vieną savaitę septyni šimtai Kionigsbergo istorijos metų buvo paversti pelenais. Toks J. Stalino sprendimas yra nesuprantamas ir sunkiai paaiškinamas, kadangi tuo metu, kai miestas buvo bombarduojamas, sprendimas panaikinti Rytų Prūsiją ir Kionigsbergą atiduoti Sovietų Sąjungai jau buvo priimtas, rašė Amerikos mokslininkas. Po to, kai visa miesto infrastruktūra buvo sulyginta su žeme, sovietų valdžia ėmėsi tokio pat brutalaus etnokultūrinio gyventojų valymo. Pasibaigus infrastruktūros ir gyventojų sunaikinimo misijai, vienintelis likęs neužbaigtas dalykas tebuvo vietovardžių pavadinimų pakeitimas. Taigi, jau 1946 metais Kionigsbergas tapo Kaliningradu politinio biuro nario Michailo Kalinino garbei.

Klausimas tebėra pavojingai atviras

Kita vertus, pačių kaliningradiečių susidomėjimas Vokietijos kultūra ir istorija vis augo, girdėjosi siūlymai grąžinti miestui jo buvusį Kionigsbergo pavadinimą, kai kurie autoriai krašto prijungimą prie Sovietų Sąjungos vadina europinio masto tragedija. Buvo pasigirdę nedrąsūs pasiūlymai Kaliningrado sritį prijungti prie Europos Sąjungos kaip atskirą regioną, visiškai neatplėšiant jo nuo Rusijos. Maskvos bandymai šiam anklavui suteikti laisvos ekonominės zonos statusą ar tam tikrą autonomiškumą virto niekais. Šiuo metu Rusijos atsakomosios sankcijos Vakarams šiam anklavui atneša tik nesuskaičiuojamus nuostolius.

Ar tai nesuponuoja lyg ir revizionistinių idėjų, kad Karaliaučiaus krašto likimas turi būti nulemtas naujojo tūkstantmečio aplinkybių? O 2011 m. birželį DELFI paskelbtame straipsnyje „Ar mums reikalingas Karaliaučius?“ klausėme dar tiesmukiau: ar nėra pakankamo pagrindas reikalauti Kaliningrado srities perdalijimo? Bet šiuolaikiniuose santykiuose taip klausimas nekeliamas, netgi turint galvoje įžūlią Krymo aneksiją ir kai kurių veikėjų raginimą inicijuoti informacinę aplinką, siekiant šiame Kaliningrado anklave surengti referendumą dėl jo statuso pakeitimo.

Betgi Kaliningrado sritis vis labiau prikemšama ginkluotės. Pagal Stokholmo Tarptautinio strateginių tyrimų instituto duomenis (jie surinkti senokai ir paskelbti 2007 m. TSTI leidinyje „Karinis balansas“), srityje dar yra 18 trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-21, 8 mobilios raketos SS-C1-B, taip pat 837 tankai, 1085 šarvuočiai, 77 naikintuvai, 55 sraigtasparniai, iš kurių 11 – MiG-24 puolamųjų) ir t.t. Maskva nuolat grasina, kad, kaip atsakas į amerikietiškas priešraketinės gynybos sistemas Rytų Europoje, krašte bus dislokuotos trumpo nuotolio raketos „Iskander“.

Rusija šį anklavą saugoja kaip lėktuvnešį, kurį galės panaudoti kritiškai pablogėjus santykiams su Vakarais. Kur tuomet atsidurtų Lietuva? Gal irgi kokio nors anklavo padėtyje?

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  2. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  3. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  4. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  5. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  6. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  7. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  8. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  9. Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte
  10. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  11. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  12. Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  13. Karaliaučiaus studentai domisi Lietuvos istorija
  14. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  15. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  16. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  17. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  18. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  19. Karaliaučiaus studentams – Lietuviškas filmas
  20. Č.Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  21. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  22. G. Songaila. Gera prof. V. Landsbergio idėja
  23. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  24. Č.Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  25. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  26. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  27. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  28. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  29. Č. Iškauskas. Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui?
  30. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija

Comments 33

  1. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
    6 m. ago

    Ar reikalingas Karaliaučiaus prisijungimas, kai sukčiai išpardavinėja net Lietuvą užsieniečiams?

    Atsakyti
    • vikis says:
      6 m. ago

      faktas, kad ateis laikas, kai norėsime susigražinti prarastas žemes, jei patys nebūsime suvalgyti…

      Atsakyti
  2. pritariu says:
    6 m. ago

    Šią problemą reikėjo spręsti po Nepriklausomybės atgavimo, ir būtume išgelbėję Europą nuo Rusijos karinės grėsmės. Šiuo požiūriu yra stipriai pralaimėta. Rusijai šis kraštas nebepriklauso pagal jokius tarptautinius susitarimus, todėl galima laikyti, KAD JIS YRA OKUPUOTAS RUSIJOS.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      6 m. ago

      Po nepriklausomybės reikėjo atkūrinėti LDK, be Lenkijos… Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Moldova… ir jei būtų pavykę, tai Karaliaučiaus klausimas jau būtų buvęs išspręstas…

      Atsakyti
  3. Getas says:
    6 m. ago

    Praeitin žvelgiant daug ką reikėjo atkurti, bet ne tai svarbu, o svarbu ką dabar mes galime atkurti, sukurti… Straipsnis neblogas ir reikalingas, nes mes nežinome, gal kaip tik dabar ir to atkūrimo pradžia. Todėl pritariu visiems straipsniams, kurie iškelia padarytas neteisybes. Karaliaučiuje gyvenančios tautos (ne tik rusai ten gyvena) yra nusiteikusios palankiai lietuvių atžvilgiu ir svajoja būti ES. Padėkime Lietuvai ir jiems.

    Atsakyti
  4. bartas says:
    6 m. ago

    Labai opus klausimas. Tik dabar apie tai kalbėti , klausant Rusiai, beprasmiška. Dabar rusai , labai pikti ir jų carukas labai aršus. Be karo to nepadarysi. Reikia laukti, carai irgi mirtingi. Anksčiau ar vėliau ateis ir į Rusią “blūdas”. Tada bus ta valanda.

    Atsakyti
    • Dalė says:
      6 m. ago

      Putiniškas blūdas, pasirodo, užkrečiamas…
      Mūsuose irgi yra noro perdalinti pasaulį 🙂
      Tikėtina, kad ne tik mūsuose. Pirmyn į trečiajį pasaulinį?..

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        6 m. ago

        Dale, ruošk cukorius.

        Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      6 m. ago

      Būkim biedni, bet teisingi – keturių naikintuvų tikrai neužteks.

      Atsakyti
      • Dalė says:
        6 m. ago

        “Norėdamas šunį mušti, lazdą visada rasi” – sako liaudies išmintis.

        O mano cukoriai vargu ar jus paguos – neesu užtikrinta, kad norėsiu dalintis…:)
        Cha

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          6 m. ago

          Panašu, kad dalintis, tai tau krikšnečioniškas tikėjimas neleidžia ?
          Chi

          Atsakyti
          • Dalė says:
            6 m. ago

            Krikščioniškas tikėjimas man leidžia dalintis, bet nedraudžia apsispręsti, su kuo dalintis, o su kuo – ne.
            Jūs gi, Vilmantai, taip nekenčiate krikščionių, kad mano cukorį krimsdamas dar ko gero dantis išsilaužysite, ko aš jums nelinkėčiau 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            Nuo seno sena kryžčionių hebrateologinė doktrina: TURI ATKENTĖTI DĖL SAVO TIKĖJIMO…?
            Taigi, ir čia nieko naujo dėl dantų nepasakei. Na, o lietuviai nuo seno šaipėsi iš kryžčionių, kad šie savo dievą dar ir suėda.
            CHA

          • Dalė says:
            6 m. ago

            Ar tik ne todėl pagonis Rutkauskas pagatavas suėsti kiekvieną krikščionį? Akivaizdu, kad jo pagoniškame racione trūksta kai kurių elementų 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            Tavo taip vadinamos krikščionybės (ir jos atmainos pravoslavybės) neįmanoma suėsti.
            Ji turi didelį stažą, todėl baisesnė už 100 stalinų, hitlerių, ir putkų. Nors, amžino režimo amžinai nebūna, tačiau toji hebrareligija juos visus pergyvena koja kojon eidama kartu.

          • Dalė says:
            6 m. ago

            Ji tiek baisi, kiek baisi žmonių sąmonė
            Ir tiek graži, kiek graži žmonių sąmonė.

            Nes pagrindinį jos priesaką “Mylėk” kiekvienas supranta savosios sąmonės lygmenyje.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            Anot garsaus rusų žurnalisto Nevzorovo: “kaip ir kievienos
            korporacijos kiekviemam biznyje – į rinką meti tai, ko labiausiai trūksta”.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            kiekvienos

          • Dalė says:
            6 m. ago

            Vargu, ar dvasiniame gyvenime galime vadovautis rinkos dėsniais.

            Tačiau rinką galima sukurti, vadovaujantis dvasiniais dėsniais 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            Pataikei tiesiai į krikščiontarpuragį.

          • Dalė says:
            6 m. ago

            Džiugu, kad supratote 🙂
            Prekybos dvasiniais dalykais neturėtų būti – Kristus vijo prekybininkus iš bažnyčios.
            Tačiau…. 🙂
            Mes nuolat prekiaujame: knygos, seminarai,filmai,parodos, dvasinio tobulėjimo stovyklos – viskas turi savo piniginę išraišką 🙂
            Net ir bažnytinės apeigos (kiek žinau, romuvių apeigos irgi kainuoja).

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            Tai kad baisiai nukrikščionėję tie romuviai-romiečiai. Aplamai, net tas pasakymas “paremkite” – reiškia, kad jau GRIŪNA (reikia remti).
            CHA

          • Dalė says:
            6 m. ago

            Ar gali IKIkrikščioniška religija būti NUkrikščionėjusi?
            Nors romuviai daug pagarbos verti dėl meilės etnokultūrai, bet ikikrikščioniškosios religijos esmės jie neatskleidžia. Tai tik žaidimas, kartais net truputį juokingas žaidimas.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            6 m. ago

            Anot Jono Trinkūno, senosios Baltų religijos namai – ETNOkultūroje. Turbūt todėl, atmetus visą krikščionijos apaugintą lukštą. tame ETNO’se rasime gryną pagoniją.

          • Dalė says:
            6 m. ago

            Kaip nebūtų keista, etninė kultūra labai nedaug kuo skiriasi nuo krikščioniškosios 🙂
            Etninės kultūros pagrindinis principas:būk darnoje.
            Krikščioniškosios: mylėk.

            Didelis skirtumas?

  5. Kažin says:
    6 m. ago

    Jau 2 metai, kai Lenkija su Karaliaučiaus kraštu turi bevizį režimą. Taigi, Karaliačiaus krašto faktinį įsisavinimą vykdo Lenkija, o Lietuva tik svačiojasi istoriniais faktais ir tenkinasi Iškausko ar kitų autorių tekstų apie juos pasiskaitymais.
    Apie Lenkijos veikimą Iškauskas nė žodeliu neužsimena, nors būtent tai istoriškai yra svarbiausia. Beje, taip buvo ir po Žalgirio mūšio. Antai, Vytautas skelbė, kad dabartinio Karaliaučiaus kraštas yra jo tėvonija ir turi būti Lietuvos, tačiau jo negavo, nes Lenkija – Jogaila pasakė ne. Beje, tada Vytauto Lietuva negavo ne tik dar Mindaugo tėvo valdytame pajūryje nuo Karaliaučiaus iki Rygos esančio Karaliaučiaus, bet ir Klaipėdos krašto. Taigi, matome, kad Vytautas tik tenkinosi kalbomis apie jam priklausančias tėvonijas, o Lenkija jas valdė lyg niekur nieko, kaip savo žemes.
    Taigi, lietuvių charateris nesikeičia nuo Vytauto laikų – vasalystė Lenkijai yra tęsiama ir dabar. Iškausko rašinys – tik dar vienas to patvirtinimas…

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      6 m. ago

      Beje, tie krašto gyventojai , kurie nusiunčia nurodytu adresu eiles “kodėl man patinka Lenkija”, vežami į Gdanską apsipirkti nemokomai.

      Atsakyti
    • Klodas says:
      6 m. ago

      Sugretinta karaliaus Mindaugo ir Vytauto veikla rodo šių asmenybių psichologiją, jų kovų taktiką. Mindaugas ryžtu, ištverme bei išmintim prieš klastą, nuo didesnės galios ne kartą traukėsi. Bet po to atėjo didžios pergalės. Tai primena Aleksandro Makedoniečio taktiką, jog kiekviena strategija yra vertinga tik tada, kai ją įmanoma įgyvendinti. Kas kita Vorskla, Vytautas net neketino sprukti nuo pranašesnio Tamerlano ir užgniaužti griūvantį mirties šešėlį. Ir liko stepėse lietuvių kraujas. Nusilpusi Lietuva dar Tanenbergo mūšyje kraujavo, prarado prūsų žemę. Apspangę nuo klastočių dar didybę susapnuojam. Bes tikra tai ko niekaip nesuprantam, jog viduje priešiškos jėgos įsigalėjo.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        6 m. ago

        Laaabai lengvai praeities didžiavyrius gliaudote, kaip riešutėlius. Gal, vyručiai, parodytumėte savo jėgą šiuo laiku – yra ką veikti.

        Atsakyti
  6. Getas says:
    6 m. ago

    Pritariu “Kažin”, tačiau autorius tik žurnalistas. O ekonominiai socialiniai santykiai tarp Karaliaučiaus gyventojų ir Lietuvos yra Prezidentės ir Vyriausybės politikos reikalas. Aišku, jie yra apkiautę ir neturi strateginio Lietuvos matymo bei interesų. Nebūkime prisitaikėliai ir kelkime iššūkius kitiems, kur yra istorinis neteiseisingumas.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      6 m. ago

      jo, autorius TIK žurnalistas bet ir tai gerai, kad kelia tokius klausimus, o pvz. KAM tik sugeba drausti reikšti savo nuomonę, kalbėti, diskutuoti, nes mat tai gali sukelti Rusijos pyktį. Su tokiais pareigūnais mes neteksim ir pačios Lietuvos…

      Atsakyti
      • Lamatas says:
        6 m. ago

        mano supratimu, kaip tik šiuo metu mažiausiai reikalingas “klausymų kėlimas” ir kitoks beprasmis triukšmavimas. Reikalingas kasdienis ,nuoširdus darbas. Beje, tam ir kažkokių didžiulių pinigų nereikia . Galima naudingiau panaudoti tuos, kurie išleidžiami diplomatiniams – prestižiniams pasibuvimams . Kurie , dažniausiai, skirti siauram,uždaram išrinktųjų ratui .Ir mažai ką turi bendro su lietuvybės saugojimu ir plėtojimu.

        Atsakyti
  7. Atgalinis pranešimas: Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kultūros ministerija | KM nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų

2021 01 19
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką
  • Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2000; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1787; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1527; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1514; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1408; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
0
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
8
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Sausio 17 d. į Maskvą iš Vokietijos sugrįžusį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Šeremetjevo oro uosto pasienio patikros punkte sulaikė gausios...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
31
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra | ©Elias Chatzitheodoridis, Sarah Haigh and Ian Lyon nuotr.

Naujos paslaptys: Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai