Po darbo dienos jaučiate akių nuovargį, paraudimą, galvos skausmus, o vaizdas ima lietis? Daugelis mano, kad dėl to kaltas ilgas darbas kompiuteriu. Specialistai įspėja – šie požymiai gali rodyti ne tik apie pervargimą, bet ir rimtesnes regos ar net bendros sveikatos problemas.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Eglės Jankauskės, pavargusios, paraudusios akys, neryškus matymas ir dvejinimasis – vieni dažniausių nusiskundimų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus oftalmologus.
„Tai ypač aktualu šiandien – kompiuteriai, telefonai, planšetės ir dirbtinis apšvietimas stipriai veikia akių būklę. Pacientai skundžiasi akių skausmu, paraudimu, sausumu, deginimu, neryškiu matymu, ypač vakare, dideliu jautrumu šviesai“, – vardija gydytoja.
Akys, kaip ir bet kuris kitas raumuo, pavargsta nuo įtampos. Ilgas žiūrėjimas į ekraną, retas mirksėjimas, netinkamas apšvietimas ar per mažas kontrastas verčia akis dirbti daug intensyviau.
„Žiūrėdamas į ekraną, žmogus mirksi beveik 70 proc. rečiau nei turėtų. Atrodytų, kad akys pavargsta, rausta, dirgsta, sausėja būtent dėl to, tačiau dalis pacientų nustemba išgirdę, kad tai – ne tik laikini simptomai, bet ir tokie galimi refrakcijos sutrikimai, kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, taip pat sausų akių sindromas, katarakta, glaukoma ar net cukrinis diabetas“, – įspėja E. Jankauskė.
Galvos skausmas – ne tik įtampos pasekmė
Greitas gyvenimo tempas ir mažas fizinis aktyvumas, stresas bei miego trūkumas veikia akių būklę. Galvos skausmas dažnai siejamas su įtampa darbe ar kaklo raumenų įsitempimu, tačiau neretai jis atsiranda dėl akių įtampos.
„Žmonės, nežinantys apie silpną refrakcijos sutrikimą, gali daugelį metų gyventi su nenustatyta trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu ir dėl to patirti nuolatinius galvos skausmus. Vaikams regėjimo sutrikimai dažnai lieka nepastebėti – jie nesiskundžia, tačiau tampa irzlūs, pavargę, sumažėja jų mokymosi motyvacija“, – teigia gydytoja.
Jei galvos skausmas jaučiamas dažnai, svarbu ieškoti priežasties – net ir nedidelis regos sutrikimas gali lemti didelį nepatogumą. Laiku jį nustačius, galima išvengti rimtesnių problemų.
„Stebėkite, ar galvos skausmas pasireiškia po ilgo darbo kompiuteriu, ar dažniau jaučiamas kaktos, smilkinių srityje. Jei kartu jaučiamas akių nuovargis, spaudimas, jautrumas šviesai ir palengvėjimas užmerkus akis – tikėtina, kad turite nedidelį regos sutrikimą – trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą ir reikia parinkti tinkamiausią regos korekcijos būdą“, – pataria E. Jankauskė.
Amžius ar liga?
Regėjimo pablogėjimas yra dažnas su amžiumi susijęs reiškinys. Akies lęšiui natūraliai standėjant ir drumstėjant, vaizdas tampa neryškus, o žmogus palaipsniui ima jausti poreikį naudoti akinius skaitant.
„Retas išvengia su amžiumi susijusio regos silpnėjimo. Maždaug nuo 45–erių metų matymas iš arti tampa vis mažiau aiškus, kol galiausiai žmogui prireikia skaitymo akinių. Ši būklė vadinama presbiopija arba amžine toliaregyste. Norint išvengti diskomforto ir papildomos įtampos akims, regėjimą būtina koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais, lazerine regos korekcija arba refrakcine lęšio operacija“, – teigia gydytoja mikrochirurgė.
Akies lęšiui drumstėjant, neryški rega gali būti ir pirmasis prasidedančios kataraktos požymis. Žmogui ima nebetikti senieji akiniai, juos tenka keisti vis dažniau, tampa sunku vairuoti tamsiu paros metu, o žiūrint viena akimi gali pasireikšti dvejinimasis.
„Pastebėjus nuolatinį regėjimo blogėjimą, nereikėtų delsti – kuo anksčiau nustatoma kataraktos stadija, tuo daugiau galimybių operacijos metu atkurti gerą regėjimą. Po procedūros žmogus gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir vėl užsiimti veiklomis, kurių anksčiau vengė dėl suprastėjusios regos“, – patirtimi dalijasi gydytoja.
Anot E. Jankauskės, regėjimas gali pablogėti ir staiga, net nesant jokių ankstesnių požymių. Tokiais atvejais galima įtarti rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, glaukomą ar cukrinį diabetą.
„Staigus regos pablogėjimas dažnai būna susijęs su regos nervo atrofija, tinklainės ar akių kraujagyslių pažeidimais. Tokie sutrikimai gali būti nulemti glaukomos arba cukrinio diabeto komplikacijų. Tai – sudėtingos akių ligos, kurias norint suvaldyti, būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus“, – pabrėžia mikrochirurgė.
Parengta pagal akių klinikos „Lirema“ pranešimą
