Kad akys būtų sveikos, stiprios ir puikiai matančios

Visi mes norim turėti sveikas, toli ir arti gerai matančias bei žvalias akytes. Deja, dažnai patingime dėl jų pasistengti. Juk akys kaip ir kitos mūsų kūno dalys turi raumenukus, kuriuos reikia mankštinti. Kai ant pilvo ar šlaunų pradeda suktis liaudiškai vadinamos „barankos“ skubame jas nukabinti.

O kodėl neskubame rūpintis akytėmis, kai jos pradeda prasčiau matyti? Pasiteisiname patys sau – ateis vasara, mažiau sėdėsiu prie kompiuterio, mažiau žiūrėsiu televizorių. Ar tikrai to užteks?

Kompiuteris, televizorius, knyga – nėra akių priešai

Medikai jau paneigė mitą, kad didžiausias akių priešas yra kompiuteris. Paaiškėjo, kad dažniausiai trumparegystė pasireiškia paskutinėse mokyklos klasėse ir pirmais studijų metais, kai tenka ypač daug sėdėti prie knygų ar kompiuterio.

Didelis akių nuovargis atsiranda todėl, kad mūsų akys nėra prisitaikiusios ilgą laiką iš taip arti žiūrėti į vieną tašką. Dažnai prisėdę prie kompiuterio ar įdomios knygos net pamirštame mirksėti, o ką jau bekalbėti apie ilgai trunkantį spoksojimą. Pamėginkite laikyti įtempę valandą rankos raumenį, greitai nuvargsite. Akys kaip jau minėjome nėra išimtis – jų raumenukai taip pat turi turėti atokvėpio ir mankštos valandėles.

Svarbiausia, dirbdami prie kompiuterio, žiūrėdami televizorių ar skaitydami knygą, turime daryti pertraukėles, kadangi mūsų akys nuvargsta. Kas 45–50 min. pailsinti akis 5–10 min. žiūrėdami pro langą ar tiesiog į tolį. Dvi tris minutes žiūrėkite pro langą į tolį, pamirksėkite. Pasiūlykite ir kolegoms – atlikti pratimus drauge bus žymiai smagiau.

Tyrimai parodė, kad įsmeigęs žvilgsnį į monitorių žmogus ima mirksėti daug lėčiau – vos 1–5 kartus per minutę, o įprastai per tiek laiko sumirksima 15–20 kartų. Visa tai – „sausų akių“ sindromo priežastis (išsausėja junginė ir ragena). Nepamirškime mirksėti!

Atstumas tarp ekrano ir akių

Skaitant atstumas tarp akių ir knygos turi būti toks, kad raides matytumėte be pastangų. Jauniems žmonėms normalus atstumas yra nuo 25 iki 30 centimetrų, vyresniems – 60–70 centimetrų. Dirbant prie kompiuterio, atstumas tarp akių ir vaizduoklio, priklauso nuo vaizduoklio įstrižainės. Jei įstrižainės skersmuo 15 colių, atstumas tarp ekrano ir akių turi būti ne mažesnis kaip 60–70 centimetrų. Kuo didesnis ekranas, tuo didesnis ir atstumas.

Sausas oras patalpose – akių dirgiklis

Sausų akių pojūčiu taip pat dažnai skundžiasi net ir kompiuteriu nedirbantys žmonės. Dėl kondicionierių ar radiatorių parduotuvėse, biuruose ar kitose darbo vietose išsausėjęs oras išdžiovina akis ypač stipriai: jas skauda, peršti, rytais būna sunku atsimerkti.

Oro drėkintuvas čia galėtų būti puiki išeitis. Nereikia didelio, gali užtekti ir nedidelio čiurlenančio fontanėlio oro drėkinimui. Jei nėra galimybės ką nors keisti darbo vietoje, tenka griebtis dirbtinių ašarų. Jas naudoti būtina, kadangi dėl nuolatinio sauso oro išsausėjusios akys tampa lengvai pažeidžiamos, gresia įvairios ligos bei uždegimai.

Mitybos įpročiai ir regėjimas

Tinkama mityba stiprina visą mūsų organizmą, o kaip žinia akys yra neatsiejama jo dalis. Todėl tinkamai pasirinkę ir sureguliavę savo dienos racioną galime stiprinti ir regėjimą. Pasakymas „Parodyk, kas tavo pirkinių krepšelyje ir aš pasakysiu, kokiomis ligomis tu sergi“ yra visiškai teisingas.

Rekomenduojama rinktis įvairius maisto produktus, kuriuose būtų akims reikalingų vitaminų. Puikiai tinka įvairūs vaisiai bei daržovės, ypač morkos. Dar mūsų senolių rekomenduotos mėlynės yra natūralus vitaminas akims sustiprinti. Mėlynės labai padeda užtikrinti gerą regėjimą tamsoje, todėl per antrąjį pasaulinį karą britų lakūnams prieš skrydį duodavo mėlynių. Taip pat tyrimai parodė, kad mėlynės stiprina regėjimą ir regėjimo aštrumą, nes jos turi labai daug antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų.

Vitamino A yra visuose geltonuose vaisiuose ir daržovėse, tamsiai žaliuose daržovių lapuose, svieste, pomidoruose, petražolėse, garstyčiose, jūros gėrybėse, saulėgrąžose.

Vitaminas B2 padeda ląstelėms naudoti deguonį, kurio pagalba krakmolas ir cukrus virsta energija raumenų darbui. Šio vitamino apstu obuoliuose, alaus mielėse, ryžiuose, avižų kruopose.

Esant vitamino B6 trūkumui akys patiria stiprią įtampą. Jo gausu ryžiuose, avižų kruopose, kukurūzuose, kiaušinio trynyje, žuvyje.

Vynuogėse, salotų lapuose, mėlynėse, petražolėse, slyvose, abrikosuose yra vitamino B12, kuris stiprina kraują ir regėjimą.

Vitamino C gausu brokoliuose, kopūstuose, saldžiuosiuose pipiruose, citrusiniuose vaisiuose, uogose, lapinėse daržovėse, svogūnuose, pomidoruose, špinatuose, ananasuose.

Liuteinas yra vienintelė medžiaga, kurios organizmas pats nesigamina, o maiste jo kiekiai – labai maži. Būtent liuteiną patartina įsisavinti kartu su maisto papildais.

Akių atpalaidavimo pratimai dirbant kompiuteriu

Kad akys nepavargtų, dirbant kompiuteriu patariama kas valandą padaryti pertraukėles. Jų metu galima pasivaikščioti, paužkandžiauti – užsiimti bet kokia veikla, kuri nevargina akių. Taip pat pertraukėlių metu galima atlikti specialius pratimus akims – jie padės akių raumenims greičiau atsipalaiduoti. Štai keletas pratimų variantų:

Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, šiek tiek pabūkite, vėl pažiūrėkite į tolį. Kartokite 4–5 kartus.

Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę, po to į kairę, į viršų ir į apačią.

Iškelkite rodomąjį pirštą ar rašiklį tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. Vėl nukreipkite žvilgsnį į pirštą/rašiklį, patraukite pirštą į kairę, paskui į dešinę, visą laiką sekite akimis.

Nepasukdami galvos užsimerkite ir pasukite akis lyg žiūrėtumėte į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.

Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.

Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius pagal laikrodžio rodyklę, paskui prieš ją.

Įdomus faktas: nepatartina prie kompiuterio auginti gėles. Jos tampa pavojingesnės už patį kompiuterį!