Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2013-06-26 08:44:23
2
R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
A.Baranausko knygos „Anykščių šilelis“ viršelio dalis
A.Baranausko knygos „Anykščių šilelis“ viršelio dalis

Šiais metais A. Baranausko poemai „Anykščių šilelis“sukanka 155-eri metai. Sukurta ji buvo jaunam seminaristui  A.Baranauskui  atostogaujant  tėviškėje, Anykščiuose (1858-1858 m. vasaromis), tėvo kirviu tašytoje, iš rąstų suręstoje (be vinies!) klėtelėje. Toje pačioje, kur nukūlus javus būdavo supilami grūdai. Prie mažo stalelio, šiaudinėje pastogėje – vėsu, nuošalu, ramu…Čia atgimė visa, kas buvo įsispaudę į atmintį, žadino vaizduotę.

Daugeliui žinoma legenda tapusi istorija apie tai, kas pastūmėjo jauną Varnių seminarijos auklėtinį imtis šio darbo. Buvo užgautos tautinės ambicijos, kai vienas dėstytojas, kalbėdamas apie Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ kalbos grožį, įžeidžiai replikavo, kad tik lenkų kalba tėra galima taip subtiliai perteikti miško grožį ir žmogaus jausmus. Įsižeidė, užsiplieskė Antanas Baranauskas, pats sau pasižadėjo, kad įrodys lietuvių kalbos vertę. Buvo augęs Anykščių šilelio pašonėj, išvaikščiojęs jį skersai ir išilgai. Buvo ambicingas, išdidus, ir tuo pat metu jautrus, pagavios prigimties – visa, ko reikia kūrėjui. Pasakojama, kad vaikystėje iš šeimoje augusių keturių sūnų ir vienos dukters jis buvęs judriausias, visų išdykiausias. Visuomet linksmas vaikas dainuodavo visokiausias dainas, deklamuodavo savo paties sudėtas eiles. Nors gražaus balso ir neturėjęs, bet labai mėgęs dainuoti, vėliau tai atsispindės ir jo kūryboje – visa ji primena giesmę, prašosi giedama ir poema „Anykščių šilelis“. Be to, A. Baranauskas grojo net keletu instrumentų, ypač gražiai smuikavo.

Tačiau šios poemos sukūrimo istorija atiteka iš toliau; kur kas gilesnės versmės maitino jauno poeto galias. A. Baranauskas yra vienas iš tų, kurie į kunigystės kelią atėjo ne iš karto. Tris žiemas palankęs pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Rumšiškėse, tapo raštininku. Buvo paskirtas į Vainutą (beje, šiemet sukanka 160 metų nuo tos dienos, kai Baranauskas atkeliavo į Žemaitiją). Net keletą dienų arkliais (su tarpinėmis stotimis) keliavo į šį atkampų miestelį. Stotingas, gražių vyriškų bruožų, linksmas, gyvybingas, įspūdžiams imlus jaunas vyras čia patiria įvairias pagundas, apie kurias pats aprašo išlikusiame dienoraštyje. Be to, raštininkas anuomet buvo svarbus asmuo, daug kam „reikalingas“, tad nuolat vaišinamas. Pats susizgribo, pajutęs pavojų, dvasinę prapultį, nusistatė sau labai griežtas gyvenimo taisykles, kurių stengėsi laikytis. Buvo labai valingas, griežtas – visų pirma sau. Griežtas ir jautrus. Valdantis savo jausmus, galbūt net per daug; senatvėje tai peraugo į asketizmą.

Vainute  A. Baranauskas raštininkavo neilgai, gal metus, vėliau persikėlė į Raseinius, paskui – į Sedos miestelį. Čia susitiko savo romantiškąją meilę – poetę, mokytoją, vertėją iš lenkų kalbos – Karoliną Praniauskaitę. Draugystė buvo vaisinga: Karolina, susipratusi bajoraitė, skatino Antaną rašyti gimtąja kalba. Abu jaunuoliai galvojo apie bendrą gyvenimo kelią, tačiau ateities planus nulėmė Praniauskaitės brolis – Otonas Praniauskas, vienas įtakingiausių Žemaičių vyskupijos kunigų, šviesiųjų M. Valančiaus talkininkų, tuo metu dėstęs Varnių kunigų seminarijoje. Otonas Praniauskas nuvyko į Anykščius, į žvalgytuves. Grįžęs po jų nusprendė, kad Antanas nėra tinkama pora Karolinai : ji – bajoraitė, jis – iš valstiečių, ir ne itin pasiturinčių. Jo žodis nulėmė dviejų įsimylėjusių žmonių likimą.

A. Baranauskui Otonas Praniauskas patarė stoti į kunigų seminariją, pažadėjo padėti ten patekti. Žodį tesėjo. A. Baranauskas  1856 metais tapo Varnių kunigų seminarijos auklėtiniu. Niekur nėra užrašyta, ką šie jauni žmonės tuo metu išgyveno. A. Baranauskas dar labiau sugriežtino savo gyvenimo būdą, Karolina susirgo anuomet nepagydoma liga – džiova – ir 1859 metais, eidama 31-uosius, mirė. Ši dviejų kūrybingų žmonių draugystė būsimam poetui buvo labai svarbi. Kas žino, kaip būtų buvę su „Anykščių šileliu“, jei likimas jiems būtų buvęs palankesnis? Bet įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti: iš išgrynintos kančios gimsta dideli kūriniai.  Argi Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas“ , su kuria nuolat lyginamas „Anykščių šilelis“, gimė ne panašiomis  aplinkybėmis – iš meilės kančios ir nostalgijos?

Poema „Anykščių šilelis“ šiuo metu yra išversta net į 18 pasaulio kalbų. Tokiu populiarumu ji konkuruoja tik su K. Donelaičio „Metais“.  2012 metais A. Baranausko kūrinys buvo išverstas į korėjiečių kalbą. Park In Hye pristatė kūrinį dainuodama tradiciniu korėjiečių atlikimo būdu – pansori stiliumi, pritariant  mušamuoju instrumentu, kuris sustiprina įspūdį, suteikia kūriniui rituališkumo. Vertėja pastebėjo įdomų dalyką, kad lietuviai taip pat myli gamtą, kaip ir korėjiečiai. Mes, ko gero, pasakytume: nuostabu, kad korėjiečiai taip pat subtiliai išreiškia grožėjimąsi gamta kaip ir lietuviai. Sunkiausia verčiant visgi buvo rasti atitikmenis, apibūdinant  grybus – korėjiečiai neturi tokios jų įvairovės, ten neauga tokia grybai, kaip Lietuvos miške. Patikslinimui teko panaudoti net lotyniškus pavadinimus.

Dar vienas įdomus vertėjos pastebėjimas: korėjiečiai nežino, kas yra varškė, tokio maisto produkto jie neturi, tad ir Baranausko metaforą „žiedų varške“ teko aiškinti kitais žodžiais. Poezijos vertimas į kitą kalbą reikalauja ne tik kalbos mokėjimo, bet ir vietos papročių, tradicijų, kultūros, pasirodo, net buities pažinimo ir subtilaus  įsijautimo į tautos pasaulėvoką. Kūryboje visuomet dalyvauja kolektyvinės sąmonės vaizdiniai, dažnai visai nesąmoningai pereinantys į individo pasąmonę ir iškylantys iš jos tam tikromis ekstremaliomis aplinkybėmis, stichiškai, pačiam kūrėjui nevisuomet suvokiant. Antano Baranausko pasąmonėje glūdėjusi prigimtinio tikėjimo, kuriuo daugelį amžių gyveno lietuviai, pasaulėjauta prasiveržė meniškiausiame jo kūrinyje. Jame užfiksuoti senojo, baltiškojo tikėjimo reliktai: pagarba gamtai, tikėjimas galimybe persikūnyti į medį, į paukštį ir per tai išlikti amžinu.

Kada lietuvis ima naikinti miškus? Kai nebetiki medžio gyvastimi. Tai, kas buvo šventa, iškeičiama į pinigus, dvasiniai dalykai – į materialines gėrybes. Kai baltiškąjį tikėjimą išstumia krikščionybė, imamos kirsti šventos giraitės, miškas tampa mediena, kurią galima pelningai parduoti. Nutrūkęs gamtos ir žmogaus santykis susilpnina lietuvį. Išėjęs iš girios, jis netenka ir fizinės, ir dvainės galybės, todėl patenka svetimųjų įtakon. Ilgą laiką Lietuva, buvusi stipri, nepavergiama, išėjusi iš girios (apleidusi savo prigimtinį tikėjimą) – nusilpsta, apie tai rašo Simonas Daukantas, apie tai užsimena ir Antanas Baranauskas: giria, šilelis – Lietuvos įvaizdis, svetimieji  naikina tai, kas lietuviui sava, brangu.

Daug kas kaltina A. Baranauską į antrąją savo  gyvenimo pusę sulenkėjus, nebevertinus  ir skambia lietuvių kalba sukurto „Anykščių šilelio“, netgi jo išsižadėjus. Manding, šie kaltinimai nėra pagrįsti, nes neatspindi tikrosios šios asmenybės pasaulėvokos. A. Baranauskas jei ne sąmoningai, tai bent instinktyviai jautė, kad poema „Anykščių šilelis“ persmelkta senojo, baltiškojo tikėjimo, kritikai, nepastebėję šių ženklų, apkaltino poetą išsižadėjus lietuvių kalbos. Vyskupas atsiribojo nuo prigimtinio tikėjimo, pasišventė krikščioniškajam mokymui: kūrė lietuviškas giesmes, į lietuvių kalbą vertė Šventąjį Raštą. Dirbo negailėdamas savęs – po 12 valandų per parą, mirė prie darbo stalo, ištikus širdies smūgiui.

Tiesa, lietuviai, kurie tikėjosi, kad Baranauskas, atvykęs į Seinus, sutramdys lenkus, palaikys lietuvius, bažnyčiose įves iš ten išstumtą lietuvių kalbą, nusivylė. Baranauskas to nepadarė. Tačiau jis rūpinosi, kad lietuviai turėtų iš ko mokytis – iš Šventojo Rašto lietuviškai, kūrė lietuviškas giesmes. Iš jų meniškiausia ir geriausiai žinoma „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“, giedama bažnyčiose ligi šiol.

Vyskupas A. Baranauskas buvo lenkų ir lietuvių katalikų vienybės prieš rusų stačiatikybę šalininkas. Jo manymu, bendrai veikdami, lietuviai ir lenkai turėjo sustabdyti caro valdžios skiepijamą rusų kalbą ir stačiatikybę. Vienok lenkų nebuvo įvertintas : ilgą laiką, jau po Baranausko mirties, Seinų lenkai siuntė peticijas  vyskupui, kad neleistų statyti paminklo A. Baranauskui bažnyčios  teritorijoje (taip rašoma 1997m.„Aušroje“). Lenkai jo nelaikė savu. Lenkams jis nebuvo palikęs jokio kūrinėlio.

(Paminklas buvo pastatytas tik 1999 metais,už bažnyčios teritorijos. Skulptorius –  Gediminas Jokūbonis.  Išlaidas apmokėjo Lietuvos vyriausybė.)Tad kaltinti jį sulenkėjimu –  neteisinga. A.Baranausko širdis visuomet plakė Lietuvai. Ir labai nuoširdžiai Dievo meilei.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Baranausko „Anykščių šilelis“ prabils įvairiomis kalbomis
  2. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  3. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  5. T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius
  6. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  7. T. Dirgėla. Vytautas V. Landsbergis: „Didžiausias švietimas yra namuose, prie pietų stalo“ (video)
  8. E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
  9. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  10. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  11. E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video)
  12. Poetai į pensiją neišeina
  13. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  14. Nepralenkiami poeto nykščiai
  15. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vilna says:
    12 metų ago

    Galėtų korėjiečiai atvykti į Lietuvą ir joje padainuoti “Anykščių šilelį”. Manau pasisekimas užtikrintas. Čia reikėtų prisiminti, kad, berods, dzūkuose užrašytas apeiginis žaidimas “Šokc lanton” yra pasaulio pripažintas, kaip nacionalinis korėjiečių žaidimas. Taip, kad randasi laibai įdomūs pasaulėvokiniai ryšiai. Deja, nesiranda pastangų juos tyrinėti. Galima manyti, kad ir pirmieji lietuvių(kuršių) paminėjimai 9 amžiaus šaltiniuose vardu Cori bei dabartinis Karelijos vardas mena tos senus baltų ir korėjiečių dvasinius ryšius.

    Atsakyti
  2. Egle says:
    12 metų ago

    Idomus straipsnis.Informatyvus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Sigitui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Sigitas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Viena vasara – trys sostinės
  • Lėktuvo ANBO šimtmetis: Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą
  • J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Alergijų priežastimi gali būti ir patalpų oras

Kiti Straipsniai

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose

V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

2025 07 12
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Bitininkai | ŽŪM nuotr.

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Sigitui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Sigitas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alternatyvioji energija vienija vis daugiau entuziastų

Lietuvoje daugėja vėjo pagaminamos elektros energijos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai