ES lyderiai davė politinį pritarimą euro įvedimui Lietuvoje

Birželio 27 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė aukščiausią politinį pritarimą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvestas euras. Briuselyje patvirtintose EVT išvadose Lietuva giriama už sėkmingai įveiktą finansinę krizę, pabrėžiama, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir yra visiškai pasirengusi įsivesti eurą.

EVT posėdyje dalyvaujančios Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, tai labai svarus Lietuvos tarptautinis pripažinimas, rodantis, jog mūsų šalis yra vertinama, finansiškai patikima ir išsivysčiusi valstybė. Tapusi euro zonos nare, Lietuva bus lygiavertė partnerė formuojant ir priimant politinius sprendimus dėl ES pinigų politikos.„Euras ne tik atneš tiesioginę naudą Lietuvos verslui ir žmonėms. Euro įvedimas padės užtikrinti sveiką ir atsakingą valstybės finansų politiką, neleis įsigalėti finansiniam populizmui“,  pabrėžė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, nuo kitų metų pradžios įsivedus eurą bus išvengta valiutos keitimo mokesčių, atpigs skolinimosi kaštai, Lietuva taps patrauklesnė užsienio investuotojams. Šalies vadovės teigimu, jei Lietuva būtų įsivedus eurą dar 2007 m., būtų išvengusi tokios sunkios finansinės krizės ir jau būtų sutaupiusi daugiau nei 8 milijardus litų, kuriuos būtų galima panaudoti socialinei atskirčiai mažinti.

Visuomenininkai nepraranda vilties surengti referendumą dėl Lito išsaugojimo

Nepaisydami Lietuvos valdžios beatodairiško skubėjimo kuo greičiau atsisakyti Lietuvos nacionalinės valiutos – lito grupė visuomenininkų siekia surengti  referendumą dėl lito išsaugojimo. Referendumo iniciatorių tarpę yra tokie žinomi politikai ir visuomenininkai kaip: Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Romualdas Ozolas ir Audrius Rudys, Tautininkų sąjungos ir Tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, Tautininkų sąjungos Strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, rašytoja Erika Drungytė, verslininkas Gintaras Jonas Aleknavičius ir kiti.

Iniciatyvinė grupė siekia referendumu priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas gražinant seniau galiojusias nuostatas, kad Lietuvos nacionalinė valiuta yra litas, o pinigų emisiją gali atlikti tik Lietuvos bankas. Referendumui teikiamame įstatymo projekte taip pat numatyta, kad nacionalinio piniginio vieneto galima atsisakyti tik privalomuoju referendumu. Referendumui teikiamo įstatymo projekte numatyta ir galimybė, kad šalia lito, atsiskaitymams gali būti naudojami ir kiti piniginiai vienetai, jei tą nustato tarptautinės sutartys.

Nors Referendumo įstatymas nustato, kad referendumo iniciatyvinei grupei pateikus galutinį sprendimo tekstą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ne vėliau kaip per 15 dienų ši privalo iniciatyvinę grupę įregistruoti ir pateikti jai parašų rinkimo lapus, tačiau balandžio 7 d. VRK atsisakė tai padaryti motyvuodama tuo, kad esą iniciatyvinės grupės teikiamas įstatymo tekstas prieštarauja Konstitucijai…

Referendumą inicijuoti ketinantys piliečiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės apskundė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Savo ruožtu LVAT Balandžio 13 d. nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) prašydamas išaiškinti, ar VRK turi teisę atmesti Konstitucijos pataisas, teigdama, kad tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Savo ruožtu į KT taip pat kreipėsi ir Seimas prašydamas paaiškinti ar referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Šiame straipsnyje pasakyta, kad „jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo“.

KT Seimo ir LVAT kreipimąsi sujungus į vieną bylą atsirado vilties, kad klausimas dėl lito išsaugojimo iniciatyvos registravimo neužsigulės KT stalčiuose, mat Seimo kreipimasis įpareigoja KT nagrinėti klausima operatyviau.

Vienas iš lito išsaugojimo referendumo iniciatyvinės grupės narių, Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka yra įsitikinęs, kad kad KT sprendimą minėtais klausimais turėtų priimti netrukus po birželio 29 d. referendumo dėl žemės.

„Jei sprendimo priėmimas būtų nukeltas po Teismo atostogų, tai reikštų, kad Teismo valia buvo sužlugdyta net teorinė galimybė inicijuoti referendumą dar iki euro įvedimo. Jeigu yra valdančiųjų štabas, nukreiptas prieš Tautą bei piliečių realią įtaką valstybės reikalams (o aš manau, kad toks yra), tai parašų rinkimas dėl lito referendumo bus projektuojamas į patį vasaros vidurį. Kita vertus, galbūt tikimasi, kad birželio 29 d. referendumas neįvyks ir piliečiams prapuls ūpas bet kokiems parašų rinkimams ar referendumams, net jei tai bus referendumas dėl lito, kurį išsaugoti, kaip rodo apklausos, nori daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos piliečių“, – Alkas.lt portalui sakė J.Panka.