Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

Tai labai svarbus klausimas norint pasiekti ilgalaikių ir tvirtų pasiekimų stiprinant regėjimą gamtiniais  būdais. Nors daugelis žmonių, ieškančių būdų kaip sustiprinti savo regą be akinių ir operacijų tikisi rasti stebuklingų pratimų ir mankštų, užtenka atkreipti dėmesį į tai, kad gerai matantys žmonės nei mankštų, nei pratimų nedaro, kad matytų gerai.

Suprasime, kad ne mankštose esmė. Regėjimas yra gerokai jautresnis dalykas ir jį veikia įvairūs veiksniai.

Jausmų poveikio kūnui tyrinėjimai

Psihoterapeutas Vilhelmas Reičas (1897-1957), yra žinomas dėl savo „raumenų šarvų“ teorijos.  Ji paaiškina, kaip jausminė įtampa ir vaikystės traumos, kurias mes patyrėme, nusėda mūsų kūnuose raumenų įtampos pavidalu.

Prieš 60 m. Kolumbijos universitete daktaro disertaciją apsigynęs dr. Čarlzas Kelis (Charls Kelly) atidžiai gilinosi į V. Reičo teorijas.Č. Kelis taip pat buvo susipažinęs su V.H. Beitso metodu, nes pritaikė jį sau gydant trumparegystę.

Supratęs, kad jausminė įtampa gali tūnoti kūne įsitempusių raumenų pavidalu,  Č. Kelis savo moksliniame darbe iškėlė hipotezę, kad akies raumenų įtampa taip pat gali būti susijusi su tam tikrais jausmais. Atlikęs išsamų tyrimą, jis nustatė labai tamprų tam tikrų regėjimo sutrikimų ir jausmų ryšį.

Kitais žodžiais tariant, skirtingi jausmai buvo susiję su skirtingais sutrikimais, tokiais kaip trumparegytė, astigmatizmas, toliaregystė, katarakta, keratokonusas, daltonizmas.

Tai reiškia, kad norint pašalinti sutrikimą, reikia atpažinti tą jausmą, kuris ir sukelia tą sutrikimą. Atsiranda galimybė paleisti jausmą, atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir matyti geriau.

Kaip jausmai veikia regą?

Kiekvieną kartą, kai žmogus patiria neigiamus jausmus ar išgyvenimus, jie nusėda būtent toje vietoje, kurioje patirta įtampa pasireiškė pirmą kartą. Tulūzos universitete atliktas tyrimas parodė, kad 82 nuošimčiai trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo atvejų sukelia jausminė įtampa.

Kūnas neturi imuniteto mūsų patirtims. Gyvenime nutinka nemalonūs dalykai. Tokiais atvejais mūsų sąmonė susitelkia nedelsiant spręsti iškilusius sunkumus ir ne visuomet įmanoma pastebėti, kas vyksta kūne arba kaip kūnas atsiliepia į stresą.

Tačiau dabar yra proga pabandyti atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta ir suprasti, kad jei pavyks paleisti jausminę įtampą, raumenys atsipalaiduos.

Kai mes sąmoningai paleidžiame senus, užstrigusius, neigiamus jausmus, mūsų regėjimas taip pat turi galimybę gerėti.

Kokie jausmai neigiamai veikia regą?

Norint tai sužinoti, tereikia poros žingsnių:

1. Mintimis pažvelkite į aplinkybes savo gyvenime, kai jūsų regėjimas ėmė blogėti. Kas tuomet vyko? Kokie nemalonūs išgyvenimai tuo metu buvo? Greičiausiai, tai bus kokios nors socialinės, jausminės ar psichologinės priežastys.Jei turite regėjimo sutrikimų, pabandykite prisiminti, kuriuo gyvenimo etapu visa tai prasidėjo. Pažiūrėkite giliau nei įprasta medicininiam ar fiziniam žvilgsniui. Pažvelkite į gyvenimo visumą. Kas vyko jūsų socialiniame gyvenime, šeimoje, santykiuose ?Keitėsi mokykla, darbas, finansinė situacija, prastėjo sveikata? Kas vyko pasaulyje? Jei galėsite atpažinti ir įsivardinti įtampą sukėlusias aplinkybes, rasite pagrindinę priežastį, dėl kurios suveikė nervinės sistemos mechanizmas.
2. Pažvelkite į funkciją, kurią atlieka regėjimo sutrikimas. Ką šis sutrikimas jums leidžia daryti arba nuo ko saugo? Regėjimo sutrikimas – adaptyvus kūno atsakas, prevencinė pagalba, kurią sukūrė kūnas, siekdamas apsaugoti jus nuo nemalonių situacijų.Kitais žodžiais tariant, jei sutrikimo tikslas yra neleisti mums matyti gerai, greičiausia buvo kokios nors situacijos, kurios mums buvo skausmingos. Kad nejaustumėm skausmo, susikūrė tam tikra reakcija nematyti.Nereikia jaustis kaltu dėl to, tai buvo adaptyvioji reakcija, geriausia tuo metu, ką jūs galėjote padaryti. Bet dabar galima pakeisti padėtį ir leisti sau matyti geriau.

Trumparegystės, astigmatizmo ir toliaregystė priežastys

Trumparegis mato gerai arti, tačiau nemato iš toli. Jis laiko daiktus arti savęs, lengvai mato, kas yra šalia, ką gali valdyti, bet nenori žiūrėti toliau. Taip jis susimažina savo erdvę pasaulyje, kurį suvokia kaip grėsmingą.

Kodėl jis pasaulį mato kaip grėsmę? Jis bijo ateities, jaučiasi nesaugus, visada nerimauja dėl to, kas gali nutikti ir ruošiasi blogiausiam. Todėl natūraliai ima viską į savo rankas ir pradeda kontroliuoti. Tai leidžia jam kompensuoti baimę ar nesaugumą.

Trumparegiai dažniausiai tampa atsargūs ir viską daro anksčiau nei reikia, t.y. iš anksto, eikvodami nemažą kiekį savo energijos ir tuo erzindami kitus.

Norint įveikti trumparegystę, reikia grįžti į tą akimirką, kai tas nesaugumo, baimės jausmas pirmą kartą atsirado ir visa tai paleisti.

Ugdykite pasitikėjimą savimi ir vėl pradėkite pasitikėti gyvenimu. Kreipkite dėmesį į tai, kas vyksta dabar, o ateitį palikite vėlesniam laikui.

Jei visą savo laiką praleisite bandydami kontroliuoti ateitį ir planuoti visus galimus variantus, išeikvosite be galo daug energijos.

Toliaregis gerai mato iš toli, tačiau nemato arti. Jis visą savo dėmesį sutelkia į kitus. Dabartis ir ateitis jo nebedomina. Galbūt jis galvoja, kad geriausia gyvenimo dalis jau baigėsi, visos galimybės išnaudotos.

Jis žvelgia į praeitį su nostalgija, su kaltės jausmu, su pykčiu ar apgailestavimu. Kadangi toliaregis nebesijaučia savo istorijos herojumi, visą savo energiją sutelkia į tuos, kurie labiau to nusipelnė: savo vaikams, anūkams, sutuoktiniui, tėvams, klientams ar vaikams Afrikoje.

Jis atiduoda visą savo energiją kitiems tiek, kad neberanda laiko sau. Taigi, jei norite atsikratyti senatvinės toliaregystės, svarbu grįžti prie teigiamo egoizmo, atsidurti savo gyvenimo centre, susigrąžinti energiją sau. Paverskite savo dabartį ir ateitį įdomesne.  

Astigmatizmą sukelia nereguliarus akių obuolių raumenų įsitempimas. Taigi nenuostabu, kad astigmatizmas atitinka sumišimo ar nepasitikėjimo savimi jausmą. Astigmatizmo diagnozę turntys žmonės dažnai stengiasi būti panašiais į tokius, kokių, jų manymu, kiti tikisi. Jie nuolat ieško pritarimo, bando atitikti tam tikrus socialinius lūkesčius.

Astigmatizmas dažnai pasireiškia tuo metu, kai žmogus abejoja savimi arba nežino, ko iš jo tikimasi. Užuot buvęs savimi, jis išduoda tikrąjį save, bandydamas tilpti į kažkieno sugalvotus rėmus. Kitaip tariant, jis nebemato savęs. Tai sukelia painiavą ir neryškų matymą arba regėjimo praradimą.

Tai tik keli pavyzdžiai, kaip jausmai veikia regėjimą. Ir tai yra dažniausiai pasitaikantys regėjimo sutrikimai visuomenės tarpe. Tačiau už kiekvieno atskiro sutrikimo slypi tam tikras jausmas, kurį atpažinus, regėjimas gali gerėti.

Parengta pagal Ajnoa de Federiko (Ainhoa de Federico) paskaitą