Seimas vėl balsuos dėl Romuvos pripažinimo TIESIOGIAI

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį 19.35–19.45, Seime bus svarstomas Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“  XIVP-893(2). Ilgą laiką atidėlioję šio klausimo sprendimą Seimo nariai pagaliau turės apsispręsti ar paklusti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimui. EŽTT 2021 birželio 8 d. nutarė, kad atsisakius suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“ buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

2021 gruodžio 7 d.  Seimas pakartotinai svarstė „Romuvos“ valstybinio pripažinimo klausimą ir trapia balsų persvara (už – 41, prieš – 18, susilaikė – 18) pritarė nutarimo projekto (Nr. XIVP-893), siūlančio suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, pateikimui.  Po to projektas turėjo būti svarstomas Seimo žmogaus teisių komitete (SŽTK), o balsavimas už projekto priėmimą buvo numatytas dar 2021 gruodžio 16 d.

EŽTT pirmininkas: „Šis spren­di­mas dar tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas“

Balandžio 28 d. Seime viešėjęs EŽTT pirmininkas Robertas Spanas, kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, išreiškė viltį, kad EŽTT sprendimas dėl Romuvos pripažinimo bus priimtas.

R. Spanas, aptardamas žmogaus teisių klausimus mūsų šalyje, sakė: „Ki­ta by­la, ku­rią no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, taip pat svar­bi by­la, tai yra „Ro­mu­vos“ prieš Lie­tu­vą. Ši by­la bu­vo iš­kel­ta dėl to, kad šis par­la­men­tas at­si­sa­kė su­teik­ti pa­reiš­kė­jai vals­ty­bės pri­pa­žin­tos re­li­gi­nės ben­dri­jos sta­tu­są. Kon­sta­ta­vęs, kad bu­vo pa­žeis­tas 14 straips­nis kar­tu su 9 strai­ps­niu – ti­kė­ji­mo lais­ve, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas nu­spren­dė, kad at­si­sa­ky­da­mos pri­pa­žin­ti pa­reiš­kė­ją re­li­gi­ne ben­dri­ja vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­tei­kė pa­grįs­to ir ob­jek­ty­vaus pa­aiš­ki­ni­mo, ko­dėl pa­reiš­kė­ja trak­tuo­ja­ma ki­taip nei ki­tos pa­na­šios re­li­gi­nės ben­dri­jos.

Svar­bu pa­kar­to­ti ir pa­ci­tuo­ti tai, ką pa­sa­kė teis­mas šio­je by­lo­je: „Tik­ras re­li­gi­nis pliu­ra­liz­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus de­mo­kra­tinės vi­suo­me­nės iš­li­ki­mui. Val­džios ins­ti­tu­ci­jų už­duo­tis yra ne pa­ša­lin­ti įtam­pos prie­žas­tis, pa­nai­ki­nant pliu­ra­liz­mą, bet už­tik­rin­ti, kad kon­ku­ruo­jan­čios gru­pės bū­tų pa­kan­čios vie­na ki­tai.“ Kaip su­pran­tu, šis spren­di­mas dar tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas, ti­kiuo­si, kad tai bus pa­da­ry­ta at­ei­ty­je“.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė: „Romuva yra atkurta kaip ir Lietuvos valstybė“

Balsavimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo Romuvai išvakarėse Romuvos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė viešu laišku kreipėsi į Lietuvos valdžią ir Tautą ragindama „Lietuvos piliečius, religines konfesijas ir politikus nuoširdžiai gerbti žmogaus teises į minties, sąžinės ir religijos laisvę“.

„Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas. „Romuva“ gerbia tradicines ir kitas Lietuvoje registruotas religines bendrijas, pabrėždama jų taikaus sugyvenimo siekį. Kviečiame nekelti religinės nesantaikos tarp žmonių, išpažįstančių skirtingas religijas, negrįžti į viduramžius ir vertinti senovės baltų tikėjimą kaip protėvių, Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį“, – rašoma Krivės I .Trinkūnienės kreipimesi.

Čia skelbiame visą šio viešo laiško turinį:

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ viešas laiškas Valdžiai ir Tautai 

Kviečiame Lietuvos piliečius, religines konfesijas ir politikus nuoširdžiai gerbti žmogaus teises į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas. „Romuva“ gerbia tradicines ir kitas Lietuvoje registruotas religines bendrijas, pabrėždama jų taikaus sugyvenimo siekį. Kviečiame nekelti religinės nesantaikos tarp žmonių, išpažįstančių skirtingas religijas, negrįžti į viduramžius ir vertinti senovės baltų tikėjimą kaip protėvių, Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį.

Primename, kad po kelis šimtmečius vykusio prievartinio naikinimo senojo baltų tikėjimo atgimimas Lietuvoje prasidėjo dar  XIX amžiuje: jį skleidė Simonas Daukantas, Vydūnas, Jonas Basanavičius, broliai Jonas ir Balys Buračai, Stasys Šilingas ir kiti. Šio tikėjimo atstovais skelbėsi esą Andrius Vištelis ir Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, o Domas Šidlauskas-Visuomis 1929 m. prie Sartų ežero įkūrė bendriją „Romuva“, kurios veikla sovietmečiu nelegaliai tęsiama Intos lageryje. Tik tuomet, kai pasibaigė šimtus metų trukę persekiojimai dėl šios religijos išpažinimo ir buvo atkurta Lietuvos valstybė, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ 1992 metais viešai atkūrė ir prigimtinę protėvių tikybą. Taigi baltų religija nėra neo-religija, kaip nėra ir neo-Lietuvos, nors tiek mūsų valstybė, tiek religija yra atkurtos.

Mes tęsiame baltų religinę tradiciją, remdamiesi lietuvių, latvių ir prūsų religiniu paveldu, aprašytu gausiuose baltų istorijos šaltiniuose ir tyrėjų darbuose, o taip pat iki šių laikų nenutrūkstamai išlikusiomis baltų prigimtinio tikėjimo dvasinėmis apraiškomis. Savo tikėjimą puoselėjame vardan fizinės ir dvasinės tautos gyvasties išsaugojimo, nes tautos prigimtinė pasaulėjauta ir pasaulėžiūra stiprina tautinę savimonę.

Mes siekiame, kad žmoguje, šeimoje ir bendruomenėje viešpatautų santarvė, darna, žmogiškumas ir pagarba protėvių papročiams. Tikime, kad šios žmogiškosios dvasinės vertybės, būdingos ir kitoms Lietuvos valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms.

Tebūnie Darna!

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė
2022-09-29

Strasbūro teismas: „Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės…“

Alkas.lt primena, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT  Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.

Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.

„Romuva“ į Strasbūro teismą kreipėsi 2019 metais, kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Bendruomenė nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Seimas prieš dvejus metus netenkino „Romuvos“ prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.

EŽTT nutarimas (lietuvių kalba)
EŽTT nutarimas (anglų kalba)