T.Baranauskas. Puolimas prieš Vengriją. Kurioje pusėje jūs?

Prieš Vengriją, priėmusią naują savo Konstituciją, pradėta sunkiai suvokiamo masto propagandinė kampanija. Naujoji Vengrijos Konstitucija nebuvo suderinta su Briuselio biurokratais, joje įtvirtintos jų standartų neatitnkančios vertybės.

Be kita ko, Europos parlamento reikalavimu, Konstitucijoje privalo atsispindėti „diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos uždraudimas“, neturi būti „neaiškių formuluočių apibrėžiant pagrindines sąvokas, tokias kaip šeima ir teisė į gyvybę nuo apvaisinimo momento“ (iš tiesų formuluotės ten aiškios, bet ne tokios, kurių norėtų ES elitas). Europos parlamentas nurodo ir daugelį kitų jam svarbių dalykų. Todėl iš Vengrijos reikalaujama „Konstitucijoje ir jos preambulėje užtikrinti vienodą kiekvieno piliečio, nesvarbu, kokiai religinei, seksualinei, etninei ar kitai socialinei grupei jis priklauso, teisių apsaugą“, „persvarstyti nuostatą dėl privalomo trumpesnio teisėjų pensinio amžiaus“ (t.y., kad teismuose liktų kuo daugiau iš sovietmečio paveldėtų kadrų) ir t.t.

Jau ir Lietuvoje pasirodė propagandistų, šmeižiančių vengrų tautą, atvirai meluojančių ir sovietiniu stiliumi brukančių savo vienintelę „tiesą“. „Beje, Vengrija nebėra Respublika – šitas žodis tiesiog dingo iš konstitucijos,“ – atvirai meluoja europarlamentaras Leonidas Donskis („Vengrijos valdymo forma yra respublika“, – sakoma Vengrijos Konstitucijos B straipsnio antrojoje dalyje). Alternatyviai realybei priskirtinoje jo rašliavoje taip pat tvirtinama, jog naujoji Vengrijos Konstitucija pažeidė „sekuliarinės valstybės neutralumą religijos ir Bažnyčios atžvilgiu“ ir iškėlė „vieną religiją virš kitų“ („Mes pripažįstame krikščionybės vaidmenį valstybingumo išsaugojime. Mes vertiname įvairias mūsų šalies religines tradicijas,“ – rašoma Vengrijos Konstitucijos preambulėje; „Kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę“, – skelbia Konstitucijos VII straipsnis). Vargu, ar verta toliau lyginti su realybe šio eilinio Europos „naujosios tvarkos“ gynėjo rašinį, skirtą tamsiems, kritikuojamų tekstų neskaitantiems, žmonėms.

Puolimas prieš Vengrijos Konstituciją, vengrų tautos teisę pačiai spręsti savo likimą, šiandien tapo euroimperialistų tapatybės ženklu, jų vėliava ir tikėjimo išpažinimu. Tačiau toks puolimas ir tokie metodai tik sutelkė vengrų tautą. Kukliausiais vertinimais šeštadienio vakarą prieš Vengrijai daromą spaudimą Budapešto gatvėse protestavo 100 tūkstančių žmonių (kitais vertinimais – 400 ar 500 tūkstančių). Tai – didžiausia demonstracija šalies istorijoje. „Mes nebūsime kolonija“, „Kolonizacija. 1956: Sovietų tankai, 2012: Vakarų bankai“, – skelbė demonstrantų nešami plakatai.

Šiandien ir mums reikia apsispręsti, su kuo mes – su laisvę mylinčia vengrų tauta, ar su naujaisiais politrukais, kurie apie 2012-ųjų Vengriją rašo ne ką geriau, kaip ir 1956-aisiais būtų rašę kokioje nors „Tiesoje“ ar „Pravdoje“.

„Pritariame vengrų teisei patiems spręsti savo likimą,“ – tokią poziciją galite palaikyti portale Peticijos.lt, arba atsiliepdami į dienraščio „Respublika“ paskelbtą akciją. Šiandien mes dar galime morališkai palaikyti vengrus, ko negalėjome 1956-aisiais. Ir šito, beje, labiau reikia mums patiems, o ne vengrams.