Ši istorija apie 29 m. moterį iš Didžiosios Britanijos. Ją sutikau San Franciske, Meir Schneider mokymuose. M. Schneider knyga „Rega visam gyvenimui“ išversta į 13 kalbų. Vyras, gimęs aklas, mokęsis aklųjų mokykloje, dabar, būdamas 65-erių vairuoja automobilį ir padeda žmonėms su sudėtingiausiomis regos problemomis gerinti, stiprinti ir susigrąžinti regėjimą.
Gydytojo išvada
Pavadinkime šią moterį Margarita. Dar 2019 m. rugsėjį gydytojai jai skelbė tokią išvadą: trumparegystė (-24 dioptrijos), astigmatizmas (-4 dioptrijos), geltonosios dėmės (makulos) skylė. Gydytojas užsiminė apie operaciją (vitrektomiją), nors griežto siūlymo ją atlikti dėl tokio laipsnio trumparegystės nebuvo. 2019 m. gruodį per patikrinimą gydytojai makulos skylės neberado. Apie tai, kaip viskas vyko, ką moteris darė ir ką atrado natūralių regėjimo gerinimo pratybų metu, ji sutiko pasidalinti.
V.H. Beitso gydymo būdas
„Apie Beitso gydymo būdą sužinojau 2014 m., tačiau tik 2017 m., susitikus su šio gydymo būdo mokytoja labai nedrąsiai pradėjau kažką daryti. O 2019 m. antroje pusėje į visa tai pasinėriau rimčiau.
Išėjimaas iš darbo
Pirma, pirmenybe savo gyvenime iškėliau save. Išėjau iš darbo ir nusprendžiau sudalyvauti intensyviame M. Šnaider (M. Schneider) kurse. Nuostabi patirtis. Ten sutikau ir Sigitą Kriaučiūnienę. Bendraujant su jais kiekviena smulkmena didino mano tikėjimą tuo, kad galiu sau padėti. Nes man visada labiausiai trūko tikėjimo, kad pratimai veikia ir, kad įmanoma pagerinti padėtį be medicininio įsikišimo.
Kaltės jausmas ir baimės
Grįžusi namo po kurso kovojau su kaltės jausmu. Nenorėjau grįžti į darbą, nenorėjau dirbti to, ką dirbau anksčiau. Nes žinojau, jei grįšiu į darbą, tai bus tas pats kabinetas, tas pats ekranas, tos pačios ilgos sėdėjimo valandos, ydinga laikysena. Norėjau judėti daugiau, būti sveika. Šis noras nesutapo su 8 val. sėdėjimu prie kompiuterio darbe. Grįžti į darbą reiškė grįžti prie senų, blogų įpročių.
Sigita patarė atsipalaiduoti ir atsikratyti nuostatos, kad pinigų turėti gali tik dirbdamas. Ji visada kartojo, kad neturiu jaudintis dėl pinigų, kad pinigai vienaip ar kitaip ateis. Tokiu būdu aš pradėjau pastebėti, kad gausa taip pat yra tik energija. Kažkas netikėtai pasiūlo pagalbą, atsiranda tokie sprendimai, apie kuriuos aš nebūčiau pagalvojusi anksčiau. Supratau, kad turiu būti atvira ir dėkinga priimdama pagalbą, prašydama savo šeimos palaikymo. Šiuo metu aš gaunu finansinę paramą iš valstybės. Nemaniau, kad esant tokioms aplinkybėms, kaip mano, aš galiu gauti pagalbą. Tai leido man pasijusti labai saugiai, atsipalaidavo kūnas ir psichika. Paaiškinus padėtį ir mano pasirinkimą visiškai atsiduoti gijimo vyksmui, M. Šnaiderio mokykla sutiko stipriai sumažinti mokestį už lankytą kursą. Jei nebūčiau išdrįsusi paklausti, paprašyti, pasikalbėti apie tai, mano finansiniai įsipareigojimai būtų kur kas didesni nei dabar.
Viskas iš tiesų vyksta kur kas paprasčiau, reikia kur kas mažiau pastangų gyventi, nei aš iš pradžių įsivaizdavau. Kalbu apie pinigus, nes ši tema yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, sukurianti pakankamai daug įtampos žmonėms. Tokie klausimai: „Ką aš darysiu, jei neturėsiu pinigų?“, „Kaip aš sumokėsiu nuomą, už ką pirksiu maistą?“, „Kaip aš išgyvensiu be pinigų?“ mane kamavo, buvo nepaprastai sunku. Tuo labiau, kad mano šeima gyvena kitoje šalyje.
Supratau, kad kankinančas mintis ir rūpesčius sugalvojau pati, jie atsirado iš mano baimių ir nepasitikėjimo. Sigita tikino, kad viskas ir taip vyksta be mano įsikišimo, išsisprendžia savaime, kam dėl to pergyventi? Įsitikinau, kad taip ir yra. Mes manome, kad norint išgyventi reikia tam tikros sumos pinigų, nors, iš tikrųjų, jos nebūtinai reikia. Be abejo, kartais atsisakydavau pietų su draugais kavinėse, ėmiau protingiau elgtis prekybos centre pirkdama maistą, susitelkiau tik į būtiną ir gamtinį maistą. Išmokau nešvaistyti pinigų. Sugebėjau patikėti, kad man nieko netruks, kad visada visko turėsiu pakankamai visiems savo poreikiams patenkinti. Viskas plaukė savaime, taip, kaip pasakojo Sigita.
Pasitikėjimas svarbesnis nei pratimai
Sesijos internetu per „Skype“ su S. Kriaučiūniene padėjo man išlaikyti tikėjimą, kad pratybos duos vaisių. Aš sakyčiau, kad pasitikėjimas vyksmu buvo svarbesnis nei patys pratimai. Kai ėmiau pasitikėti vyksmu, pratimus atlikti tapo daug lengviau ir maloniau. Kuo daugiau pasitikėjau, tuo daugiau skyriau laiko pratyboms ir pačiai sau. Anksčiau aš pratimus dariau vien todėl, kad reikėjo juos daryti. Todėl tuomet atrodydavo, kad per daug sunku, kad vargina. Bijojau, kad mano pastangos nebus veiksmingos. O dabar, net prieš vizitą pas oftalmologą, pajutau nepaprastą tikrumą, kad darau būtent tai, kas man padeda!
Pagrindiniai pratimai
Nustojau jaudintis dėl makulos skylės ir apskritai visos savo padėties, susitelkiau į pratybas, jų naudą ir į tų žmonių sėkmės istorijas, kuriems pavyko įveikti įvairius regos sutrikimus (taip patarė Sigita). Aš tiek daug laiko praleisdavau galvodama apie savo bėdą, buvau dėl to išsigandusi…
Sigita primigtynai reikalavo nenešioti akinių ir lešių kai tik įmanoma. parodė man, kad galima išgyventi ir be jų. Todėl taip ir dariau, palaipsniui ilgindama jų nenešiojimo laiką. Vaikščioti po namus be kontaktinių lęšių ar akinių tapo daug lengviau. Pastebėjau, kad labiau pasitikiu savo kitais pojūčiais.
Sumažinau lęšių stiprumą iki -14 (nešiodavau -18). Iš pradžių su jais buvo keista ir nepatogu net namuose. O dabar galiu matyti beveik tiek, kiek mačiau su -18, išskyrus, kad neperskaitau toli esančių užrašų. Anksčiau net mintis nebūtų toptelėjusi, kad su jais galiu gerai orientuotis. Supratau, kaip šis vyksmas susijęs su psichika!
Kai ėmiau labiau pasitikėti savimi, porą tamsių vakarų praleidau vaikščiodama aplink namus be akinių ir be lęšių. Visais kitais kartais nešiojau – 14 dioptrijų kontaktinius lęšius. Dabar aš jaučiuosi saugi, net jei esu be akinių.
Kylant mano pasitikėjimui savimi, pastebėjau, kad be akinių aš matau ne tiek jau mažai, kaip atrodė anksčiau. Supratau, kad tai, ką maniau esant blogu regėjimu, visai nebuvo taip blogai. Dingo grėsmės, pavojaus laukimo jausmas, augo atsipalaidavimas.
Ėmiau pasninkauti. 16, 18, 20 val pertraukos be maisto man leidžia jaustis labai gerai ir pripildo gyvenimą naujais atradimais apie save! Myliu šį vyksmą!!!
Kitos regėjimo gerinimo technikos
Kadien darau šiuos pratimus:
- prisidengimo delnais (palmingo) keletą kartų per dieną ir soliarizacija bent kartą dienoje, plius tas pats su staline lempa;
- ilgieji posūkiai, žvilgsnio perkėlimas, žiūrėjimas į tolį;
- pasivaikščiojimai be akinių ir be lešių dienomis ir vakarais. Primenu sau pastebėti judesį ir spalvas aplink.
- būdama namuose dažnai nenešioju akinių ir lešių. Kai valgau, visada tą darau be akinių ir be lęšių.
- vaikštau pakėlus galvą vietoj to, kad vaikščiočiau ją nuleidus (kaip buvo anksčiau),; stebiu, kas matosi periferijoje;
- bėgioju parke;
- mintyse kartoju sau, kad matau gerai ir aiškiai, užmezgiau šiltą ir draugišką ryšį su savo akimis ir žvilgsniu.
- visada stebiu savo laikyseną, įtampą kakle, veide ir akyse kai galvoju. Pastebėjau, kad kai galvoju, mano kaklas iš karto įsitempai, sukeldamas įtampą ir veide/akyse.
Pasiekimai nepaprastai džiugina!
2019 m. rugsėjo mėnesį gydytojai tvirtino, kad geltonos dėmės skylė didėja ir siuntė tikslesniems tyrimams, užsiminė apie operacijos galimybę.
Po dviejų mėnesių grįžau pas gydytojus. Įvyko įdomus dalykas: skylė dingo! Rado tik nedidelę skysčio dalį, tai nebuvo labai svarbu. Vis tik patarė atlikti Lucentis injekcijas, kurių aš atsisakiau paprašydama dar poros mėnesių laiko, kad įsitikinčiau ar ši procedūra tikrai reikalinga. Esu visiškai tikra, kad tiek laiko užteks natūraliais būdais pašalinti ligos likučius.
Turiu kur dirbti su savo regėjimu. Anksčiau dvejojau ar mano pastangos duos vaisių, tačiau dabar, sutikusi žmones, kurie patys pasiekė puikių pasiekimų, aš galiu drąsiai bandyti tai, ką jie pataria ir taip pat įrodyti, kad būdas 100 nuošimčių veikia! Mane tai labai įkvepia. Aš pagaliau tikiu, kad darau viską teisingai ir geriausiai, ką galiu!“
