Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)

Saulius Lapėnas, www.alkas.lt
2014-08-08 09:41:17
4
Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.
Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje – tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą , tik todėl, kad Estijoje euras, o pas mus litas“.

Norėdamas išsiaiškinti, kaip iš tiesų klostosi reikalai Estijoje, pasinaudojau Estijos Vyriausybės rekomendacija ir susipažinau su medžiaga, publikuojama Visuomeninės Estijos radijo ir televizijos korporacijos portale bei kituose estų leidiniuose.

Estijos valstybė? – Per brangu

Jei Lietuvos politikų ir „elito“ tarpe šiandien madinga „stumti“ pavojingas iliuzijas (mitus) apie euro skubaus įvedimo naudą šaliai , tai apie ką šiandien svajoja Estijos politikai? Mums naudinga sužinoti, kokios „mados“ mūsų laukia ateityje, palaidojus litą.

Taigi, po savo valiutos atsisakymo 2011 metais, nepraėjus metams, Estijos „elitą“ apėmė mada svarstyti apie skubią būtinybę atsisakyti valstybingumo.

„Daugeliui tapo aišku, kad dabartinės Estijos valstybės išlaikymas dabartiniame lygyje tampa per daug didelė našta visuomenei, nes tai per brangu“ – pareiškė priežastį įtakingas politikas, buvęs teisingumo ministras, vienas iš Estijos Konstitucijos autorių Juris Raidla (Jüri Raidla), kalbėdamas verslo seminare Unicredit [1].

Šalia to, „ekspertai mano, kad referendumas dėl ES federalizavimo Estijoje nereikalingas: „Liaudies nuomonę apie esminius pokyčius ES mes privalome sužinoti visada, tačiau tai nebūtinai vykdyti referendumo būdu. Manau, atviri kaip šiandien susitikimai – vienas iš pavyzdžių, kaip Estijos gyventojai tame gali dalyvauti.“ – po parlamentinės komisijos ES klausimais posėdžio pareiškė jos pirmininkas Taavi Ryjevas (Taavi Rõivas – nuo 2014 metų kovo 26 dienos Estijos vyriausybės premjeras).

Stebint iš šalies, tokia nelaukta retorika iš valstybės veikėjo atrodė gana keistai. Jei vertintume pagal tuo metu publikuojamą oficialią statistiką, tai reikalai Estijoje klostėsi visai gerai. Šalis ką tik įsivedė eurą ir įrodė visai europinei bendruomenei, sugebanti spręsti sudėtingas ekonomines problemas. Ir staiga paaiškėja, kad tai – „per brangu“.

Kaip tai galėjo atsitikti, kad per vienerius metus Estijos valstybės gyvybingumas pasiekė kritinį tašką? Atsakymą į šį klausimą nustebęs Estijos pilietis gavo tik po pusmečio, kai buvo paskelbti oficialūs Eurostato duomenys apie padėtį Estijoje, kurie, neabejotinai, buvo iš anksto žinomi valstybės valdininkams, rėžiantiems mįslingas kalbas apie „per brangų valstybės išlaikymą“.

Tada ir paaiškėjo, kad pagrindinis „pabrangusios valstybės“ kaltininkas – euro stabilumo palaikymui sukurti Europos stabilizavimo mechanizmo fondai, į kuriuos Estija, kaip ir bet kuri kita euro zonos šalis privalo sumokėti milžiniškas lėšas TIK PO šios valiutos įvedimo. Užtenka pasakyti, kad Estija norėdama sumokėti savo įmoką į šiuos fondus, buvo priversta dvigubai padidinti valstybinės skolos naštą.

„To negali būti ?!“ – šūktelės pasipiktinęs skaitytojas. – „Juk mus pastoviai įtikinėjo apie gydomąjį euro poveikį ekonomikai: ir kainos nekils, ir skolinimosi kaštai (kainos) bei valstybės skola mažės ir investuotojus pritrauks“. Atsakymas paprastas – jokių gėrybių euras ekonomikai neatnešė, greičiau atvirkščiai, nes tai tik pinigai, kurie nė kiek ne geresni nei kiti popieriniai („fiatiniai“) pinigai. Jie atneša nacionalinei valstybei tik prievolę mokėti „nuomos mokestį“ už euro naudojimą. Būtent tai ir blogina nacionalinių valstybių ekonominę būklę (ypač ekonomiškai silpnų), nes už nacionalinės valiutos (kronos ar lito) naudojimą nieko neprivalėjo mokėti.

Tarp kitko, to Estijos Vyriausybė neslepia ir net „didžiuojasi“. 2013 metų sausio mėnesį parlamento posėdžio metu ministrui pirmininkui buvo užduotas klausimas: „jei 2005 metais Estijos bendra skola buvo 500 mln. eurų, o 2012 metų III ketvirtyje – 1,6 mlrd. eurų (tai tris kartus daugiau – S.L. pastaba), kurioje dar ES šalyje per tą patį laikotarpį valstybinė skola augo tokiu greičiu? Ir kuo tai galima paaiškinti?“

Atsakydamas ministras pirmininkas Andrius Ansipas (Andrus Ansip) pareiškė nematantis problemos, net atvirkščiai, jis didžiuojasi nes tai pati mažiausia skola tarp ES šalių, o išaugo įmokų į Europos stabilizavimo mechanizmo fondus ir kitų privalomų į ES mokesčių dėka, kurias turėjo padaryti Estija po euro įvedimo [2].

Kaip matote, jokių paslapčių. Nors logika šiek tiek keista. Gal ši skola ir mažiausia ES, tačiau ji didžiausia Estijos istorijoje, kuri ir pati ne per didžiausia šalis. O išaugusi skola vardan kilnių tikslų – padėti draugiškam Kiprui, signalas naujiems kreditoriams, kad šalis lenda į skolų duobę iš kurios savarankiškai pati niekada neišlips.

Anksčiau savo straipsnyje kaip „Rusijai padovanojo karinę bazę ES“ aprašinėjau keistą situaciją, kai kipriečiai atsakydami į ES rūpestį 2014 metais, savo teritorijoje (ES teritorijoje) suteikė Rusijai paslaugą dislokuoti karines laivyno ir oro pajėgas. Ir dabar Estijos liaudis, tęsdama pagalbą Kiprui (greitai prie to prisidėsime ir mes, kai tik įvesime eurą) iš savo biudžeto remsime Rusijos karinę galią. Be to žinoma, kad krizė Kipre prasidėjo, suteikus „pagalbą“ Graikijai, kurios reikalavo ES. Tai norom, nenorom veda prie minties apie domino principą, ir apie neturtingų šalių likimą, kurios savo biudžetų sąskaita padeda Kiprui.

O iš kitos pusės, kur pragmatizmas ir sveiko saiko pojūtis? Ar verta lysti į skolas, perkant brangų automobilį, jei uždirbi tik dviračiui? Tuo labiau, jei garaže turi ne naują, bet veikiantį automobilį – savo nuosavą valiutą dėl kurios nebūtina eiti pas bankininkus ir didinti valstybės skolą?

Pasižiūrėkite patys į Estijos valstybės skolos augimo grafiką Estijoje nuo 1995 metų (Valstybės skolos augimas milijonais eurų), publikuojamą Eurostato portale [3]:

_Eurostat - EST_CMYK,2crop2Grafike matome, staigų Estijos valstybės skolos augimą (šuolį į gerokai aukštesnį lygį) krizės metu 2008 metais, ir tai suprantama. Džiugina pasiektas skolos sumažėjimas 2010 metais (prieš įvedant eurą) iki 961,3 mln. eurų.  2011 metais skola dar laikėsi „normos“ ribose – 982,4 mln. eurų. Ir staiga – neregėtas šuolis 2012 metais iki 1712,1 mln. eurų. Skolos didėjimas tęsėsi ir 2013 metais ir pasiekė 1844,8 mln. eurų.

Tendencija gąsdinanti – jei anksčiau skolos padvigubėjimas įvykdavo per 10 metų (nuo 237,6 mln.eurų 1995 metais iki  590,7 mln.eurų 2006 metais), tai  šis padvigubėjimas įvyko tik per du metus [3].

Estijos skola padvigubėjo po euro įvedimo 2011. Ir visos daugiametės Estijos vyriausybės pastangos laikantis griežtos ekonominės politikos, kova su gyventojais reikalaujančiais didinti atlyginimus ir kitos nepopuliarių priemonių duoti rezultatai – metų bėgyje išlėkė per kaminą. Ir tai įvyksta ne krizės įkarštyje, kas galėtų būti suvokiama, o po krizės.

Ir niekam ne paslaptis, kad šis savižudiškas veiksmas įvyko tik dėka įmokų į ESM fondą euro stabilumo palaikymui. Ar ne prabangus malonumas? Jei perskaičiavus realų bendrą BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią Graikijoje ar Kipre, jis gerokai aukštesnis, nei mažoje, tačiau išdidžioje Estijoje. Štai Eurostato publikuoti duomenys tuo metu, kai vyko aprašomi įvykiai (GDP per capita in PPS  už 2011 metus): Kipras – 93 , Graikija – 81, Estija – 69 , Lietuva – 67 [4]. Alkanas maitina turtingus?

Suprantama, kad skolos augimą galima nurašyti estų nacionalinio charakterio ypatumams, tačiau pažvelgus į Eurostato duomenis apie kitas šalis, matosi, kad net sparčiai besivystančios šalys euro zonoje buvo pasodintos ant „skolinimosi adatos“. Tokio likimo išvengė tik šalys pasipriešinusios euro įvedimui. Nenorom prisimeni Didžiosios Britanijos finansų ministro ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad euro įvedimas neduoda jokios naudos šalies ekonomikai ir naudingas tik bankiniam sektoriui.

Kaip jau ne kartą buvo minėta, esmė ne eure – tai tik paprasta valiuta, o metoduose ir jo palaikymo fonduose, kurie atsirado – praėjus keliems metams, po to kai mes referendumuose pritarėme stojimo į ES sutarčiai ir euro įvedimui.

Apie tai, koks tai mechanizmas, perskirstantis lėšas iš neturtingų turtingiesiems, ir kokia tragedija pastaraisiais metais klostosi, Estijoje įvedus eurą, jūs galėsite sužinoti antroje šios istorijos dalyje: „Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją“.

Šaltiniai:

1. Čia ir toliau tekste (kur nenurodomi kiti šaltiniai) informacija paimta iš Visuomeninė Estijos radijo ir televizijos korporacijos portalo – http://www.err.ee .

2. Ansip riigi 1,6 miljardi suurusest võlakoormusest: selle üle tuleb uhke olla! (146) Toimetas Karoliina Vasli, 16. jaanuar 2013, http://www.ohtuleht.ee/506637/ansip-riigi-1-6-miljardi-suurusest-volakoormusest-selle-ule-tuleb-uhke-olla

3. Eurostat  – General government gross debt  (million EUR) (Bendra valstybės skola milijonais eurų) Code: tsdde410 http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tsdde410&language=en

4. Eurostat  – GDP per capita in PPS http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tec00114

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą
  2. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  3. S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I)
  4. S. Lapėnas. Kas juoksis iš lito?
  5. P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė
  6. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  7. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  8. S. Lapėnas. Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Daniją ir Lenkiją
  9. ES lyderiai davė politinį pritarimą euro įvedimui Lietuvoje
  10. Tyrimas rodo, kad latviai netiki euro sėkme savo šalyje
  11. Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  12. Z. Vaišvila. Vėl melas dėl euro
  13. Kiek litų kainuos euro šiugždesys?
  14. Latvijai uždegta žalia šviesa euro įvedimui
  15. SEB analitikai: 2015 metai turėtų būti geresni nei šie, bet ne dėl euro

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Joana says:
    9 metai ago

    Aktualus straipsnis. Ar pamenate liepos 23 d. per LNK žiūrovų apklausą dėl euro įvedimo? Tik 20 procentų žiūrovų pritarė, nepritarė — ne 80 proc. žiūrėjusių laidą!!! Ar nekyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu daromos tokios apklausos, jeigu neatsižvelgiama į jų rezultatus?

    Atsakyti
  2. nuosprendis (ident. kodas 2014-00478) says:
    9 metai ago

    Yra galiojanti ir negaliojanti Valstybės Konstitucija
    (įdomus pasirinkimas , – ar ne), ir Litui gresia…
    galiojantis ar negaliojantis “išėmimo veiksmas”? Žr. 125 str.
    http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

    Na čia net sugretint galime, – su kriminalistų naudojamu “poėmiu” (beveik poema, bet..
    graudi, ir su 143 būsimo politsavižudiško veiksmo asmenynu sietina – 141+Grybauskaitė-Vasiliauskis).
    +/-
    kaip visada )
    Žr.
    N U T A R T Į
    galiojančią !!! pagal Tavo-mano valią

    http://www.lrkt.lt/dokumentai/2014/n140124.htm
    http://www.lrkt.lt/dokumentai/2014/n140124_atsknuom_ES.pdf
    (iš http://www.lrkt.lt/dokumentai/2014/n140124.htm
    – neužkliūkit už “santraukos”, kaip tie 143)

    YRA…………………..NĖRA
    – V A L S T Y B Ė ?

    tai jau klausimas,

    o ne svetimo
    (kariuomenės kontingento saugumui
    ar pinigo “patogumui”) įvedimo svarsty(k)lynas….

    Atsakyti
  3. )..( says:
    9 metai ago

    koks benkartas dave leidima prekybos centruose rasineti eurais ?!visiskas bardakas..grybauskaite,auuuuuuuuuuu!

    Atsakyti
  4. Juozas says:
    9 metai ago

    sveikas požiūris į problemą. Deja, galingas propagandos ir politikos buldozeris palaužė visuomenės valią , ji paralyžuota. Ar dar atsitiesime ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.

G. Skaistė pristatė mokestinius pasiūlymus

2023 03 21
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Pienininkams siūloma trumpalaikė pagalba

2023 03 15
Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos

Su Turkijos vadovu aptartas NATO šalių saugumas

2023 03 10
Atnaujino Šengeno informacinė sistema | vrm.lrv.lt nuotr.

Atnaujinta Šengeno informacinė sistema

2023 03 09
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gerai savijautai tiesiog… vitaminas C
  • D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (7. Šilutės g., 1-oji dalis)
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 24
2
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečią kartą per dvi dienas lankėsi itin nuo karo nukentėjusiose šalies teritorijose. Nuvykęs į pietinį...

Skaityti toliau

G. Skaistė pristatė mokestinius pasiūlymus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 21
0
Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.

Šiandien Finansų ministerijoje pristatytas mokestinių pasiūlymų paketas, kurio ašyje – patogumas, ekonomikos augimas ir sąžiningumas.  Pristatytu mokestinių pasiūlymų paketu, anot...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
13
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
Kitas straipsnis
Marija Tamkevičiūtė | asmeninė nuotr.

M. Tamkevičiūtė. Pinigai į balą arba patys finansavo ir patys pamiršo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai