L.Kernagis. Azartinių lošimų įstatymas – kova tarp visuomenės ir privačių interesų

Azartinius lošimus Lietuvoje reglamentuoja prieš vienuolika metų priimtas Azartinių lošimų įstatymas, kuris nuo to laiko praktiškai nesikeitė. Politikai ir specialistai kritikuoja esamą tvarką, kurią iš esmės galima pavadinti netvarka, apgailestauja, kad azartinių lošimų rinka neskaidri ir praktiškai nereguliuojama, būgštauja dėl to, kokios bus niekieno nevertinamos ir neprognozuojamos pasekmės, o lošėjų verslas ir toliau gaivališkai plečiasi – nevaržomai veikia Lietuvoje nelegalios lažybos internetu, atsidaro vis nauji lošimų salonai, statomi automatai.

Seimo Antikorupcijos komisiją pasiekė du įstatymų projektai, kurie gimė iš dviejų viena po kitos sukurtų specialių darbo grupių pastangų, tačiau įstatymas lieka nepajudinamas kaip uola, kaip šventa pinigų karvė ar kaip krupjė antakis, sukantis ruletei. Kas taip nenori šių pokyčių ir kokiu būdu pavyko daugiau nei šešerius metus išsaugoti įstatymą nepaliestą, nors kasmet rasdavosi iniciatyvų jį patobulinti?

Nesulaukę dar 2006 m. tuometinės Vyriausybės sudarytos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) 2009 m. sudarė naują darbo grupę iš Seimo narių ir Finansų ministerijos specialistų, vadovaujamą Seimo BFK nario Žilvino Šilgalio. Šiai grupei buvo pavesta peržiūrėti ir pabaigti rengti naują įstatymo redakciją. Baigusi savo darbą, grupė pateikė pasiūlymų paketą ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. Seime registravo įstatymo projektą. Tų pačių metų spalio mėnesį šiam projektui po pateikimo pritarė ir Seimas. Įprasta įstatymų leidybos tvarka kiti Seimo nariai ar iniciatyvos teisę turintys asmenys toliau galėjo teikti siūlymus dėl šio įstatymo pakeitimo ir galiausiai projektas turėjo pasiekti Seimo plenarinių posėdžių salę. Tokiu būdu dar pavasarį įstatymas turėjo būti priimtas.

Tačiau šiuo konkrečiu ir išimtiniu Seimo istorijoje atveju scenarijus pakrypo kitaip – 2011 m. rugpjūčio 31 d. (savaitę po Ž. Šilgalio darbo grupės įstatymo registravimo) Seimo valdybos sprendimu kažkodėl sudaryta dar viena darbo grupė, kuriai pavesta iki 2012 m. balandžio 1 d. parengti azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančius įstatymų projektus, kitaip tariant parengti to paties pavadinimo įstatymą, kuris jau buvo parengtas ir registruotas. Šįkart darbo grupėje dirbo penki Seimo nariai, kuriems vadovavo Seimo narys Dainius Budrys. Pavasarį ši grupė taip pat pateikė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau iš esmės kitokias, nei buvo teikusi pirmoji grupė.

Taigi, Seime galėjo susiklostyti situacija, kad balsavimui teikiami du to paties įstatymo pakeitimo projektai. Tokiu atveju parlamentarams beliktų gūžčioti pečiais. Galiausiai abu projektai atgulė ant Antikorupcijos komisijos posėdžių stalo drauge su Ž. Šilgalio inicijuotu 25 Seimo narių kreipimusi dėl neaiškių darbo grupių funkcijų susidubliavimo. Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai taip pat kėlė klausimą, kodėl net ir esant dviem įstatymo pakeitimo projektams, Azartinių lošimų rinkos reglamentavimo pakeitimų priėmimas vilkinamas – jie neteikiami Seimo posėdžiui.

Įtardamas, kad Azartinių lošimų įstatymo pertvarkymas sąmoningai trikdomas ir vilkinamas, Ž. Šilgalis paragino Antikorupcijos komisijos narius principingai išnagrinėti susidariusią situaciją ir pasidomėti, kodėl buvo sudaryta minėtoji alternatyvi darbo grupė bei nustatyti, ar antrąjį įstatymo variantą rengusiems Seimo nariams nedarė įtakos lošimų verslo atstovai. Jis nurodė, kad D. Budrio grupės projektą rengė advokatas, kuris taip pat dirba ir žmogui, tiesiogiai suinteresuotam lošimų verslu ir to įrodymus pateikė Antikorupcijos Komisijai. Pasak Ž. Šilgalio, minėtasis advokatas neturi lobisto licencijos, o trys Seimo nariai, dirbę prie šio projekto (socialdemokratas Julius Sabatauskas, konservatorius Vaidotas Bacevičius bei liberalsąjūdietis Erikas Tamašauskas), negavę Seimo valdybos pritarimo, 2012 m. kovą išvyko į Didžiąją Britaniją, neva susipažinti su šios šalies lošimų rinkos reglamentavimu. Po šios kelionės kaip tik ir gimė įstatymo projektas, po kuriuo pasirašė galimai ir kartu su verslininkais keliavę minėti Seimo nariai.

Seimo Antikorupcijos komisijai kilo įtarimų, kad Azartinių lošimų įstatymo projektą rengusių Seimo narių kelionę, kainavusią apie 12,8 tūkst. litų, lobistiniais tikslais tiesiogiai arba per partijas galėjo apmokėti suinteresuoti azartinių lošimų rinkos atstovai. Parlamentarų vizitas į Didžiąją Britaniją nelaikytinas tarnybine komandiruote, nes jai nebuvo gautas Seimo valdybos pritarimas.

Šiuos įtarimus dar labiau sustiprino iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauti abiejų įstatymo projektų antikorupciniai įvertinimai. STT nuomone, Ž. Šilgalio darbo grupės projektas, po ankstesnių pastabų patikslintas ir vertinamas teigiamai, o D. Budrio darbo grupės projektas pripažintas ydingu ir išskirtinai palankiu azartinių lošimų verslo atstovams.

Seimo Antikorupcijos komisija, susipažinusi su abiem įstatymų projektais ir STT išvadomis, praktiškai vieningai (prieš balsavo tik E. Tamašauskas) pritarė STT išvadoms, palaikė Ž. Šilgalio kartu su kitų valstybės institucijų specialistais parengtą projektą bei nusprendė siūlyti jį svarstyti Seime. Be to, pradėta domėtis ir D. Budrio grupės trijulės pasivažinėjimu po Didžiąją Britaniją.

Paklaustas, kas finansavo jų kelionę, E. Tamašauskas teigė, kad jų kelionę apmokėjo partijos, kurioms Seimo nariai priklauso. Reaguodamas į tokį atsakymą, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis socialdemokratų, konservatorių ir liberalsąjūdiečių partijoms išsiuntė prašymus patvirtinti arba paneigti informaciją, kad jos finansavo savo narių išvyką į Didžiąją Britaniją ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Gautus atsakymus L. Kernagis teiks Antikorupcijos komisijai.

Tuo atveju, jeigu minėtos partijos patvirtins finansavusios keliones bei pateiks tai įrodančius dokumentus, bus aiškinamasi, ar tokia praktika, kai parlamentarų darbines keliones apmoka partijos, yra dažna ir ar minėtų partijų per 2011 m.–2012 m. nėra finansavę azartinių lošimų rinkos atstovai. Pasak L. Kernagio, jeigu partijos atsakys nefinansavusios, tolesnis tyrimas greičiausiai bus perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybai. Kol kas aišku tiek, kad trys Seimo keliauninkai kartą jau melavo Antikorupcijos komisijai, teigdami, kad jų komandiruotei, kurios metu jie neva siekė susipažinti su šios šalies lošimų rinkos reglamentavimu, pritarta spalio 11 d. Seimo valdybos posėdyje. Kaip paaiškėjo, tokio posėdžio apskritai nebuvo, o jų kelionei Seimo valdyba nepritarė, rekomendavusi įprasta tvarka kreiptis į Seimo Parlamentinių tyrimų departamentą dėl informacijos, kaip Europos Sąjungos valstybėse tvarkomas lošimų sektorius.

Į klausimą, kuris Lošimų įstatymo projektas išskirtinai palankus lošimų organizatoriams, o kuris yra realiai reguliuojantis ir kontroliuojantis lošimų rinką, nesunkiai galima atsakyti perskaičius ir palyginus abu įstatymų projektus – jie, kaip ir kiti įstatymų projektai, yra viešai prieinami Seimo interneto svetainėje. STT, Seimo Antikorupcijos komisija ir Finansų ministerija savo sprendimą šiuo klausimu jau priėmė. Norisi tikėti, kad susipažinę su Azartinių lošimų įstatymo projektais laisvi nuo įsipareigojimų verslui Seimo nariai tars savo svarų žodį Seime ir naujas Azartinių lošimų įstatymas pagaliau bus priimtas.