Šeštadienis, 21 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kiek litų kainuos euro šiugždesys?

Birutė Žemaitytė, www.valstietis.lt
2014-03-24 13:28:25
4
Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pinigai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Eurai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Eurai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekspertai tuo abejoja.

Atsistatydinti nereikės  

Pamenate, kai sausio viduryje į Politinę tarybą susirinkę valdančiosios koalicijos atstovai sutarė, kad sieks įvesti eurą nuo kitų metų, premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo atsistatydinti, jei to nepavyks padaryti? „Savaime suprantama. Jokių abejonių negali būti, galiu tai patvirtinti, žiūrėdamas visiems į akis“, – atsakydamas į klausimą, ar atsistatydins, jei 2015 metais Lietuva neįsives euro, tuomet pareiškė A. Butkevičius.

Atrodo, šio pažado tesėti jam nereikės. Praėjusią savaitę posėdžiavęs  Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON), nors ir apgailestaudamas, kad Lietuvos gyventojų nuomonė dėl euro įvedimo, praėjusių metų apklausos duomenimis, vis dar yra neigiama, pravėrė mums galimybės nuo kitų metų įsivesti bendrąją Europos valiutą duris. Tad premjeras suskubo pareikšti, kad „Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie tam tikrą euro įvedimo tvarką ir privalumus bei kokios yra galimos grėsmės ir trūkumai“, o neigiama visuomenės nuomonė nebus kliūtis.

Kainos dramatiškai nekils 

Ar gyventojų nerimas, kad šaliai įsivedant eurą kainos kils, o jų gyvenimo lygis smuks, bent iš dalies pagrįstas,  teirautasi ekonomikos specialistų.

„Poveikis kainų lygiui turėtų būti, bet jis bus vienkartinis. Manau, kad žmonės pervertina manydami, kad kainos įvedant eurą išaugs nesuvokiamai ir viskas taps neįperkama. Kainos gali šiek tiek gali pakilti, bet ne dramatiškai“, – skuba malšinti nerimą banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė. Ji primena, jog su prekybininkais siekiama susitarti, kad kainų augimas nebūtų perkeltas ant vartotojų pečių.

„Įvedant eurą, pradedant Slovėnija 2007 metais ir baigiant Latvija 2014-aisiais, statistinis prekių ir paslaugų krepšelis pabrango 0,2–0,3 procento. Jeigu laikysime, kad mėnesinis krepšelis lygus 2 000 litų, mėnesio išlaidos padidės 6 litais. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis  atlyginimas, įvedus eurą, Slovėnijoje padidėjo 1,1 proc., Airijoje 1,4 proc., Suomijoje 2,6 proc.“, – tęsia Socialdemokratų sąjungos narys ir ekonomistas Jonas Valatka.

Pasak jo, įvedus eurą, valdžia, kad ir kokia ji būtų, privalės kelti biudžetininkams atlyginimus, nes jie labai ryškiai skirsis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Privataus sektoriaus darbdaviai, J. Valatkos teigimu, irgi aiškiai  pamatys, kad jų mokami atlyginimai eurais dramatiškai atsilieka nuo ES vidurkio. „Palyginimas skatins didinti atlyginimus“, – prognozuoja jis, tarsi užmiršęs, kokie debatai vyksta kas kartą, kai užsimenama, kad reikia didinti MMA.

„Euro efektas“ suveikė 

„Eurostat“ ekspertai  teigia, kad beveik neįmanoma tiksliai apskaičiuoti valiutos pasikeitimo įtakos prekių krepšelio kainai, ir nesiryžta sieti euro įvedimo su kainų augimu. Vis dėlto jie pripažįsta, kad kai kurių produktų grupių kainas vadinamasis euro efektas paveikė. Pavyzdžiui, Kipre labiau negu dėl paprasto suapvalinimo augo kainos restoranų, sveikatos, grožio salonų paslaugų sektoriuose, Maltoje – telekomunikacijos, kitose šalyse ūgtelėjo drabužių, kai kurių paslaugų kainos.

Gal ne duonos ir pieno, bet kai kurių prekių kainos šiek tiek augo net „dėl patogumo ir paprastumo“. Pripažįstama, kad, pavyzdžiui, jei N prekės kaina perskaičiavus eurais yra 1, 9555, ji greitai buvo suapvalinta į 2.

Lietuvos banko atstovai tikina, kad euro zonos valstybių patirtis rodo, jog bendrosios Europos valiutos įvedimo poveikis šalies kainų lygiui yra trumpalaikis veiksnys – Lietuvoje pirmaisiais mėnesiais kainos dėl to išaugtų tik 0,2–0,3 procento, arba 20–30 centų dabar išleidžiant 100 litų. Taip pat nurodoma, kad iki 2012 metų iš 17 valstybių, įsivedusių eurą, tik keturiose kainos augo daugiau nei vidutinis darbo užmokestis ir reali gyventojų perkamoji galia.

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.
Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Vis dėlto ne be reikalo juokaujama, kad kalbant apie ekonomiką 2+2 niekada nebūna lygu 4-iems. Priežasčių nerimauti yra, sako Nepriklausomybės Akto signataras, Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės narys Audrius Rudys. Jei taip, kas nutylima?

„Vienkartinė infliacija nedidelė, ir dėl apvalinimo kainos tikrai keisis nedaug. Valstybė žada, kad tam tikrą laikotarpį matysime abi kainas, tiek laiko jos ir išliks tokios – suapvalintos. Tačiau mažmeniniame tinkle dažniausiai nustatomos žmogui psichologiškai priimtinos kainos. Sakykime, 4,99 o ne 5, todėl manau, kad vėliau mažmenininkai kainas apvalins iki panašių psichologinių ribų. Pavyzdžiui, iš 4,73 euro suapvalinus ilgainiui padarys 4,99. Juk galima pakeisti pavadinimą, o tada nustatyti kokią nori kainą, – aiškina vienas ryškiausių Sąjūdžio laikų ekonomistų.  – Tarkime, kas nors kainuoja 4,99 lito. Kiek tai bus eurais? Dalijame iš 3,4528 ir gauname 1,4452. Natūralus žingsnis – apvaliname iki 1,45. Galime sakyti, kad tai ta pati kaina. Bet jei padėtis  rinkoje netrukdys, po kurio laiko iš 1,45 pasidarys, pavyzdžiui, 1,49. Kitas žingsnis – jeigu anksčiau buvo beveik 5 litai, kodėl dabar negali būti beveik 2 eurai? Ir  kaina jau bus 1,99 (o tai jau 6,87 lito – red. past.) euro.

Kiek kitaip, pasak A. Rudžio, viskas klostysis paslaugų sferoje. Jis mano, kad batsiuvių, taksistų, kirpėjų paslaugų kainos augs gerokai daugiau. „Neseniai nešiau batus remontuoti. Man sako: „Lopas ten, lopas ten, 12 litų.“ Kai nėra fiksuotų kainų, kyla natūralus noras apvalinti, ir, žinoma, į didesnę pusę, – sako A. Rudys ir pateikia dar vieną pavyzdį. – Neseniai važiavau taksi, taksometras parodė, kad turėčiau mokėti 24 litus 42 centus, bet taksistas paėmė tik 24 litus. Tačiau litas tris su puse karto pigesnis negu euras, ir taksistui padaryti 42 euro centų (1,6 lito) nuolaidą jau bus brangu. Vadinasi, jis apvalins į didesnę pusę, o važiuoti taksi bus brangiau.“

Pašnekovas teigia, kad neteisinga manyti, jog kirpėjai, batsiuviai ar padavėjai dėl to turės galimybę padidinti savo pajamas ar bent kompensuoti praradimus.

„Gali atsitikti taip, kad dėl padidėjusių kitų išlaidų žmonės pas batsiuvį ar kirpėją ateis rečiau. Jeigu sumažėja klientų srautas, pajamos gali nepadidėti tiek, kad kompensuotų padidėjusias jų išlaidas kitose srityse. Juk pas batsiuvius vaikšto tie, kuriems nusipirkti naujus batus sudėtinga, o kaip tik jų galimybės dar labiau sumažės, nes net už suvartotą energiją teks mokėti keliais centais daugiau“, – aiškina A. Rudys. Tiesa, jis pastebi, kad gali būti ir laimėjusių – pavyzdžiui, padavėjams arbatpinigiai bus paliekami didesnės vertės kupiūromis arba monetomis.

Dar viena priežastis, dėl kurios mūsų išlaidos eurais bus didesnės negu litais, – mūsų pačių nuostatos bei tradicijos.

„Tarkime, gimtadienio proga nešate 100 litų dovaną. Šią sumą verčiame eurais, bet negi kas nors neš dovanų 28 eurus 96 centus? Niekaip. Ilgainiui net ir 30 eurų nelabai neš. Negražiai atrodo, kai vienas popieriukas 20, o kitas 10. Tai dės į voką du po 20. Na, 50 eurų iš pradžių nedės, bet pamažu natūraliai eis prie to. O dar reikia gėlių nusinešti, kaip įprasta… Vadinasi, net aplankyti draugus,  pasveikinti su gimtadieniu bus gerokai brangiau“, – skaičiuoja A. Rudys.

Nukentės skurdesnieji

Paprašytas prognozuoti, kiek per metus ar dvejus galėtų padidėti standartinio prekių ir paslaugų krepšelio kaina, A. Rudys aiškino, kad jai įtakos gali turėti daugybė veiksnių, tarp jų – ir politinė padėtis, todėl skaičiuojant reikėtų į tai atsižvelgti, kitaip prognozė nebūtų tiksli.

„Aritmetiškai galima suskaičiuoti, bet tai nebus tikslu. Todėl negalėčiau pasakyti, ar žmogui, gyvenančiam iš minimalaus ar kiek didesnio atlyginimo, kuriam dabar jo šiaip taip užtenka, tų pinigų pakaks po dvejų metų ir kiek paslaugų jis galės už juos nusipirkti, – sako A. Rudys. – Tačiau tų, kurie dabar aktyviau naudojasi įvairiomis paslaugomis, gali leisti sau nueiti į viešojo maitinimo įstaigą pasėdėti ar pasilinksminti, galimybės, manau, šiek tiek sumažės. Kiek – nesiimu spręsti, bet paslaugų sferoje kainos padidės tikrai ne 0,2–0,3 proc. Drąsiai galime dėti keletą procentų.“

„Vadinasi, valdžia, teigianti, kad dėl euro įvedimo niekas nepabrangs, švelniai tariant, pasako tik dalį tiesos?“ – klausėme A. Rudžio.

„Aš sakyčiau kitaip: jų analizė nėra tiksli. Jeigu valdžios atstovai įsitikinę tuo, ką sako, vadinasi, jie tokie jie ir „mokslininkai“. O jeigu žino ir tyčia nesako, tada meluoja“, – atsakė jis ir pridūrė, kad vienintelis kompensavimo mechanizmas, kurį ir žada Vyriausybė, – perskaičiuojant atlyginimus „valdiškose“ įstaigose ir įmonėse bus apvalinama į didesnę pusę. O privačiame bus kaip bus.

„Jeigu valstybė labai norėtų, privačiam sektoriui galėtų pasiūlyti: jeigu jūs (nepadidinsite atlyginimų – red. past.), pelno mokestį mes padidiname 2–3 procentiniais punktais. Todėl jūs, verslininkai, pasistenkite, kad mums šito nereikėtų įgyvendinti. Bet aš manau, kad mūsų Vyriausybė yra tokia mėmė ekonomikos valdymo prasme, kad net šito nesugebės. Net pagąsdinti nesugebės“, – sakė Nepriklausomybės Akto signataras.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  2. Tyrimas rodo, kad latviai netiki euro sėkme savo šalyje
  3. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  4. Balandžio 1 d. pokštui apie minimalų atlyginimą 1087 litų iki tiesos trūksta nedaug!
  5. „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą, fizinių asmenų bankrotą ir ES dotacijų žemės ūkiui mažinimą (video)
  6. Euro zonos ekonomikos rodikliai gerėja
  7. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Lietuvos valdžios melas dėl euro (tiesioginė transliacija, video)
  8. Ar prekių kainos prekybos tinkluose – slapta informacija?
  9. Indijos-Baltijos Prekybos Rūmai atidarė savo atstovybę Indijoje
  10. Referendumo dėl lito iniciatoriai VRK įteikė referendumui siūlomo įstatymo projektą (nuotraukos, video)
  11. Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
  12. Latvijos ketinimai įsivesti eurą – rimti ir įgyvendinami
  13. „Respublika“ skelbia verčianti naują žurnalistikos istorijos puslapį
  14. Tyrimas: algos didėjo uždirbantiems daugiausiai
  15. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Klausimas says:
    11 metų ago

    “Atrodo, šio pažado tesėti jam nereikės. Praėjusią savaitę posėdžiavęs Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (ECON), nors ir apgailestaudamas, kad Lietuvos gyventojų nuomonė dėl euro įvedimo, praėjusių metų apklausos duomenimis, vis dar yra neigiama, pravėrė mums galimybės nuo kitų metų įsivesti bendrąją Europos valiutą duris.”
    ES pravėrė galimybęs, bet ne pareikalavo įsivesti ir tai du skirtingi dalykai. Ar valdžia tai supranta?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      Klausimas retorinis, kiek suprantu? 🙂

      Atsakyti
      • Klausimas says:
        11 metų ago

        Retorinis neretorinis – vistiek reik atsakymo.

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          11 metų ago

          ‘..Neišgirdau ir Lietuvos banko bei finansų ministerijos atsakymų, kodėl mūsų litą dengiančias valstybės atsargas (auksą ir kitus rezervus, kurių suma yra apie 8,5 mlrd. JAV dolerių) š.m. sausio 23 d. Lietuvos banko įstatymo pakeitimais valstybė atidavė Lietuvos bankui, kuris drauge su visu savo turtu (2013 m. rugpjūčio pabaigoje buvo 20,7 mlrd. Lt) ir minėtomis atsargomis (t.y. bendrai ženkliai daugiau kaip 40 mlrd. Lt) nuo 2015 m. sausio 1 d., t.y. nuo euro Lietuvoje įvedimo dienos, nukeliauja į Europos centrinio banko glėbį, nes nuo tos dienos Lietuvos bankas tampa ECB sudėtine dalimi. Labai turtinga valstybe esame – galime „centrui“ ir skęstančiai euro zonai teikti tokias dovanas!..’
          https://alkas.lt/2014/03/21/z-vaisvila-euro-mums-iveda-vadovaujantis-ne-ekonomine-logika-bet-politiniu-sprendimu/
          Stai ir atsakymas… Valstybe bus elementariausiai apvogta. Bet kazkieno rankose tas kapitalas ‘nuses’. Bet juk uz tai beveik visa Lietuvos skola padengti galima…
          Be abejo valdzia supranta. Ir del to tik liudniau mums, nes akivaizdu kad ji dirba ne Lietuvai ir ne tautai

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo

2025 06 20
Asfaltuota gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

2025 06 20
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

2025 06 20
Kelio Vilnius–Utena atnaujinimas
Lietuvoje

Utenos keliams skirta daugiau lėšų

2025 06 20
Maistas, maisto ruošimas
Lietuvoje

Nemokamą maitinimą numatoma skirti visiems pradinukams

2025 06 20
Palangos oro uostas
Lietuvoje

Iš Palangos į Londoną lėktuvai kils 7 kartus per savaitę

2025 06 20
Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  

2025 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo
  • Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių
  • Prezidentas susitiko su Kipro vadovu
  • Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

Kiti Straipsniai

Teismas, nuosprendis |

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  

2025 06 20
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Seimas pritarė siūlymui stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas

2025 06 19
Kompiuteris | zum.lrv.lt nuotr.

Netrukus – valstybinės žemės paslaugos tik internetu

2025 06 19
Sveikata

Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams

2025 06 19
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17
Gėrimai

Už saldintus gėrimus nuo kitų metų teks mokėti brangiau

2025 06 17
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.

Patvirtinti lengvatinių PVM tarifų pokyčiai

2025 06 17
Traukinys | litrail.lt

Joninių savaitgalį – ženklios nuolaidos keliaujant traukiniais

2025 06 16
DI savitarnos kasose

Vienoje Lietuvos parduotuvėje – amžių jau patvirtina DI

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prezidentura

Tirpsta laikas surinkti reikiamiems 20 tūkst. parašų prezidento rinkimams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai