Penktadienis, 12 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2014 03 01 14:04
9
Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė?
Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.
Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos?

Aišku, kad kalba suksis ne apie Juodosios jūros teikiamus malonumus. Ko gero, nuo pat 1954-ųjų vasario 19 d., kai geraširdis Nikita Chruščiovas 300-ųjų Pereslavlio sutarties metinių proga, nepraėjus nė metams po Josifo Stalino mirties, padovanojo Krymą „broliškai ukrainiečių liaudžiai“, tebelaužomos ietis, kam gi šis nuostabus pusiasalis turi priklausyti. O dabar ten laužomos ne tik ietys, o plūsta kraujas, sprendžiama Krymo, o gal visos Ukrainos vientisumo problema.

Tiesą sakant, ji buvo opi visą laiką. Dar 2010-ųjų kovo gale DELFI rašėme, kad Krymo prijungimas prie Rusijos, tai yra, dviejų slavų tautų susijungimas, buvo svarstomas nuo kazokų etmono Bogdano Chmelnickio laikų. Etmonas 1648 m. pasiprašė Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus globos ir kartu su kitais kazokų atamanais 1654 m. jam prisiekė, o sudaryta Perejaslavlio (arba Pereslavlio) Rada prijungė Ukrainą prie Rusijos. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) ir Rusijos karą B. Chmelnickis rėmė Rusiją, o į didžiules LDK teritorijas nuolat siuntė kazokų pulkus. Beje, į Krymo pusiasalį Lietuvos kunigaikščiai niekada nebuvo įžengę, nes atsimušdavo į galingas Aukso Ordos ir Osmanų imperijos sienas.

Taigi, maždaug tris šimtmečius Krymą kontroliavusi Rusija pasijuto teisėta pusiasalio šeimininkė, nors pagrindiniai jo gyventojai – Krymo totoriai, dabar sudarantys jų mažumą (apie 13 proc.). Apžvalgininkai pastebi, kad rusų užgožtų ir skriaudžiamų totorių ypatingas tautinio išsivadavimo judėjimo bruožas yra jo neprievartinis pobūdis. Nors per amžius Krymo totoriams buvo taikoma tokia prievarta, kaip ir daugeliui kitų SSRS tautų, o gal net didesnė.

Krymo totorių vargai prasidėjo 1783 m., kai jų nuo XV a. vidurio egzistavusi valstybė – Krymo chanatas – buvo aneksuota Rusijos imperijos. Rusai fiziškai išnaikino Krymo totorių elitą – jų kilminguosius, šventikus, karininkus, mokslininkus ir menininkus ir, perkeldami į Krymą valstiečius iš centrinių Rusijos gubernijų, nuolatos stengėsi pakeisti pusiasalio etnodemografinį balansą. Nežiūrint to XIX a. viduryje prasidėjo Krymo totorių tautinis atgimimas. Griūvant Rusijos imperijai, 1917 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbta Krymo Liaudies Respublikos nepriklausomybė, bet jau kitais metais ji krito, neatlaikiusi „baltųjų“ ir „raudonųjų“ kariaunų smūgių. Vietoje jos 1921 m. bolševikai įsteigė Krymo ASSR Sovietų Rusijos sudėtyje. 1944 metais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, Krymo totoriai aktyviai pasipriešino besiveržiantiems į pusiasalį sovietiniams „išvaduotojams“, dėl ko visi jie buvo deportuoti į rytinius SSRS regionus (daugiausia – į Vidurinę Aziją). Manoma, kad deportacijos metu žuvo maždaug 46 proc. Krymo totorių.

Tačiau jų grįžimas į gimtąsias vietas prasidėjo vėliau negu kitų ištremtų tautų. Tik nuo 1965 m. jiems buvo leista sugrįžti į savo tėvynę – Krymą ir tik nuo 1989 m., kai ėmė braškėti visa SSRS, sugrįžimo procesas įgavo masinį pobūdį. Šiuo metu Kryme gyvena jau 250 tūkstančių Krymo totorių (maždaug pusė tautos), kurie sudaro 13 proc. visų Krymo gyventojų. Tačiau ramybės nėra ir dabar.

Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas. Jų vardas kilo iš mongolų klajoklių genčių, gyvenusių Mongolijos šiaurės rytuose V–IX amžiuose. Manoma, jog šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 10 mln. totorių. Nepriklausomos valstybės jie neturi. Kalba totorių ir rusų kalbomis. Dauguma totorių – musulmonai. Rusijos Federacijos sudėtyje esančioje Tatarstano Respublikoje totoriai sudaro daugumą gyventojų – per 50 proc.

Totoriai sudaro dalį gyventojų Lietuvoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Turkijoje, Kinijoje. Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII – XIV amžiuje, to meto LDK valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda, arba Dešti Kipčiaku – valstybe, kurią iš tiurkų ir mongolų genčių suvienijo didžiojo mongolų karvedžio Čingischano anūkas chanas Batijus. Aukso Ordos gyventojai ir buvo pradėti vadinti totoriais.

LDK didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikėdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Kai kurios ištikimais sąjungininkais tapusios totorių gentys pasiliko Lietuvos valstybėje, įsikūrė žemėse, kurias dovanojo didysis kunigaikštis Vytautas. Visiems žinomas „40 totorių“ kaimas prie Vilniaus, totorių karaimų arealas Trakuose, gi Kėdainių rajone Krakių seniūnijoje Pašušvyje yra nuošalus, dabar jau apmiręs Krymo kaimas, kuris, beje, taip pat susijęs su Vytauto į Lietuvą atvežtais Krymo totoriais ir garsiąja 1655 m. Lietuvos ir Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo Kėdainių sudaryta sutartimi.

Lietuvos totoriai žinomi kaip puikūs kariai. Iš viso vien carinės Rusijos kariuomenėje tarnavo daugiau nei 25 Lietuvos totoriai generolai. Įdomu, kad žymus JAV aktorius Charlesas Bronsonas (tikroji pavardė Karolis Bučinskis) yra Lietuvos totorių palikuonis, gimęs išeivių iš Lietuvos – totoriaus ir lietuvės – šeimoje. Taip pat garsus ir totorių cirko artistas – klounas Albertas Chazbijavičius, generolai Juzefas Beliakas, Chalilas Bazarevskis (dabartinė palikuonių pavardė – Bazarauskai), kilęs iš Bazorų kaimo Alytaus rajone, ir daugelis kitų.

Beje, tuomet straipsnyje „Ar Rusija okupuos Krymą?“ citavome laikraštį „Golos Kryma“, kuris rašęs esą tyrimu nustatyta, jog Viktoras Janukovičius irgi yra totorių kilmės. Prieš ketverius metus šis leidinys aiškinęs, kad prezidentas yra kilęs iš krikščionybę priėmusių totorių, kuriuos lietuviai LDK laikais apgyvendino dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Pirmieji totoriai atsirado LDK valdose Juodosios jūros pakraščiuose ir Krymo pusiasalyje XIV a. ir buvo drąsūs chano Tochtamyšo kariai, tačiau dėl nuolatinių nesutarimų Aukso Ordoje pasiprašė „politinio prieglobsčio“ pas kunigaikštį Vytautą. Šis juos skyręs į gerą karinę tarnybą ir davęs žemių Vilniaus ir Minsko kraštuose.

Paskui laikraštis aiškina ir pavardės kilmę, esą Janukovyčiaus pavardės šaknis kilusi iš totoriško vyrų vardo Jangilde, kuris reiškia „atėjo gyvybė“, tai yra „gimė kūdikis“, o šio vardo dialektiniai variantai – Janajus, Janyšas, Janukas. „Taigi, Janukovyčiaus pavardė priklausė vienai Lietuvos totorių Janukų giminei, atsiradusiai dabartinės šiaurės Baltarusijos Dokšų rajono Janukų kaime. Iš jo prieš Spalio revoliuciją dabartinio prezidento senelis emigravo ieškodamas uždarbių ir apsistojo Donbase“, – toliau aiškina „Golos Kryma“.

Iš tiesų, po 2010 m. vasarį vykusių rinkimų Ukrainoje spaudoje pasirodė pranešimų, kad V. Janukovyčius žino apie šią savo kilmę ir kartais aplanko (paskutinį kartą buvo 2006 m.) šį Dievo užmirštą, Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje pelkėse glūdintį Janukų kaimelį, kuriame tėra trys suklypusios trobos, vos 4 gyventojai, nėra pašto, parduotuvės, mokyklos…

Istorikas Tomas Baranauskas tvirtina, kad, nors XIV–XV a. totoriai buvo grėsmingiausias Lietuvos priešas, tačiau, kovodama su kylančia Maskva, Lietuva bandė remtis nusilpusia Didžiąja Orda. Į didžiausių Lietuvos pergalių prieš totorius sąrašą galima įrašyti ir 1362 m. rudenį Algirdo laimėtą Mėlynųjų Vandenų mūšį, kuris galutinai įtvirtino Lietuvos valdžią didžiojoje Ukrainos dalyje. Bet į garsųjį Kulikovo mūšį Jogaila vyko jau kaip totorių chano Mamajaus sąjungininkas, tiesa, į jį per ilgą kelionę pavėlavo ir padėti totoriams išvengti pralaimėjimo negalėjo. Didžiausias Vytauto karinis pralaimėjimas – 1399 m. Vorkslos mūšis su totoriais, bet jis patirtas remiant nuverstą totorių chaną Tochtamyšą. Žalgirio mūšyje Tochtamyšo totorių būriai kovėsi Lietuvos ir Lenkijos pusėje, vėliau Vytautas bandė pasodinti į chanų sostą Tochtamyšo sūnus.

Istorikas primena, kad konfliktai su totoriais Lietuvai neturėjo tokios kovos dėl laisvės prasmės, kaip Rusijai. Lietuva niekada nebuvo totorių užkariauta ir bendravo su jais kaip su eiliniais kaimynais – kartais geruoju sutardama, kartais kariaudama. Šių kaimynų ir kaimyniškų santykių reikšmė Lietuvai dar nėra iki galo suvokta ir gali pateikti ne vieną netikėtumą, atskleisti totorių indėlį ten, kur jo nesitikime. Neverta užmiršti ir to, kad daug totorių pritapo Lietuvos valstybėje ir šiandien yra jos lojalūs piliečiai.

Pernai birželio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Krymo totorių delegacija, vadovaujama Krymo totorių Medžlio ar Medžliso (tautinio parlamento) pirmininko Mustafos Abdiuldžemilio Kirimoglu, pasaulyje daugiau žinomo kaip Mustafa Džemilevas. M. Džemilevas kartu su tėvais ir visa Krymo totorių tauta buvo deportuotas iš tėvynės būdamas vos pusės metų. Tik 1989 m. jis sugrįžo į tėvų žemę – prieš tai jis buvo priverstas gyventi Uzbekijoje. Visą tą laiką jis aktyviai dalyvavo nelegalių žmogaus teisių gynimo organizacijų veikloje, dėl ko net septynis kartus buvo nuteistas už „antisovietinę veiklą“. 2011 m. gruodį viename interviu jis apkaltino Rusijos federalinę saugumo tarnybą, kad ji skyrė 20 mln. dolerių Krymo totorių vienybei suskaldyti.

Krymo konflikte totoriai nebuvo pasyvūs, tačiau Tatarstane įsikūrusio Pasaulinio totorių kongreso vadovybė paragino juos susitaikyti su pusiasalio rusais, o Krymui sutikti su tokiu statusu kokį Tatarstanas turi Rusijoje… Bet Simferopolyje pasigirsta vis daugiau balsų, kad pagrindiniai pusiasalio gyventojai taip visiškai praras savo šaknis, o Krymas bus galutinai rusifikuotas.

O gal savo lyderiu jie pasikvies totoriškų šaknų turintį V. Janukovyčių?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.Linkevičius kviečia Rusijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl Krymo
  2. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  3. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  4. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  5. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  6. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  7. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  8. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  9. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  10. Č.Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  11. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  12. Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS?
  13. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  14. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  15. Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)
  16. Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys)
  17. Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
  18. Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos
  19. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  20. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. PЄTRVS says:
    8 metai ago

    Ponas Česlovai, čia tikri faktai apie Krymą ir jų gyventojus totorius. Čia yra atsakymas, kodėl Stalinas norėjo atsikratyti totoriais:
    Michailas Poltaraninas, būdamas pirmas vicepremjeras 1992 m. , vadovavo valstybinei komisijai, kuri išslaptino KGB archyvus. Idėją Kryme sukurti žydų respubliką pakišo Rozenbergas ir Džointas.
    1922 m. Simferopolyje buvo pradėta apgyvendinti žydus iš Baltarusijos, Ukrainos, … ir pradėti kurti žydiški kolūkiai. Buvo sukurti 186 kolūkiai. 1923 m. Džointas Maskvoje organizavo žemės ūkio parodą, kur buvo eksponuojama žemės ūkio technika ir t.t. siekiant pademonstruoti kas laukia ateityje, jeigu padėsite žydams įsikurti Kryme. Net Leninas būdamas silpnos sveikatos, nuvyko į tą parodą ir parėmė šią idėją. Tarybinė vyriausybė dešimt metų iš Džointo kas met gaudavo po 900 tūkst. dolerių paskolą už 5% palūkanų, išleidžiant valstybines obligacijas. Krymas buvo padalintas į pajus. Viso buvo 200 pajininkų, tarp kurių buvo Franklinas Ruzveltas, Eleonora Ruzvelt, Herbertas Huveris, Džordžas K. Maršalas ir t.t.
    Sąlyga buvo tokia : jeigu iki 1954 m. TSRS neišperka pajų, Krymas atitenka amerikiečiams (tikrliau sakant žydams).
    Kryme dėl žydų imigracijos totoriai pradėjo reikšti nepasitenkinimą: Į Simferopolį atvystančius traukinių sąstatus su žydais, totoriai grąžindavo atgal, prasidėjo neramumai, žydų šeimos buvo puldinėjamos totorių ir Stalinas 1934 m. siekdamas išvengti konflikto, sukūrė žydų autonominę respubliką su Birobidžanu.
    1943 m. per Ruzvelto ir Stalino susitikimą, Ruzveltas pareiškė, kad stabdys tiekimą Tarybų sąjungai dėl žydų lobistų spaudimo, jeigu nebus įgyvendintas Krymo Kalifornijos sukūrimo projektas. Jie taip pat neatidarys antro fronto, jeigu Tarybų valdžia nepriims sprendimo dėl Krymo. Tuomet Stalinas davė nurodymą deportuoti Krymo totorius.
    1945 m. lapkritį JAV prekybos ministras Haris Manas turėjo atvykti pas Staliną ir dar kartą priminti Krymo klausimą. Jis perdavė Trumeno poziciją, kad tarybinės juodosios jūros karinio laivyno bazės buvimas Kryme ir žydų respublika yra nesuderinami. Krymas turėjo būti demilitarizuota zona ir Stalinas turi iškelti iš Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazę ir Krymą atiduoti ne kaip Tarybinę respubliką, o kaip nepriklausomą žydų valstybę. Ji turėjo apimti visa Krymą su Sočiu iki Abchazijos sienos ir Odesos sritį.
    Tuomet Bazelyje Stalinas pasiūlė įkurti žydų valstybę Palestinoje, bet tam prieštaravo britai. Tuomet Stalinas davė nurodymą per Bulgariją tiekti ginklus žydams kovojantiems su arabais.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      8 metai ago

      geri tavo papildymai. Ko nerašai atskiro straipsnio?

      Atsakyti
    • Šviesulys says:
      8 metai ago

      Gerbiamasis, nurodykite šaltinius, kuriais remiantis visa tai parašyta.

      Atsakyti
      • N says:
        8 metai ago

        Tai tiesa. Šaltinius galima surasti net žydiškuose interneto resursuose. Aišku, apie totorių deportacijos sąsajas su žydų Krymo respublika ten nebus parašyta…

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          8 metai ago

          tai tu už Petrą rašei? beje, kokia žydų Krymo respublika?O vis tik nurodyk šaltinius…

          Atsakyti
          • N says:
            8 metai ago

            Kas nori, tas ieško ir randa pats. Nebuvo jokios žydų Krymo respublikos, tai tik santykinis pavadinimas – buvo ketinimų tokią įkurti. Va straipsnis iš žydiško resurso rusų kalba.
            http://www.jewish.ru/history/press/2012/03/news994306010.php

          • Šviesulys says:
            8 metai ago

            Gerbiamasis, šaltiniai svarbūs tikslumui palaikyti. Todėl visada juos reik nurodyti kai pateikiami istoriniai teiginiai.

          • N says:
            8 metai ago

            Čia ne tas diskusijų lygis, kad reikėtų juos pateikinėti nuolat.

          • Šviesulys says:
            8 metai ago

            Supratingiems asmenims jie skirti, kad sujungti viską į vieną visumą 🙂

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

2022 08 11
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
Volodymyras Zelenskis | president.gov.ua nuotr.

V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

2022 08 09
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54

2022 08 08
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Mūšis dėl Chersono 2022 m. vasario 24–kovo 2 d. | wikipedia.org nuotr.

S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

2022 08 08
Laurynas Kasčiūnas | Facebook.com, V. Sarpausko nuotr.

L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

2022 08 08
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

2022 08 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Pixabay.com nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

Danguje – Perseidų meteorų strėlės

2022 08 11
Prezidentas susitiko su VERT vadovu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su VERT vadovu

2022 08 11
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane
Lietuvoje

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

2022 08 11
Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama
Lietuvoje

Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama

2022 08 11
Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena
Lietuvoje

Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena

2022 08 11
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pokyčiai Užsienio reikalų ministerijoje

2022 08 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Lietuvoje

Laikas pasirūpinti naujomis vaistinėlėmis

2022 08 11
Grūdai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Grūdininkams nerimą kelia fuzariozė

2022 08 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Ewelyn Dobrowolsk apie Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Patarimai, kaip prižiūrėti sausą veido odą
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės
  • Prezidentas susitiko su VERT vadovu
  • Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 571; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 464; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 451; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 435; komentarų: 0
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 430; komentarų: 0
  • Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą peržiūrėta: 427; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 11
6
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Šią naktį Baltarusijoje, Gomelio rajone esančiame Ziabrovkos aerodrome nugriaudėjo sprogimai. Šaltiniai praneša, kad matėsi aštuonių sprogimų blyksniai. Minskas sausai informavo,...

Skaityti toliau

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 10
2
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Rugpjūčio 11 d., 12 val.  Vilniuje prie Teisingumo ministerijos (Gedimino pr. 30) tautininkai ir centristai surengs piketą dėl „Amnesty Lietuva“...

Skaityti toliau

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

by Kristina Aleknaitė
2022 08 10
1
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Ewelyn Dobrowolsk apie Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • valdis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

Kitas straipsnis
R.Paksas. Partijos tinklapio nuotr.

VRK neregistravo R. Pakso kandidatu į prezidentus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai