Surinkti tekstilę – dar nereiškia ją sutvarkyti. Iki šiol pakartotiniam naudojimui tinkama tekstilė daugiausia būdavo realizuojama tarptautinėje rinkoje, o nebetinkama naudoti – paverčiama industrinėmis šluostėmis, deginama arba šalinama sąvartynuose. Artėjant 2028-iesiems, kai įsigalios gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, tekstilės atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje turės apimti daugiau nei tik surinkimą ir rūšiavimą. Vilniuje tam jau kuriama nauja infrastruktūra – netrukus prasidės pirmojo Lietuvoje buityje susidarančių tekstilės atliekų tvarkymo centro statybos. Į projektą planuojama investuoti apie 5 mln. eurų.
Tekstilės atliekos taps nauja žaliava
„Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) pradeda įgyvendinti pirmojo Lietuvoje buityje susidarančių tekstilės atliekų tvarkymo centro projektą. 2,6 tūkst. kv. metrų ploto centras bus statomas Vilniuje, beveik 1 hektaro teritorijoje.
Pagrindinis tekstilės atliekų tvarkymo centro projekto tikslas – pakartotiniam naudojimui nebetinkamą tekstilę perdirbti į naują pluoštą ir iš jo gaminti rinkoje paklausius gaminius: geotekstilę, paklotus, sorbentus, drenavimui, baldams ir čiužiniams skirtą veltinį bei kitus neaustinius gaminius.
Į centrą patekę iš gyventojų surinkti dėvėti drabužiai ir kita tekstilė pirmiausia bus rūšiuojami, atskiriant pakartotiniam naudojimui tinkamus gaminius. Toliau automatinis rūšiavimo robotas tekstilės atliekas atskirs pagal medžiagiškumą – poliesterį, medvilnę, nailoną, vilną ir kt.
Išrūšiuota tekstilė bus perdirbama į pluoštą, iš kurio gaminami nauji produktai. Taip tekstilė, kuri nebėra tinkama dėvėti ar naudoti pagal pirminę paskirtį, galės tapti žaliava kitiems gaminiams.
Planuojama, kad centre per metus bus galima išrūšiuoti, paruošti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti daugiau kaip 20 tūkst. tonų tekstilės atliekų, pagaminti daugiau nei 4 tūkst. tonų gaminių.
Statybos darbus planuojama baigti kitų metų trečiąjį ketvirtį, o įrangos montavimo, derinimo ir gamybos veiklą pradėti paskutinį kitų metų ketvirtį. Planuojama sukurti iki 50 naujų darbo vietų.
„Tekstilės perdirbimas Lietuvoje nebėra ateities vizija – tai tampa šiandienos realybe. ATC įgyvendinamas tekstilės atliekų tvarkymo centro projektas išsiskirs tuo, kad vienoje vietoje bus užtikrintas visas tekstilės atliekų tvarkymo ciklas – nuo surinkimo iki rinkoje paklausaus produkto pagaminimo. Tai reikšmingas žingsnis kuriant žiedinę ekonomiką ir ieškant konkrečių sprendimų tekstilės poveikiui aplinkai mažinti“, – sako „Atliekų tvarkymo centro“ vadovas Andrius Puškorius.
Vien surinkti tekstilę nebepakaks
2028 m. pradžioje įsigalios tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas. Gamintojai ir importuotojai turės prisiimti atsakomybę už gaminį per visą jo gyvavimo ciklą – nuo gamybos ir pateikimo rinkai iki tekstilės surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.
Ši atsakomybė apims ne tik finansinį indėlį į atliekų tvarkymo sistemą. Gamintojai ir importuotojai turės prisidėti prie tvaresnio tekstilės gyvavimo ciklo – skatinti lengviau perdirbamų ir ilgaamžių gaminių kūrimą, mažinti perteklinę gamybą, užtikrinti didesnį audinių atsekamumą. Kartu turės būti kuriama patogesnė tekstilės atliekų surinkimo sistema – plečiamas surinkimo tinklas ir steigiamos specializuotos tekstilės priėmimo vietos gyventojams patogiai pasiekiamose vietose.
„Didžiausias iššūkis šiandien nėra vien surinkti tekstilės atliekas – svarbu turėti atsakymą, ką su jomis daryti toliau. Efektyvi tekstilės atliekų tvarkymo sistema turi apimti ne tik surinkimą ir rūšiavimą, bet ir perdirbimą bei realų gautos žaliavos panaudojimą. Tekstilės atliekų tvarkymo centro projektas svarbus būtent dėl galutinio rezultato – iš surinktos ir pakartotiniam naudojimui netinkamos tekstilės gaminti naujus, rinkoje vertę turinčius produktus. Šis projektas žymi naują etapą tekstilės atliekų tvarkymo sistemoje“, – sako viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė.
Didžioji dalis tekstilės vis dar keliauja į mišrias atliekas
Kasmet Lietuvoje susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau atskirai surenkama tik apie 11 tūkst. tonų. Likusi dalis patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą, todėl didelė jos dalis sudeginama arba pašalinama sąvartynuose.
Problema išlieka ir Vilniaus regione. 2025 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai apie 240 kg mišrių komunalinių atliekų, iš kurių beveik 20 kg sudarė tekstilė. Nors bendras atliekų rūšiavimas gerėja, tekstilės dalis mišriame sraute didėja.
Nuo 2025 m. į specialius tekstilės konteinerius galima mesti ir nebetinkamus dėvėti tekstilės gaminius. Į juos galima dėti drabužius, poromis surištą avalynę, rankines, diržus, kepures, pirštines, užuolaidas, patalynę, staltieses, rankšluosčius ir minkštuosius žaislus.
Svarbu tai, jog konteinerių išvaizda skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu vadovautis ant jo pateikta informacija.
Tekstilę reikėtų sudėti į maišus, juos užrišti ir, įmetus į konteinerį, uždaryti jo dangtį. Maišų su tekstilės atliekomis negalima palikti šalia konteinerių.
Parengta pagal ATC pranešimą
