Viename gražiausių Vilniaus miesto miegamųjų mikrorajonų Jeruzalėje, šalia Verkių parko ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų esantis tvenkinys – pasmerktas pelkėjimui.
Neries mažųjų intake baseine esančio tvenkinio plotas yra apie 3,19 ha. Tvenkinys maitinamas gruntiniais vandenimis bei šaltiniais, todėl galėtų tapti puikiu švaraus vandens telkiniu mieste, tačiau netvarkomos Jeruzalės tvenkinio pakrantės sparčiai pelkėja, tvenkinio dugnas bei vandens paviršius užterštas šiukšlėmis, želia makrofitai. Iki 2004 m. buvo parengtas Jeruzalės tvenkinio parko tvarkymo planas bei atlikta dalis numatytų darbų, tačiau po to, neskyrus jokio finansavimo, jau įrengti ir neprižiūrimi takai, suolai, laiptai yra ardomi įvairių gamtos reiškinių.
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) metu buvo atlikti preliminarūs ir detalūs hidrocheminiai, dumblo nuosėdų tyrimai. Jeruzalės tvenkinyje, siekiant įvertinti galimą dumblo užterštumą, buvo ištirti 24 dumblo bandiniai naftos produktų koncentracijų nustatymui ir 12 bandinių sunkiųjų metalų koncentracijų įvertinimui. Nustatyta, kad pagal naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus labai jautrioms teritorijoms 6 dumblo bandiniuose naftos produktų koncentracijos viršijo ribines vertes nuo 3 iki 5 kartų. Keliuose bandiniuose buvo nustatyta padidinta sunkiųjų metalų koncentracija. Vandens sluoksnis virš dumblo daugelyje vietų tesiekia 30 cm. Vyksta tolesnis spartus tvenkinio dumblėjimas (eutrofikacija).
2013 m. PAV atrankos išvadoje dėl Jeruzalės tvenkinio valymo teigiama, jog jis nėra tinkamas nei ekologiniu, nei rekreaciniu požiūriu. Jei tvenkinys būtų paliekamas likimo valiai, jis virstų pelke, pagausėtų mašalų, gali atsirasti nemalonūs kvapai, o tai keltų diskomfortą tiek vietos gyventojams, tiek besigydantiems Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų pacientams. Todėl PAV išvadoje nagrinėtos tvenkinio nevalymo alternatyvos atsisakyta.
Tam, kad Jeruzalės tvenkinys būtų sutvarkytas, reikia įgyvendinti 2013 metais parengtą jo išvalymo projektą, kurį paruošti kainavo apie 80 tūkst. Lt (75 proc. šios sumos finansavo Aplinkos ministerija, 25 proc. – Vilniaus miesto savivaldybė). Projektą įgyvendinti numatyta Europos Sąjungos lėšomis, kurios sudarytų 4,4 mln. Lt.
Deja, pradėti tvenkinio tvarkymo darbai šiuo metu sustabdyti neribotam laikotarpiui, nes naujuoju ES struktūrinės paramos 2014-2020 m. laikotarpiu nėra numatoma skirti lėšų panašiems projektams, o Vilniaus miesto savivaldybė viena įgyvendinti projektą yra nepajėgi.
Kadangi aplinkos gamtinės sąlygos kinta, atsiranda rizika prarasti jau turimą įdirbį ir didėja tikimybė, kad teks rengti naują brangiai kainuojantį tvenkinio išvalymo projektą. Parengto Jeruzalės tvenkinio išvalymo projekto planavimo organizatorės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, susidariusią kritinę situaciją nulemia tai, kad Jeruzalės tvenkinio plotas yra mažesnis nei 50 hektarų ir dėl savo dydžio neatitinka Aplinkos ministerijos naujai siūlomų reikalavimų, taikomų finansavimui iš ES gauti.
Logiškai mąstant, parenkant priemonių dėl ežerų išvalymo kriterijus, pirmiausia turėjo būti atsižvelgta į paruoštus ir finansavimo gauti laukiančius projektus. Siūlomas kriterijus, kad į paramą gali pretenduoti tik didesni nei 50 hektarų ploto vandens telkiniai, yra aktualus kaimo vietovėse, bet jį visiškai nelogiška taikyti miestų ribose. Miestų vandens telkiniai dažnai būna nedideli, bet strategiškai reikšmingi, darantys neginčijamą įtaką aplinkinių miesto gyventojų (kurių yra žymiai daugiau nei prie telkinių kaimo vietovėse) gyvenimo kokybei.
Planuojant 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos skirstymo prioritetus, pasirinkti nauji kriterijai kelia pavojų, kad bus prarastos ir iššvaistytos jau skirtos ir investuotos paramos lėšos, prarastas įdėtas įdirbis ir sudarytos galimybės lėšų švaistymui ateityje, kai laidojami jau pradėti įgyvendinti projektai.
Kadangi gamtinėms sistemoms būdinga nuolatinė kaita, delsiant įgyvendinti parengtą projektą, kyla grėsmė, kad ir taip jau brangiai kainavęs projektas gali tapti nebeaktualus ir pareikalauti papildomų lėšų. Dumblo išsiurbimo, džiovinimo ir išvežimo darbai turėjo būti pradėti dar šių metų vasario mėnesį. Neradus galimybės įgyvendinti paruoštus projektus ES lėšomis, turėjo būti numatyti kiti jų finansavimo šaltiniai.
Dėl Vilniaus Jeruzalės mikrorajone, šalia Jeruzalės gatvės tekšančio apleisto vandens telkinio yra susirūpinusi Verkių seniūnija ir Jeruzalės bendruomenė, kurios jau daugelį kartų dėl šios problemos sprendimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Aplinkos ministeriją, tačiau į kasmet teikiamus prašymus neatsižvelgiama.
Tai – jau antrasis Jeruzalės tvenkinio tvarkymo projektas, kuris nepradėtas įgyvendinti. Sunku net įsivaizduoti, kiek panašių projektų yra nugulę stalčiuose taip ir nesulaukę savo įgyvendinimo, o vien tik projektų paruošimui investuotos šimtatūkstantinės lėšos paleistos į balą. Kodėl leidžiama projektuoti tokius objektus, kurie nebus įvykdyti?
Jeruzalės bendruomenės gyventojai savo paskutiniuose kreipimuose prašo Aplinkos ministerijos peržvelgti nustatytus kriterijus, numatančius finansavimą pagal ES priemonę, o nesant tokiai galimybei numatyti reikiamas lėšas miesto biudžete ar kitas papildomas finansavimo galimybes Jeruzalės tvenkinio ir teritorijos šalia tvenkinio sutvarkymui.
Norisi sužinoti, kuo remiantis buvo pasiūlytas 50 ir daugiau hektarų ploto kriterijus, pagal kurį planuojama spręsti, ar vandens telkiniui bus skirtas ES finansavimas, bei, kaip Aplinkos ministerija mato tolesnę svarbių investicinių projektų, tokių kaip Jeruzalės tvenkinio išvalymas, vykdymo eigą, jei tam nenumatyta sudaryti galimybių gauti ES finansavimą.
Autorė yra Lietuvos žaliųjų partijos narė
