Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dėl tautos ir valstybės atsisakymo

Algirdas Endriukaitis, Nijolė Sadūnaitė, Petras Gvazdauskas, Alfonsas Svarinskas, Jonas Algirdas Antanaitis, Robertas Grigas, www.ekspertai.eu
2012 10 04 18:05
7
0
SHARES
Kasdien gyventi vis linksmiau

„Kasdien gyventi vis linksmiau“, - skelbia plakatas. „Gerovė ir saugumas, kurie neturi precedentų istorijoje“, - rašo K. Maniokas.

Kasdien gyventi vis linksmiau
„Kasdien gyventi vis linksmiau“, – skelbia plakatas. „Gerovė ir saugumas, kurie neturi precedentų istorijoje“, – rašo K. Maniokas.

„Pasaulį apniko dvasinės kultūros dykuma…“
Popiežius Benediktas XVI

Mes, pasipriešinimo okupacijai organizacijų dalyviai, betarpiškai patyrę moralinę ir fizinę sovietinės okupacijos prievartą, prisimename persekiotus, kankintus ir nužudytus mūsų artimus bičiulius, idealistus, kurių jau nėra gyvųjų tarpe ir kurie šiandien negali išsakyti savo nuomonės apie lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį. Istorinė kova už laisvę ir nepriklausomybę nėra lietuvių atradimas, niekada nebuvo ir nebus besikeičiančios, kaip versle, mados ar persivertimo, perkainojimo ar nukainojimo dalyku. Ji visada liks pagrindu drąsos, savigarbos, išdidumo, teisės ir žmogiškumo siekio, kuris kasdien paliudijamas nepriklausoma saviraiška, savarankiška gyvenžiūra ir pasaulėjauta. Negalima sukurti nieko vertingo, jei kiekviena nauja karta apsiskelbs nušluojanti protėvių pralietą kraują, kančias, darbus, kultūrą bei patirtį ir skaičiuos „tikrosios ir racionaliosios“ veiklos pradžią tik nuo šios dienos, pagal savo naudos suvokimą.

Lietuvos istorijoje niekada savo laisvės ir žemės atidavimas kitiems, vergavimas arba tarnavimas stipresniam nebuvo laikomas vertybe. Jau D. Poška sakė, kad nedera žvakeles svetimoj bažnyčioj degioti. Bet Lietuva turėjo ne vieną perbėgėlį: iš kunigų luomo į popus pas carą perbėgo cenzorius A. Petkevičius, V. Kapsukas – pas Leniną, A. Sniečkus, J. Paleckis ir stribai – pas Staliną. Šiandien bėgama pas Briuselio duondavius. 2004 metų lapkričio 11 dieną parlamentarai neskaitę, per 2 Seimo posėdžius pirmieji patvirtino 480 puslapių apimties ES Konstituciją, tam sugaišę vos 2 valandas ir 53 minutes. Ar tai nėra besąlyginio paklusnumo ženklas, pasiųstas reikiama kryptimi ir suprastas tų, kuriems buvo skirtas? Rytoj, jei pasitaikytų proga, atsirastų norinčių ir parvežti Lietuvėlei iš svetur „tikrąją saulę“. Lietuvą į tuštymetį stumia pasaulinė bedvasė, geležinė megamonopolijų galia, pasitelkusi pinigo prievartą ir smegenų plovimo mašineriją.

Rugsėjo 4 dieną viename interneto portalų buvo paskelbtas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento, viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ vadovo Klaudijaus Manioko straipsnis „Europeizacijos draugai ir priešai: kodėl ES kai kam vėl pradeda panašėti į Sovietų Sąjungą“. Akivaizdžiai nekorektišku, užgauliu ir žeminančiu tonu pasisakęs apie profesoriaus Vytauto Radžvilo požiūrį, autorius reiškia vasališkas nuostatas, iš esmės nuvertindamas istorinį Lietuvos laisvės kovos siekį ir suverenitetą. Bandoma įpiršti mintį, kad tik nuo šiandien prasideda „tikroji“ ir teisingoji istorija, tik šiandien Europoje pagaliau išaušo ilgai lauktas apšvietos laikmetis su gerais šeimininkais ir gausiu pasiaukojančių pasekėjų būriu, išpažįstančiu ir tobulinančiu aukščiausias humanistines vertybes. 1918 metų vasario 16-osios ir 1990 metų kovo 11-osios aktai tampa niekingu nesusipratimu ir atgyvena?

K. Maniokas pateikia tokius argumentus: „ES ir emigracija yra atsvara savai valdžiai ir kelias į teisingesnę ir labiau aprūpintą visuomenę“; „ES, apribodama politikų manevro laisvę, žymiai prisideda prie viešosios politikos stabilumo Lietuvoje“; „mažos oligarchų grupelės manipuliuoja demokratija. ES gerokai apriboja tokį manipuliavimą“; „Tai sudėtingas nacionalinių valstybių bendrabūvio projektas, kuris apriboja valstybių veikimo laisvę mainais į stabilesnę ir saugesnę aplinką. Lietuvai jis yra egzistencinis projektas ir todėl jį reikia ginti tiek nuo pseudoakademinių puolimų, tiek nuo kraštutinės dešinės paranojos“; „Grįžimas į devyniolikto ir dvidešimtojo amžiaus pradžios nacionalinių valstybių tarpusavio kovos ir balansavimo strategiją Lietuvai būtų pražūtingas – tą puikiai rodo Lietuvos istorija“; „Ir čia svarbi ne efemeriška pilietinė visuomenė, o platus institucijų tinklas. O tos institucijos saugo ir nuo daugumos nuomonių svyravimo.“

Taigi, Briuselis pasakys, ar galima svyruoti ir kitaip galvoti. To mus jau mokė Kremlius. Nematoma išmintingojo Brolio ranka pastatys mus ant reikiamų bėgių, nes anie apšviestieji tik ir galvoja, kaip čia mus (nevykėlius) paprotinti. Čia galima įžvelgti autoriaus nevisavertiškumo kompleksą, turtingesniojo, stipresniojo teisumo prezumpciją, globėjo poreikį ir pasirengimą atlikti uolaus patarnautojo rolę. Tipiškas liberalaus mąstymo būdas: procedūriškas, formalizuotas, instrumentiškas, grindžiamas ne dvasiniu turiniu, o negyva mechanine pavaldumo ir paklusnumo schema.

Kalbant apie demokratijos klestėjimą ES, galima priminti šalių rinkėjų dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose: 2004-iais – 39,26 procento, 2009-iais – 36,9 procento (Lietuvoje – 20,98 procento). Abejotinas valdžios legitimumas, visuomenės susidomėjimas ES reikšmingumu ir demokratijos lygmuo. Prisimintina, kaip „tolerantiškai“ 2004-iais iš ES komisaro pareigų išguitas Rokas Butiljonė, nubaustas už krikščioniškos pasaulėžiūros atstovavimą.

Ką reiškia ES 2007-2013 metų programa „Aktyvių piliečių Europa“, kuriai skirti 235 milijonai eurų? Pirmasis programos punktas nurodo: „Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas“. O ką tuo klausimu sako Lietuvos Konstitucija?

Rašytojas Romualdas Lankauskas kalba apie tautos išlikimą: „pelningos globalizacijos strategams, kosmopolitinei Amerikai ir jos pasekėjams Briuselyje ar Strasbūre tai turėtų labai patikti – būkit šiaip sau piliečiai, ir gana. Kam jums ta tautybė? …Europa bus kosmopolitinė, žmogaus teisės dar labiau triumfuos, kontinentą valdys galingieji, bet liokajų irgi reikės. Į juos neblogai tiks pinigų prisiplėšęs tariamasis elitas iš Stiliaus žurnalo puslapių su kokiu nors „agurkichu“ ir limonadiniu prezidentu priešaky“ („Kultūros barai“, 2002, Nr.2, p. 24).

Margaretos Tečer (Margaret Thatcher) knygos „Valstybės valdymo menas“ skyrius apie ES pavadintas „Ašaros ir košmarai“. Ji nurodo, kad Didžioji Britanija savo ir ES politikų buvo klastingai apgauta, sprendžiant stojimo į ES klausimą. „Aš įtariu, kad Europos idėja dideliu mastu naudojama apgaulei. Ne įprasti nacionaliniai interesai, o gausybė grupinių ir klasinių interesų (ypač dabar) sėkmingai dangstomi sintetinio europinio idealizmo mantija. Beveik religinis nuolankumas prieš žodį „Europa“ eina ranka rankon su aiškiu materialistiniu gudravimu ir korupcija“ – rašo M. Tečer. („Iskusstvo upravlenije gosudarstvom“, Alpna pablišer, Maskva, 2003, p. 356).

Meksikietis Markos pastebi: „Liberalizmas – tai ir yra krizė, tapusi doktrina ir teorija… Vyksta naujas pasaulinis karas, ir šiuo atveju – prieš visą žmoniją. Kaip ir visų karų, jo tikslas – naujas pasaulio perdalijimas /…/ einama į valdžios koncentraciją valdžiai ir skurdo koncentraciją skurdžiams. Naują melą mums parduoda kaip istoriją. Melą apie vilties pralaimėjimą, melą apie savigarbos pralaimėjimą, melą apie žmonijos pralaimėjimą. Valdžios veidrodis rodo mums cinizmo pergalę, melą apie liokajaus pergalę ir melą apie neoliberalizmo pergalę. Vietoje žmoniškumo mums siūlo biržos rodiklius, vietoje garbingumo – skurdo globalizaciją, vietoje vilties – tuštumą, o vietoje gyvenimo – siaubo internacionalą.“ („Subkomendante Markos“, Ultra. Kultūra, Jekaterinburgas, 2005, p. 129, 185).

Nevalstybinė švietimo įstaiga „Lietuvos Junior Achievement“, įkurta JAV, Lietuvoje išleido 20 pavadinimų vadovėlius, skirtus tiek darželinio amžiaus vaikams, tiek baigiamųjų klasių moksleiviams. 1993-2004 metais veikė 600 mokomųjų moksleivių bendrovių, kurių apyvarta siekė 1 milijoną litų. Realiai vaikai prekiavo maistu ir kitkuo. Visam procesui įgyvendinti buvo skirti 4 milijonai litų. Vietoje Maironio, Lietuvos istorijos, gerumo, pasiaukojimo, atjautos ugdymo – plėšrūniško gobšumo, naudos refleksų diegimas. O kur dar homoseksualinė kultūra, genderizmas, pramogų ir pasilinksminimų industrija, narkomanija? Galima paklausti: kokių teigiamų poslinkių per pastaruosius penkerius metus įvyko lietuvių dvasiniame gyvenime ir kokios tendencijos brėžiamos rytojui?

Markos: „Globalizacijos kabarete valstybė atlieka striptizą ir pasirodymo pabaigoje paliekama vien tik su pačiais būtiniausiais dalykais: savomis represinėmis galiomis. Materialinis pagrindas suardytas, suverenitetas ir nepriklausomybė panaikinta, politinė klasė išbraukta – tad nacionalinė valstybė tampa paprasta megakompanijų apsaugos tarnyba… Naujiesiems pasaulio šeimininkams nebėra reikalo tiesiogiai valdyti. Nacionalinės vyriausybės įpareigojamos administruoti reikalus jų naudai.“ (Z. Bauman, „Globalizacija: pasekmės žmogui“, „Strofa“, 2002, p. 103).

Prie LKP CK pastato ir sovietinio generolo I. Černiachovskio paminklo 1989 metais buvo didelis skydas su užrašu: „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities“. Tai paseno? Globalizmo, liberalizmo naudą gaudantys adeptai šiandien švietimą ir auklėjimą pavertė finansine krepšelio paslauga: nėra valstybės idėjos, nėra kultūros, tik rinka, tik džiunglių dvasia.

Į Lietuvą atkeliavo globalizmo minkšto masažo treniruoklis – liberalizmas. Labai veidmaininga, apsimestinė, klastinga ir savanaudiška pozicija. Leo Straussas: „Liberalizmas iš esmės remiasi valstybės ir visuomenės atskyrimu arba privačios srities, kuri saugoma įstatymo, bet į kurią įstatymas negali prasiskverbti, pripažinimu.“ (Pierre Manant, „Demokratija be tautų“, Versus aureus, Vilnius, 2008, p. 68). Kaip valstybės ir tautos naikinimą galima įvertinti naujas liberalo Gintaro Steponavičiaus užmačias suteikti lietuvių kalbai žemesnį statusą už užsienio kalbas.

Anglas Kolin Krauč (Colin Crouch) savo knygoje „Postdemokratija“ apie mūsų gyvenamą laikmetį, kuriame išlaikomi visi demokratijos bruožai, rašo: „…laisvi rinkimai, konkuruojančios partijos, laisvi atviri debatai, žmogaus teisės, atitinkamas valstybės veiklos skaidrumas. Bet politikos energija ir gyvybinė jėga grįš ten, kur buvo prieš demokratinę epochą – pas neskaitlingą elitą ir į turtingas grupes, kurie spiečiasi aplink valdžios centrus ir siekia gauti iš jų privilegijų.“ („Postdemokratija“, Maskva, 2010, p. 9).

Emilis Sioranas (Emil Cioran) tvirtina: „Nacija gęsta tuomet, kai nustoja reaguoti į trimitus. Dekadansas – tai trimito mirtis.“ („Gorkije silogizmy“, Algoritm, Maskva, 2008, p. 123).

Niekas nemano, kad su kuria nors šalimi nereikia bendrauti ar kurios nors šalies vengti – privalu išlaikyti savo įstatymus, Konstituciją, savigarbą ir stuburą. K. Maniokas tuos, kurie saugo nepriklausomybės siekį, vadina paranojikais. Tai jau istorijoje žinoma nepriklausomybės atsisakymo aukštuma. Ją pasiekus „įsirašoma“ į nuo XVIII amžiaus garsų Lietuvos parceliavimo klubą, kurio nariai moka uoliai ir ištikimai patarnauti, siekdami naudos sau.

Niekas negali žmogui uždrausti atsisakyti Tėvynės, niekas negali uždrausti žmogui kurti ir ginti Tėvynę. Jei tai padėsime ant svarstyklių, bendruomeniškumo ir Gėrio pusė akivaizdžiai nusvers. Prieš Tėvynę („paranojikai“) kardą pakėlė K. Maniokas. Taip jis ir įsitvirtina žmonių be Tėvynės sąraše. O mes toliau giedosime „Lietuva, Tėvyne mūsų…“ ir nekeisime savo himno į įtartiną eksperimentą, vadinamą rojumi. Tai mūsų istorinė pareiga, teisė ir laisvė, kurios nenorime prarasti, dėl klastos ar tamsumo brisdami į mistinę nežinią. Todėl atvirai ir kalbame apie ribą tarp suvereniteto ir priklausomybės, tarp išdidumo ir patarnavimo.

Algirdas Endriukaitis, sesuo Nijolė Sadūnaitė, Petras Gvazdauskas, mons. Alfonsas Svarinskas, Jonas Algirdas Antanaitis, kun. Robertas Grigas

2012 metų rugsėjo 30 diena

Susiję straipsniai:

  1. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  2. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  3. A.Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (II)
  4. A.Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (III)
  5. A.Simanonytė. Kalbant apie pilietybę, Valstybės ir Tėvynės tapatinti nebegalima
  6. A.Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (I)
  7. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  8. Valstybės dieną Lietuvos himnas skambės ir Vilniaus TV bokšte
  9. Nacionalinio susivienijimo antausis Ž.M. Barozui: „Lietuva buvo, yra ir bus nepriklausoma valstybė“
  10. A.Eigirdas. Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas
  11. V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės
  12. K.Jeskelevičius. Europos Sąjungos pavilioti
  13. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  14. T.Baranauskas. Puolimas prieš Vengriją. Kurioje pusėje jūs?
  15. Garsūs sąžinės ir laisvės kovotojai kreipėsi į demokratinių valstybių vadovus dėl politinio N.Venckienės persekiojimo
  16. J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)
  17. T. Baranauskas. Tautininkai – moderniausia Lietuvos partija
  18. J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)
  19. I.Baranauskienė. Apie nepriklausomybę ir ekonominę gerovę
  20. Tautininkai: Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai
  21. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  22. A. Avižienis. Pavojingos globalistų svajonės: nesibaigiantys karai vardan amžinos taikos
  23. Š.Navickis. Nesiskaitymo pradmenys
  24. A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
  25. A. Zolubas. Atoveiksmis į nutautinimą
  26. A. Juozaitis. Paskutinioji Europos okupacija
  27. 70 proc. Lietuvos gyventojų renkasi ekonominę gerovę
  28. P.Stonis. Sąjūdis visuomenės teisme
  29. G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją
  30. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…

Comments 7

  1. zemaiciu zydas says:
    8 m. ago

    Daug skambiu citatu ir visokiu pavardziu. Iskraipyta liberalizmo ideja ir pateikta kaip kazkoks issigimimas, degradacija…O is pradziu verkiama, kad kazkoks globalistas nepagarbiai atsiliepia apie tautiskas paziuras. Ar ateis ta diena, kai liberalas gyvens salia tautininko ir abu gerbs vienas kito paziuras? Argi nesuvokiat kad tai vienintelis budas gyventi toliau BE karo? Jus negalite kazka pozityvaus TEIGTI per kitokio poziurio NEIGIMA! Neigimas ir liks neigimas. Kaip tam filme – kai Prof. Preobrazenskis paklause Sarikovo: ” o su kuo jus gerbiamasis nesutinkate?” Sis atsake “ne su niekuo as nesutinku!!!” Tai kaip dabar Jus ruosiates apsiginti nuo to “liberaliztinio maro”? 😀 I miska eisit? 😀 Kazkuris senoves Graikas pasake: ” nors ir ne kiekvienam duota kurti istatymus, taciau kritikuoti juos galime kiekvienas”. Nepakanka rekti kad istatymas blogas, reikia SUKURTI UZ JI GERESNI ir tada jau galite rekti. O sukurti tai ne pirstus apsim…ti, tam reikia DAUG smegenu, kuriu kaip suprantu ne vienas neturite? Tai ka dabar impotentiski apgailetini protestuotojai, is tuscio i kiaura pilstytojai, darysime? Verkime! Nes nieko daugiau mums nebelieka. Rasykime va sitokias citatas (lygiai tokias pacias neisnesiotas ir kvailas)…Leo Straussas: „Liberalizmas iš esmės remiasi valstybės ir visuomenės atskyrimu arba privačios srities, kuri saugoma įstatymo, bet į kurią įstatymas negali prasiskverbti, pripažinimu.“ Kas cia per marazmas? Koks istatymas negali prasiskverbti i privacias sritis liberalizme? Ka jus cia pezat??? As, getto virejas, turiu rimtesniu argumentu pries liberalizma, negu sita isminciu gauja, ir jie nori kazka keisti, valdyti sali? 😀 Patetiska…einu prabegsiu koki kilometra kita kol dar ne pietus, pagadino cia man nuotaikas…

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      8 m. ago

      Ar nevertėtų tau jau tapti “Izraelio žydu”? 🙂

      Ir būtent ten dėstyti savo labai protingas mintis – tik žinoma, kalbant apie sionizmą (žydų nacionalizmą) ir Izraelio bei žydų “šviesią” ateitį, kada Izraelyje daugumą turės arabai… 🙂 🙂 🙂

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        8 m. ago

        O as cia kuo detas? Gal snekam apie reikala? Ar man dabar kaip tikram lietiviui imt tau aiskint kuom tau geriau buti?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          8 m. ago

          Nebūtum žydas, tai pagirčiau. 🙂

          Atsakyti
          • zemaiciu zydas says:
            8 m. ago

            gaila pagirt zydeli, ane? Ot litofcas, nors i be kelniu, bet morzele buldogo…

    • Mantas says:
      8 m. ago

      Neterštum žydo ir žemaičio – kosmopolite. Tiek žydai, tiek žemaičiai gerbia savo tautiečius.

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        8 m. ago

        Tai kad cia man tikri lietuviai patriotai aiskina kad nei zydai nei zemaiciai nera tautos, tai kuo dabar man tikec?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video)

Europos Parlamentas pasiūlė dirbtinio proto naudojimo gaires

2021 01 22
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Z. Tamakauskas. Sausio 13-osios prisiminimų vainikas

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
  • Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2367; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2015; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1736; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1420; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1329; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1302; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam, įsitikinę europarlamentarai. Jie siekia tai įtvirtinti ES...

Skaityti toliau

Europos Parlamentas pasiūlė dirbtinio proto naudojimo gaires

by Kristina Aleknaitė
2021 01 22
0
„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video)

Europarlamentarai įsitikinę: dirbtinį protą turi prižiūrėti žmonės – kad prireikus jie galėtų ištaisyti klaidas ar išjungti netinkamai veikiančius prietaisus. Trečiadienį...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
16
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  • Saulės Vilna apie Pokarvių mūšiui – 760

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Ši žemė mūsų! (video)

Ši žemė mūsų! (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai