Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

Seimas vėl balsuos dėl Romuvos pripažinimo TIESIOGIAI

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2022-09-29 12:44:44
1

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį 19.35–19.45, Seime bus svarstomas Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“  XIVP-893(2). Ilgą laiką atidėlioję šio klausimo sprendimą Seimo nariai pagaliau turės apsispręsti ar paklusti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimui. EŽTT 2021 birželio 8 d. nutarė, kad atsisakius suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“ buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

2021 gruodžio 7 d.  Seimas pakartotinai svarstė „Romuvos“ valstybinio pripažinimo klausimą ir trapia balsų persvara (už – 41, prieš – 18, susilaikė – 18) pritarė nutarimo projekto (Nr. XIVP-893), siūlančio suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, pateikimui.  Po to projektas turėjo būti svarstomas Seimo žmogaus teisių komitete (SŽTK), o balsavimas už projekto priėmimą buvo numatytas dar 2021 gruodžio 16 d.

EŽTT pirmininkas: „Šis spren­di­mas dar tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas“

Balandžio 28 d. Seime viešėjęs EŽTT pirmininkas Robertas Spanas, kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, išreiškė viltį, kad EŽTT sprendimas dėl Romuvos pripažinimo bus priimtas.

R. Spanas, aptardamas žmogaus teisių klausimus mūsų šalyje, sakė: „Ki­ta by­la, ku­rią no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, taip pat svar­bi by­la, tai yra „Ro­mu­vos“ prieš Lie­tu­vą. Ši by­la bu­vo iš­kel­ta dėl to, kad šis par­la­men­tas at­si­sa­kė su­teik­ti pa­reiš­kė­jai vals­ty­bės pri­pa­žin­tos re­li­gi­nės ben­dri­jos sta­tu­są. Kon­sta­ta­vęs, kad bu­vo pa­žeis­tas 14 straips­nis kar­tu su 9 strai­ps­niu – ti­kė­ji­mo lais­ve, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas nu­spren­dė, kad at­si­sa­ky­da­mos pri­pa­žin­ti pa­reiš­kė­ją re­li­gi­ne ben­dri­ja vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­tei­kė pa­grįs­to ir ob­jek­ty­vaus pa­aiš­ki­ni­mo, ko­dėl pa­reiš­kė­ja trak­tuo­ja­ma ki­taip nei ki­tos pa­na­šios re­li­gi­nės ben­dri­jos.

Svar­bu pa­kar­to­ti ir pa­ci­tuo­ti tai, ką pa­sa­kė teis­mas šio­je by­lo­je: „Tik­ras re­li­gi­nis pliu­ra­liz­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus de­mo­kra­tinės vi­suo­me­nės iš­li­ki­mui. Val­džios ins­ti­tu­ci­jų už­duo­tis yra ne pa­ša­lin­ti įtam­pos prie­žas­tis, pa­nai­ki­nant pliu­ra­liz­mą, bet už­tik­rin­ti, kad kon­ku­ruo­jan­čios gru­pės bū­tų pa­kan­čios vie­na ki­tai.“ Kaip su­pran­tu, šis spren­di­mas dar tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas, ti­kiuo­si, kad tai bus pa­da­ry­ta at­ei­ty­je“.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė: „Romuva yra atkurta kaip ir Lietuvos valstybė“

Inija Trinkūnienė Romuvos Krivė | Keišos nuotr.
Inija Trinkūnienė Romuvos Krivė | Keišos nuotr.

Balsavimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo Romuvai išvakarėse Romuvos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė viešu laišku kreipėsi į Lietuvos valdžią ir Tautą ragindama „Lietuvos piliečius, religines konfesijas ir politikus nuoširdžiai gerbti žmogaus teises į minties, sąžinės ir religijos laisvę“.

„Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas. „Romuva“ gerbia tradicines ir kitas Lietuvoje registruotas religines bendrijas, pabrėždama jų taikaus sugyvenimo siekį. Kviečiame nekelti religinės nesantaikos tarp žmonių, išpažįstančių skirtingas religijas, negrįžti į viduramžius ir vertinti senovės baltų tikėjimą kaip protėvių, Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį“, – rašoma Krivės I .Trinkūnienės kreipimesi.

Čia skelbiame visą šio viešo laiško turinį:

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ viešas laiškas Valdžiai ir Tautai 

Kviečiame Lietuvos piliečius, religines konfesijas ir politikus nuoširdžiai gerbti žmogaus teises į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas. „Romuva“ gerbia tradicines ir kitas Lietuvoje registruotas religines bendrijas, pabrėždama jų taikaus sugyvenimo siekį. Kviečiame nekelti religinės nesantaikos tarp žmonių, išpažįstančių skirtingas religijas, negrįžti į viduramžius ir vertinti senovės baltų tikėjimą kaip protėvių, Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį.

Primename, kad po kelis šimtmečius vykusio prievartinio naikinimo senojo baltų tikėjimo atgimimas Lietuvoje prasidėjo dar  XIX amžiuje: jį skleidė Simonas Daukantas, Vydūnas, Jonas Basanavičius, broliai Jonas ir Balys Buračai, Stasys Šilingas ir kiti. Šio tikėjimo atstovais skelbėsi esą Andrius Vištelis ir Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, o Domas Šidlauskas-Visuomis 1929 m. prie Sartų ežero įkūrė bendriją „Romuva“, kurios veikla sovietmečiu nelegaliai tęsiama Intos lageryje. Tik tuomet, kai pasibaigė šimtus metų trukę persekiojimai dėl šios religijos išpažinimo ir buvo atkurta Lietuvos valstybė, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ 1992 metais viešai atkūrė ir prigimtinę protėvių tikybą. Taigi baltų religija nėra neo-religija, kaip nėra ir neo-Lietuvos, nors tiek mūsų valstybė, tiek religija yra atkurtos.

Mes tęsiame baltų religinę tradiciją, remdamiesi lietuvių, latvių ir prūsų religiniu paveldu, aprašytu gausiuose baltų istorijos šaltiniuose ir tyrėjų darbuose, o taip pat iki šių laikų nenutrūkstamai išlikusiomis baltų prigimtinio tikėjimo dvasinėmis apraiškomis. Savo tikėjimą puoselėjame vardan fizinės ir dvasinės tautos gyvasties išsaugojimo, nes tautos prigimtinė pasaulėjauta ir pasaulėžiūra stiprina tautinę savimonę.

Mes siekiame, kad žmoguje, šeimoje ir bendruomenėje viešpatautų santarvė, darna, žmogiškumas ir pagarba protėvių papročiams. Tikime, kad šios žmogiškosios dvasinės vertybės, būdingos ir kitoms Lietuvos valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms.

Tebūnie Darna!

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė
2022-09-29

Strasbūro teismas: „Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės…“

Alkas.lt primena, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT  Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.

Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.

„Romuva“ į Strasbūro teismą kreipėsi 2019 metais, kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Bendruomenė nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Seimas prieš dvejus metus netenkino „Romuvos“ prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.

EŽTT nutarimas (lietuvių kalba)
EŽTT nutarimas (anglų kalba)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Romuvos“ pripažinimo klausimo svarstymą Seimas atidėjo rudeniui
  2. „Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete
  3. Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo
  4. Seime aptartos galimybės įgyvendinti EŽTT sprendimą dėl Romuvos pripažinimo (video)
  5. Seimas pakartotinai svarstys Romuvos pripažinimą
  6. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  7. Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo
  8. Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos
  9. KT skelbs nutarimą: Ar reikia dar labiau apsunkinti nepripažintų religinių bendrijų pripažinimą? (tiesiogiai)
  10. Seimas po pateikimo pritarė senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui
  11. Visuomenė tvirtai palaiko Romuvos siekį būti valstybės pripažinta religine bendrija (nuotraukos, video)
  12. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas
  13. Strasbūro teismas apgynė „Romuvos“ teisę į valstybinį pripažinimą! (tiesioginė transliacija)
  14. Strasbūro Teismas skelbs sprendimą Romuvos byloje (tiesioginė transliacija) Šiandien
  15. Kultūros ministerijos apdovanojimu įvertinta Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Tiksliau says:
    12 mėnesių ago

    Seimas vėl balsuos dėl Romuvos (ne)pripažinimo
    Dar tiksliau:
    Seimas vėl balsuos dėl Romuvos NEpripažinimo

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
Graviūra | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Nacionalinė biblioteka įsigijo Lietuvai svarbių dokumentų

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Skanu! apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
  • Pavyzdys apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
1
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
3
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Skanu! apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
  • Pavyzdys apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • jo apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
Kitas straipsnis
Remigijus Žemaitaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sveikatos draudimas – ir slaugantiems

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai