Sekmadienis, 7 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2021-03-27 15:31:30
360
PERŽIŪROS
8
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį | Alkas.lt koliažas

Kovo 20 d. švenčiant Pavasario lygiadienį (Lieldiena) šalia Jelgavos esančioje dievturių bendruomenės „Svēte“ (Šventoji) šventykloje nuo tekančios saulės spindulių buvo uždegta Latvijoje pirmoji pastoviai palaikoma Šventoji Ugnis. Prigimtinio tikėjimo Dievturių Šventosios bendruomenės („Svētes dievturu draudze“) šventąją ugnį kūrena ir apeigas atlieka jau dvidešimt metų, bet tik 2017 metais ji buvo oficialiai įregistruota kaip senojo tikėjimo bendruomenė ir tapo Dievturių bendrijos nare.

Bendruomenės vadovas Andris Žukovskis sako: „Jau dvidešimt metų mes kūrename šventąją ugnį. Ją paprastai užkurdavome šeimos bei kalendorinių švenčių metu, kuomet susirinkdavo mūsų bendruomenė ir senąjį tikėjimą išpažįstantys ar jam prijaučiantys žmonės. Tačiau dabar mes nusprendėme, kad atėjo laikas tęsti savo protėvių papročius išlaikant ugnelę degančią visą laiką. Ugnį kūrename mažais medžio gabalėliais ir granulėmis, kas keturias valandas ją pakurstome, o nakčiai uždegame žvakę. Mes tęsiame savo protėvių amžinosios ugnies palaikymo paprotį. Dauguma senųjų religijų (pav., japonai) turi ir puoselėja šventosios ugnies saugojimo tradicijas. Reiktų prisiminti, kad Rygoje dega amžinoji ugnis pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti“.

„Vienas iš Latvijos dievturių padalinių – Dievturių Šventosios bendruomenė sėkmingai tęsia savo šventyklos kūrimo darbus. Žemgaloje, Svėtės (Svēte) apylinkėje šalia Jelgavos (Jelgavas novads) įsikūrusi dievturių bendruomenė įkūrė šventvietę su šventykla ir patalpa skirta tradicinėms šventėms švęsti. Tai dar viena galimybė latviams švęsti kalendorines ir šeimos šventes pagal protėvių papročius. Apibendrinant sakyčiau, kad naujai įkurtas prigimtinės religijos centras parodo baltiškosios tradicijos – latvių tapatybės pagrindo – gyvybingumą”, – Alkas.lt sakė Latvijos dievturių vadovas Andrejs Broks.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė džiaugėsi latvių pasiryžimu puoselėti Šventąją Ugnį: „Džiaugiamės ir sveikiname bendraminčius Latvijoje, tęsiančius protėvių papročius. Šventoji Ugnis – labai sena iš protėvių paveldėta šventybė perteikianti baltų pasaulėžiūrai itin reikšmingą kūrybos, švietimo ir dvasinių galių vaizdinį. Ji jungia mus su Protėviais ir Dievais, skatina mūsų gyvybiškumą, stiprina bendruomenės ir Tautos kūrybines galias. Lietuvoje Amžinosios Ugnies palaikymo paprotys atkurtas ir gyvuoja jau ne pirmus metus Šatrijos kalne ir Ragučio šventvietėje Vilniuje. Džiugu, kad ir mūsų broliai latviai prisijungė prie šio veiksmo.“

Šventykloje Ugnį ketinama saugoti iki Kalėdų. Per Kalėdas Ugnis keliaus iš šventyklos deginti kalėdinio blukio. Kartu su degančiu blukiu ji užges ir bus atkurta jau per Užgavėnes su titnagu ir geležimi, nes Saulės šviesos jai atkurti tuomet dar per maža. Iš Saulės ugnį atkurti numatoma visada per pavasario lygiadieni arba artimiausia saulėtą dieną po Lygiadienio. Pasak A. Žukovskio Šventosios Ugnies uždegimo ir užgesinimo apeigomis perteikiančiomis dangiškos dieviškos kūrybos veiksmą bus siekiama palaikyti bendruomenės narių šventumo pajautą ir dvasingumą.

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

1 of 17
- +

1. Svētes dievturu draudze nuotr.

2. Svētes dievturu draudze nuotr.

3. Svētes dievturu draudze nuotr.

4. Svētes dievturu draudze nuotr.

5. Svētes dievturu draudze nuotr.

6. Svētes dievturu draudze nuotr.

7. Svētes dievturu draudze nuotr.

8. Svētes dievturu draudze nuotr.

9. Svētes dievturu draudze nuotr.

10. Svētes dievturu draudze nuotr.

11. Svētes dievturu draudze nuotr.

12. Svētes dievturu draudze nuotr.

13. Svētes dievturu draudze nuotr.

14. Svētes dievturu draudze nuotr.

15. Svētes dievturu draudze nuotr.

16. Svētes dievturu draudze nuotr.

17. Svētes dievturu draudze nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video)
  2. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  3. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  4. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
  5. Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos)
  6. Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
  7. Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)
  8. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  9. Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos)
  10. Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
  11. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
  12. Romuva pagerbs protėvių vėles
  13. Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos)
  14. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)
  15. Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Saulės Vilna says:
    5 metai ago

    Lietuvių pasaulėžiūroje šventoji (amžinoji) ugnis yra laiko nenutrūkstamumo simbolis. Taigi aukščiau visko yra laiko nenutrūkstamas požymis. Kaip tas nenutrūkstamas ugnies “degimas” vyko sunku pasakyti, gali būti, kad tam tikroje nuolatinėje vietoje, tam tikru būdu, per tam skirtas šventes ji būdavo uždegama.

    Atsakyti
  2. Elgetas says:
    5 metai ago

    Fantazuotojai…”sudie Ereli, mes Lietuva”–parasyta ir prideta”graikai broliai zarijai Visa atvyko i Danavos sali ir ikure tvirtove kolonija”.Kasdieninius dieviskus darbus dirbo dievu sunus Dievutis, kuris gyveno zarijose.Sventa tik Perkuno ir Zemynos uzdegta ugnis.Gamtinis gaisras, anglys buvo gabenamos i Alkus, Ramoves ir svenyklas, o is ten pakisdavo po kaimus ir manu zidinius.
    …krive keisk muzika-nori zinot ka krive veike ROMuvoj su titnaginiu peiliu?Ka ispjove kepe ir aukojo Dievuciui.Persikrikstytum Degeja ar Birute…siurpdavo kryziuociai ta krive prisimine.

    Atsakyti
  3. Alvydas Butkus says:
    5 metai ago

    Jau nebe Žiemgala, o Žemgala? Latvių Svēte atitinka mūsų Švėtę, ne Šventąją. Švėtė / Svēte yra bendra Žiemgalos upė, Žagarėje nutekanti į Latviją.
    Latvių slavizmas “svēts, -a” (šventas) skamba iš tikrųjų panašiai, kaip minėtas upėvardis, tad Švėtės siejimas su sąvoka “šventas” yra gryna liaudies etimologija.

    “Lieldiena” yra latviškas Velykų pavadinimas. Išvertus yra ne ‘lygiadienis’, o ‘didžiadienis’, toks pat, kaip mūsų Velykos, skolinys iš slavų “velikij” ‘didis’.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Šventė, šventas(is) – tikrai tikrai tikrai slavizmas?
      Negi aisčiai, iki atskylant būsimiems slavams, nešventė savo švenčių, negarbino savo dievų? Ar iki krikščionybės įvedimo Šventosios upėje dievai nesimaudė, ar kitos apeigos nevyko? Jei šventė, tai ir žodį turėjo?
      Aš, sovietmečio produktas, suprantu – gyventi reikia mokėti, reikia gvelbti viską, kas po ranka pakliūna. Bet kam gvelbti, ką savo turi. O jei negvelbei – kam save nekaltai apkalbėti? Ar tuo nepadedame tiems, kas teigia, jog mūsų kalbos nigdi niekur Žemėje nebuvę, jog mūsų kalbą ir tautą slavai sukūrė – šiaip, iš neturėjimo ką veikti?

      Atsakyti
  4. Nevilties balsas says:
    5 metai ago

    Pasakykit prašau, kodėl sentikiai lietuviai savo žemėje yra kaip indėnai Amerikoje ?

    Atsakyti
    • Ar nepanašu? says:
      5 metai ago

      Nes krikščionybė kaimynėms lyg strateginis ginklas – dangstydamasi jos įvedimu, kaimynė mus užvaldė, vis dar turi, kontroliuoja, vairuoja. Veikimas per bažnyčią kaimynei padeda apsimesti civilizuota šalimi.
      Kremlius lyg laukiniai atvirai ginklu žvangina, o civilizuota kaimynė, sykį koją įkėlus, viską per bažnyčią tvarko. Prarasti pirmenybinę šios bažnyčios galią reikštų didžiosios kaimynės galių, kontrolės silpnėjimą. Gal tektų net ir kaukę nusimesti?.
      Tiesa, pastaraisiais metais stiprėja įspūdis, jog ji ir antrą frontą rengia – veikti per ,,pažangų laisvą” jaunimą. Kad ir kokią nors ,,laisvės” ar kitą ,,liberalią” partiją. Kai tokia sustiprės, santykiuose su mažesnėmis kaimynėmis ji pakeis bažnyčią ir jos tarnus. Juos naudos kaip prievaizdus, civilizuotosios kaimynės vietininkus ir ne tik.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        5 metai ago

        Pasirašau po kiekvienu žodžiu.

        Atsakyti
  5. Jaunuols says:
    5 metai ago

    Bukim bedni bet teisingi, kai sventa ugnis kurenama granulemis, dujomis ir dar visaip, pasitelkiant vamzdzius, eiliniam zmogeliui vaikui ar suaugusiam tai dvelkia naftalinu. Reik kurenti taip kaip kureno tados. Kitu atveju ir pramonines, naftos telkiniu ugnys kurios dega 50metu be perstojo vadinasi irgi yra sakraliniai objektai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atliekų konteineriai
Įvairenybės

„Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas

2026 06 07
Paštomatas.
Lietuvoje

Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose

2026 06 07
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą

2026 06 07
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Istorija

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kalba

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
VDU Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus premija apdovanota aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta šeštoji Prezidento V. Adamkaus premija

2026 06 07
Lagaminai, bagažas
Lietuvoje

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Žemė
Lietuvoje

Šiemet sudaryta beveik 2,5 tūkst. naujų valstybinės žemės sklypų

2026 06 06
„Sodra“
Lietuvoje

Pasitikrinkite, kaip paskirstomos „Sodrai“ sumokėtos įmokos

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale
Architektūra

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas
  • Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose
  • S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą
  • „Google“ sako, kad DI greitai pakeis apsipirkimo įpročius

Kiti Straipsniai

Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
XXX Jorė: Perkūno pasukimas

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

2026 03 06
Jonas Vaiškūnas

Alkas.lt sveikina žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 65-mečio sukakties proga!

2026 03 06
Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22
Romuva švenčia Jorės šventę ant Kulionių piliakalnio

J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje

2026 02 18
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Baltų Krivulė „Vėlių Takas kaip praktinis veiksmas - judėjimas“

I. Didžiapetrytė. Baltų Krivulė keliavo Vėlių Taku

2025 12 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
eimin.lrv.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami valandai išjungti šviesą namuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai