Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau jaunų žmonių susiduria su regėjimo problemomis. Trumparegystė (miopija), akių nuovargis, sausų akių sindromas ar fokusavimo sutrikimai tampa vis dažnesni net vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad trumparegystės paplitimas pasaulyje sparčiai didėja, o kai kuriuose regionuose ji diagnozuojama daugiau nei pusei jaunų suaugusiųjų.
Ši tendencija siejama su gyvenimo būdo pokyčiais ir aplinkos veiksniais. Nors genetinis polinkis išlieka svarbus rizikos faktorius, pastarųjų metų duomenys rodo, kad aplinkos įtaka tampa vis reikšmingesnė.
Skaitmeninių ekranų įtaka
Vienas pagrindinių veiksnių – ilgalaikis darbas ar laisvalaikis prie skaitmeninių ekranų. Išmanieji telefonai, planšetės, kompiuteriai ir televizoriai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Ilgas žiūrėjimas į artimą atstumą skatina akių prisitaikymo mechanizmo perkrovą.
Nuolatinis fokusavimas į arti esančius objektus gali skatinti akies obuolio pailgėjimą, kuris yra pagrindinis trumparegystės vystymosi mechanizmas. Be to, retas mirksėjimas dirbant su ekranais didina akių paviršiaus išsausėjimo riziką.
Pagrindiniai su ekranais susiję rizikos veiksniai:
- Ilgas darbas arti esančiu atstumu be pertraukų
- Nepakankamas laikas lauke natūralioje dienos šviesoje
Gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčiai
Anksčiau vaikai ir paaugliai daugiau laiko praleisdavo lauke, natūralioje šviesoje. Tyrimai rodo, kad buvimas lauke gali turėti apsauginį poveikį nuo trumparegystės progresavimo. Manoma, kad natūrali šviesa ir žvilgsnio fokusavimas į tolimus objektus padeda palaikyti normalų akies vystymąsi.
Šiuolaikinis ugdymo procesas taip pat prisideda prie regėjimo apkrovos. Intensyvus mokymasis, skaitymas, papildomos veiklos ir ekranų naudojimas sukuria ilgalaikį artimo žiūrėjimo krūvį. Be to, netinkamas apšvietimas ar ergonomikos trūkumas gali dar labiau padidinti akių įtampą.
Kada reikalinga regos korekcija?
Regėjimo sutrikimai dažnai pasireiškia galvos skausmais, akių nuovargiu, neryškiu matymu ar sunkumais susikaupti. Negydoma trumparegystė gali progresuoti ir didinti kitų akių ligų riziką ateityje.
Regos korekcija gali būti atliekama įvairiais būdais – akiniais, kontaktiniais lęšiais ar chirurginiais metodais. Jaunesniame amžiuje dažniausiai taikoma optinė korekcija, kuri leidžia užtikrinti tinkamą regėjimo aštrumą ir sumažinti akių įtampą.
Suaugus, kai regėjimas stabilizuojasi, gali būti svarstomi ir refrakcinės chirurgijos sprendimai. Svarbu, kad regos korekcija būtų parenkama asmeniškai, atlikus išsamų akių ištyrimą.
Netinkamai parinkti akiniai ar lęšiai gali ne tik nepadėti, bet ir didinti diskomfortą.
