Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)

Saulius Lapėnas, www.alkas.lt
2014 08 08 09:41
4
0
SHARES
Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.
Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje – tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą , tik todėl, kad Estijoje euras, o pas mus litas“.

Norėdamas išsiaiškinti, kaip iš tiesų klostosi reikalai Estijoje, pasinaudojau Estijos Vyriausybės rekomendacija ir susipažinau su medžiaga, publikuojama Visuomeninės Estijos radijo ir televizijos korporacijos portale bei kituose estų leidiniuose.

Estijos valstybė? – Per brangu

Jei Lietuvos politikų ir „elito“ tarpe šiandien madinga „stumti“ pavojingas iliuzijas (mitus) apie euro skubaus įvedimo naudą šaliai , tai apie ką šiandien svajoja Estijos politikai? Mums naudinga sužinoti, kokios „mados“ mūsų laukia ateityje, palaidojus litą.

Taigi, po savo valiutos atsisakymo 2011 metais, nepraėjus metams, Estijos „elitą“ apėmė mada svarstyti apie skubią būtinybę atsisakyti valstybingumo.

„Daugeliui tapo aišku, kad dabartinės Estijos valstybės išlaikymas dabartiniame lygyje tampa per daug didelė našta visuomenei, nes tai per brangu“ – pareiškė priežastį įtakingas politikas, buvęs teisingumo ministras, vienas iš Estijos Konstitucijos autorių Juris Raidla (Jüri Raidla), kalbėdamas verslo seminare Unicredit [1].

Šalia to, „ekspertai mano, kad referendumas dėl ES federalizavimo Estijoje nereikalingas: „Liaudies nuomonę apie esminius pokyčius ES mes privalome sužinoti visada, tačiau tai nebūtinai vykdyti referendumo būdu. Manau, atviri kaip šiandien susitikimai – vienas iš pavyzdžių, kaip Estijos gyventojai tame gali dalyvauti.“ – po parlamentinės komisijos ES klausimais posėdžio pareiškė jos pirmininkas Taavi Ryjevas (Taavi Rõivas – nuo 2014 metų kovo 26 dienos Estijos vyriausybės premjeras).

Stebint iš šalies, tokia nelaukta retorika iš valstybės veikėjo atrodė gana keistai. Jei vertintume pagal tuo metu publikuojamą oficialią statistiką, tai reikalai Estijoje klostėsi visai gerai. Šalis ką tik įsivedė eurą ir įrodė visai europinei bendruomenei, sugebanti spręsti sudėtingas ekonomines problemas. Ir staiga paaiškėja, kad tai – „per brangu“.

Kaip tai galėjo atsitikti, kad per vienerius metus Estijos valstybės gyvybingumas pasiekė kritinį tašką? Atsakymą į šį klausimą nustebęs Estijos pilietis gavo tik po pusmečio, kai buvo paskelbti oficialūs Eurostato duomenys apie padėtį Estijoje, kurie, neabejotinai, buvo iš anksto žinomi valstybės valdininkams, rėžiantiems mįslingas kalbas apie „per brangų valstybės išlaikymą“.

Tada ir paaiškėjo, kad pagrindinis „pabrangusios valstybės“ kaltininkas – euro stabilumo palaikymui sukurti Europos stabilizavimo mechanizmo fondai, į kuriuos Estija, kaip ir bet kuri kita euro zonos šalis privalo sumokėti milžiniškas lėšas TIK PO šios valiutos įvedimo. Užtenka pasakyti, kad Estija norėdama sumokėti savo įmoką į šiuos fondus, buvo priversta dvigubai padidinti valstybinės skolos naštą.

„To negali būti ?!“ – šūktelės pasipiktinęs skaitytojas. – „Juk mus pastoviai įtikinėjo apie gydomąjį euro poveikį ekonomikai: ir kainos nekils, ir skolinimosi kaštai (kainos) bei valstybės skola mažės ir investuotojus pritrauks“. Atsakymas paprastas – jokių gėrybių euras ekonomikai neatnešė, greičiau atvirkščiai, nes tai tik pinigai, kurie nė kiek ne geresni nei kiti popieriniai („fiatiniai“) pinigai. Jie atneša nacionalinei valstybei tik prievolę mokėti „nuomos mokestį“ už euro naudojimą. Būtent tai ir blogina nacionalinių valstybių ekonominę būklę (ypač ekonomiškai silpnų), nes už nacionalinės valiutos (kronos ar lito) naudojimą nieko neprivalėjo mokėti.

Tarp kitko, to Estijos Vyriausybė neslepia ir net „didžiuojasi“. 2013 metų sausio mėnesį parlamento posėdžio metu ministrui pirmininkui buvo užduotas klausimas: „jei 2005 metais Estijos bendra skola buvo 500 mln. eurų, o 2012 metų III ketvirtyje – 1,6 mlrd. eurų (tai tris kartus daugiau – S.L. pastaba), kurioje dar ES šalyje per tą patį laikotarpį valstybinė skola augo tokiu greičiu? Ir kuo tai galima paaiškinti?“

Atsakydamas ministras pirmininkas Andrius Ansipas (Andrus Ansip) pareiškė nematantis problemos, net atvirkščiai, jis didžiuojasi nes tai pati mažiausia skola tarp ES šalių, o išaugo įmokų į Europos stabilizavimo mechanizmo fondus ir kitų privalomų į ES mokesčių dėka, kurias turėjo padaryti Estija po euro įvedimo [2].

Kaip matote, jokių paslapčių. Nors logika šiek tiek keista. Gal ši skola ir mažiausia ES, tačiau ji didžiausia Estijos istorijoje, kuri ir pati ne per didžiausia šalis. O išaugusi skola vardan kilnių tikslų – padėti draugiškam Kiprui, signalas naujiems kreditoriams, kad šalis lenda į skolų duobę iš kurios savarankiškai pati niekada neišlips.

Anksčiau savo straipsnyje kaip „Rusijai padovanojo karinę bazę ES“ aprašinėjau keistą situaciją, kai kipriečiai atsakydami į ES rūpestį 2014 metais, savo teritorijoje (ES teritorijoje) suteikė Rusijai paslaugą dislokuoti karines laivyno ir oro pajėgas. Ir dabar Estijos liaudis, tęsdama pagalbą Kiprui (greitai prie to prisidėsime ir mes, kai tik įvesime eurą) iš savo biudžeto remsime Rusijos karinę galią. Be to žinoma, kad krizė Kipre prasidėjo, suteikus „pagalbą“ Graikijai, kurios reikalavo ES. Tai norom, nenorom veda prie minties apie domino principą, ir apie neturtingų šalių likimą, kurios savo biudžetų sąskaita padeda Kiprui.

O iš kitos pusės, kur pragmatizmas ir sveiko saiko pojūtis? Ar verta lysti į skolas, perkant brangų automobilį, jei uždirbi tik dviračiui? Tuo labiau, jei garaže turi ne naują, bet veikiantį automobilį – savo nuosavą valiutą dėl kurios nebūtina eiti pas bankininkus ir didinti valstybės skolą?

Pasižiūrėkite patys į Estijos valstybės skolos augimo grafiką Estijoje nuo 1995 metų (Valstybės skolos augimas milijonais eurų), publikuojamą Eurostato portale [3]:

_Eurostat - EST_CMYK,2crop2Grafike matome, staigų Estijos valstybės skolos augimą (šuolį į gerokai aukštesnį lygį) krizės metu 2008 metais, ir tai suprantama. Džiugina pasiektas skolos sumažėjimas 2010 metais (prieš įvedant eurą) iki 961,3 mln. eurų.  2011 metais skola dar laikėsi „normos“ ribose – 982,4 mln. eurų. Ir staiga – neregėtas šuolis 2012 metais iki 1712,1 mln. eurų. Skolos didėjimas tęsėsi ir 2013 metais ir pasiekė 1844,8 mln. eurų.

Tendencija gąsdinanti – jei anksčiau skolos padvigubėjimas įvykdavo per 10 metų (nuo 237,6 mln.eurų 1995 metais iki  590,7 mln.eurų 2006 metais), tai  šis padvigubėjimas įvyko tik per du metus [3].

Estijos skola padvigubėjo po euro įvedimo 2011. Ir visos daugiametės Estijos vyriausybės pastangos laikantis griežtos ekonominės politikos, kova su gyventojais reikalaujančiais didinti atlyginimus ir kitos nepopuliarių priemonių duoti rezultatai – metų bėgyje išlėkė per kaminą. Ir tai įvyksta ne krizės įkarštyje, kas galėtų būti suvokiama, o po krizės.

Ir niekam ne paslaptis, kad šis savižudiškas veiksmas įvyko tik dėka įmokų į ESM fondą euro stabilumo palaikymui. Ar ne prabangus malonumas? Jei perskaičiavus realų bendrą BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią Graikijoje ar Kipre, jis gerokai aukštesnis, nei mažoje, tačiau išdidžioje Estijoje. Štai Eurostato publikuoti duomenys tuo metu, kai vyko aprašomi įvykiai (GDP per capita in PPS  už 2011 metus): Kipras – 93 , Graikija – 81, Estija – 69 , Lietuva – 67 [4]. Alkanas maitina turtingus?

Suprantama, kad skolos augimą galima nurašyti estų nacionalinio charakterio ypatumams, tačiau pažvelgus į Eurostato duomenis apie kitas šalis, matosi, kad net sparčiai besivystančios šalys euro zonoje buvo pasodintos ant „skolinimosi adatos“. Tokio likimo išvengė tik šalys pasipriešinusios euro įvedimui. Nenorom prisimeni Didžiosios Britanijos finansų ministro ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad euro įvedimas neduoda jokios naudos šalies ekonomikai ir naudingas tik bankiniam sektoriui.

Kaip jau ne kartą buvo minėta, esmė ne eure – tai tik paprasta valiuta, o metoduose ir jo palaikymo fonduose, kurie atsirado – praėjus keliems metams, po to kai mes referendumuose pritarėme stojimo į ES sutarčiai ir euro įvedimui.

Apie tai, koks tai mechanizmas, perskirstantis lėšas iš neturtingų turtingiesiems, ir kokia tragedija pastaraisiais metais klostosi, Estijoje įvedus eurą, jūs galėsite sužinoti antroje šios istorijos dalyje: „Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją“.

Šaltiniai:

1. Čia ir toliau tekste (kur nenurodomi kiti šaltiniai) informacija paimta iš Visuomeninė Estijos radijo ir televizijos korporacijos portalo – http://www.err.ee .

2. Ansip riigi 1,6 miljardi suurusest võlakoormusest: selle üle tuleb uhke olla! (146) Toimetas Karoliina Vasli, 16. jaanuar 2013, http://www.ohtuleht.ee/506637/ansip-riigi-1-6-miljardi-suurusest-volakoormusest-selle-ule-tuleb-uhke-olla

3. Eurostat  – General government gross debt  (million EUR) (Bendra valstybės skola milijonais eurų) Code: tsdde410 http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tsdde410&language=en

4. Eurostat  – GDP per capita in PPS http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tec00114

Bus daugiau

Susiję straipsniai:

  1. Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą
  2. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  3. S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I)
  4. S. Lapėnas. Kas juoksis iš lito?
  5. P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė
  6. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  7. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  8. S. Lapėnas. Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Daniją ir Lenkiją
  9. ES lyderiai davė politinį pritarimą euro įvedimui Lietuvoje
  10. Tyrimas rodo, kad latviai netiki euro sėkme savo šalyje
  11. Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  12. Z. Vaišvila. Vėl melas dėl euro
  13. Kiek litų kainuos euro šiugždesys?
  14. Latvijai uždegta žalia šviesa euro įvedimui
  15. SEB analitikai: 2015 metai turėtų būti geresni nei šie, bet ne dėl euro
  16. VRK atsisakė įregistruoti referendumo dėl lito/euro iniciatyvinę grupę (tiesioginė transliacija, video)
  17. 2013 m. lapkričio mėn. nedarbo lygis 28 ES valstybėse narėse siekė 10,9 proc., euro zonoje -12,1 proc
  18. Euro zonos ekonomikos rodikliai gerėja
  19. Z.Vaišvila. Kodėl mus stumia į euro zoną? (tiesioginė transliacija, video)
  20. S. Lapėnas. Kodėl vokiečiai prieš eurą (arba kodėl liberalai prieš eurą)? (II)
  21. Valstybės pagalba verslui didins ekonominį aktyvumą Lietuvos regionuose
  22. V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra?
  23. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  24. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  25. Lietuvą ir Estiją vienija bendri tikslai (nuotraukos, video)
  26. I.Genytė-Pikčienė: Latvija ir euras – ar „vedybos per prievartą“ gali turėti laimingą ateitį?
  27. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  28. R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
  29. V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
  30. Z. Vaišvila. ES nusimeta kaukes ir Lietuvoje

Comments 4

  1. Joana says:
    6 m. ago

    Aktualus straipsnis. Ar pamenate liepos 23 d. per LNK žiūrovų apklausą dėl euro įvedimo? Tik 20 procentų žiūrovų pritarė, nepritarė — ne 80 proc. žiūrėjusių laidą!!! Ar nekyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu daromos tokios apklausos, jeigu neatsižvelgiama į jų rezultatus?

    Atsakyti
  2. nuosprendis (ident. kodas 2014-00478) says:
    6 m. ago

    Yra galiojanti ir negaliojanti Valstybės Konstitucija
    (įdomus pasirinkimas , – ar ne), ir Litui gresia…
    galiojantis ar negaliojantis “išėmimo veiksmas”? Žr. 125 str.
    http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

    Na čia net sugretint galime, – su kriminalistų naudojamu “poėmiu” (beveik poema, bet..
    graudi, ir su 143 būsimo politsavižudiško veiksmo asmenynu sietina – 141+Grybauskaitė-Vasiliauskis).
    +/-
    kaip visada )
    Žr.
    N U T A R T Į
    galiojančią !!! pagal Tavo-mano valią

    http://www.lrkt.lt/dokumentai/2014/n140124.htm
    http://www.lrkt.lt/dokumentai/2014/n140124_atsknuom_ES.pdf
    (iš http://www.lrkt.lt/dokumentai/2014/n140124.htm
    – neužkliūkit už “santraukos”, kaip tie 143)

    YRA…………………..NĖRA
    – V A L S T Y B Ė ?

    tai jau klausimas,

    o ne svetimo
    (kariuomenės kontingento saugumui
    ar pinigo “patogumui”) įvedimo svarsty(k)lynas….

    Atsakyti
  3. )..( says:
    6 m. ago

    koks benkartas dave leidima prekybos centruose rasineti eurais ?!visiskas bardakas..grybauskaite,auuuuuuuuuuu!

    Atsakyti
  4. Juozas says:
    6 m. ago

    sveikas požiūris į problemą. Deja, galingas propagandos ir politikos buldozeris palaužė visuomenės valią , ji paralyžuota. Ar dar atsitiesime ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
G. Skaistės ir G. Nausėdos susitikimas | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas: mokesčių sistemos teisingumo užtikrinimas yra pirminis Finansų ministerijos uždavinys

2021 01 08
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.

S. Gentvilas: Už netinkamai tvarkomas nuotekas Lietuvai gresia šimtamilijoninės EK baudos

2021 01 08
„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

2021 01 05
G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė svarbiausius užsienio politikos klausimus

2021 01 04
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Pirmoji skiepų siunta | sam.lrv.lt nuotr.

Pirmoji skiepų siunta – jau Lietuvoje

2020 12 26
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
12
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės...

Skaityti toliau

Prezidentas: mokesčių sistemos teisingumo užtikrinimas yra pirminis Finansų ministerijos uždavinys

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
5
G. Skaistės ir G. Nausėdos susitikimas | prezidentas.lt nuotr.

G. Skaistės ir G. Nausėdos susitikimas | prezidentas.lt nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su finansų ministre...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Tuoj LRT TV rodys apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
  • Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3846; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1786; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1638; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1489; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1380; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Tuoj LRT TV rodys apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Censusoptimus apie Skelbimai
  • Antanas apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Marija Tamkevičiūtė | asmeninė nuotr.

M. Tamkevičiūtė. Pinigai į balą arba patys finansavo ir patys pamiršo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai