Antradienis, 7 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt
2012-01-09 01:39:39
1.1k
PERŽIŪROS
3
„Vidurio Lietuva“ | wikipedia.org nuotr.

„Vidurio Lietuva“ | wikipedia.org nuotr.

Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį.

Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės.

Kita vertus, nereikia vengti priminti pačių sunkiausių Lietuvai istorijos periodų, koks buvo, pavyzdžiui, painus 1918-1922 m. ar dar platesnis laikotarpis. Gal kai kas ims tvirtinti, kad šitaip norima sukiršinti tautas ir etnines grupes, bet juk tų visiems žinomų ir primirštų faktų bei situacijos dėlionė niekaip nesusijusi su nacionalinės nesantaikos kurstymu. Tai tiesiog istorinė tiesa, skirta tam, kad nepasikartotų juodžiausi jos puslapiai.

Ką esate girdėję apie Vidurio Lietuvą? Geografiniu požiūriu tai aukštu urbanizacijos ir žemės ūkio lygiu išsiskirianti Lietuvos teritorija Vidurio žemumoje tarp Jonavos, Prienų, Kaišiadorių, Raseinių rajonų. Jos centras – Kaunas, kadaise apie du dešimtmečius – laikinoji Lietuvos sostinė.

Bet lenkiškoji Vidurio Lietuvos („Litwa Srodkowa“) versija – visai kas kita. Ji pirmiausiai turbūt atsirado generolo Juzefas Pilsudskio (Józef Piłsudski), sumaniusio atkurti Abiejų Tautų Respubliką (ATR) 1772 m. jos sienų ribose, galvoje. Filosofinių svaičiojimų kupinas „strategas“ Juzefas Pilsudskis siekė sukurti Tarpjūrio valstybių federaciją principu „nuo jūros iki jūros“, kaip atsvarą Rusijos ir Vokietijos galiai.

Jis pakvietė įeiti į jos sudėtį Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Baltarusiją, Ukrainą, Vengriją, Rumuniją, Jugoslaviją ir Čekoslovakiją. Tai buvo lyg vėliau J. Stalino sugalvotos Slavų konfederacijos analogas (apskritai lenkų agresyvios idėjos buvo sėkmingai perimtos stalinistų). Generolas 1919 m. bandė organizuoti Vilniuje M. Riomerio vyriausybę, kuri vadovautų bendrai Lenkijos ir Lietuvos valstybei.

Ši fiktyvi idėja Lietuvai ant durtuvų buvo pateikta po to, kai Liucijanas Želigovskis (Lucjan Żeligowski), pamynęs 1920 10 07 pasirašytą Suvalkų sutartį, neva neklausydamas Varšuvos, apėjęs demarkacinę liniją, likus parai iki sutarties įsigaliojimo spalio 10 d. 12 val., užėmė Vilnių, o paskui ir visą Vilniaus kraštą. Vienu metu jis net buvo netoli Ukmergės, žygiavo Kėdainių ir Jonavos kryptimi.

Tariamai Lenkijos vyriausybės nekontroliuojamas generolas nepaprastai skubėjo: jau spalio 12 d. jis paskelbia įkuriąs Vidurio Lietuvos valstybę – visą okupuotą rytinę Lietuvos teritoriją nuo Daugpilio Nemunu beveik iki Gardino. Užimtos Ašmenos, Breslaujos, Švenčionių, Vilniaus apskritys ir dalis Trakų apskrities sudarė iš viso 13 014 kv. km, kur gyveno beveik pusė milijono gyventojų (1940 11 06 Lietuvai buvo gražinta tik 9546 kv. km, bet gyventojų skaičius joje – daugiausiai dėl čia atsikėlusių lenkų – per du dešimtmečius buvo išaugęs iki 565 400).

Istorikas Alvydas Butkus savo 2008 m. išleistoje studijoje „Baltiškos impresijos“ rašė apie tai, kuo gi Varšuva motyvavo Vidurio Lietuvos sudarymą. Be žeminančios leksikos (L. Želigovskis Vilnių esą išvadavo iš „klumpėtų chamų litvinų“) ji skleidė J. Stalino propagandos, platintos prieš II pasaulinį karą, vertas versijas: Vidurio Lietuvą buvo būtina paskelbti dar ir dėl galimo Sovietų Rusijos puolimo.

Neva Lietuva 1920-ųjų vasarą nekliudomai praleido bolševikų kariuomenę iki Varšuvos, kur rugpjūtį ji buvo sumušta. Kita vertus, L. Želigovskis išgelbėjęs ir nuo „litvinų“ bei „žmudų“ (žemaičių), įsikūrusių Vakarų Lietuvoje, bet ir nuo bolševikinės Rusijos.

Jeigu būtų norėjęs, Lenkijos valstybės ir kariuomenės vadas maršalas J. Pilsudskis būtų atšaukęs L. Želigovskį iš Vidurio Lietuvos vadovo posto. Lietuva buvo net sutikusi pagal Tautų Sąjungos Tarybos pateiktą Hymanso planą surengti plebiscitą tam tikromis sąlygomis, kurių viena – atitraukti iš Lietuvos L.Želigovskio kariuomenę – privertė atšaukti šį pasiūlymą, ir 1922 01 13 taikinamoji procedūra lietuvių ir lenkų ginče buvo nutraukta, atšaukiant karinę kontrolės komisiją ir keičiant demarkacinę liniją.

Pastangos derybomis sureguliuoti konfliktą baigėsi po to, kai prieš tai, tų metų sausio 8 dieną, buvo surengti rinkimai į vadinamąjį Vidurio Lietuvos seimą. Apie juos savo dekretu 1921 11 30 paskelbė pats generolas L.Želigovskis. Viktoras Biržiška 1936 m. Kaune išleistoje savo atsiminimų knygoje „Neužgijusios žaizdos“ apie padėtį Vilniaus krašte vaizdžiai rašė, kaip lietuviai, baltarusiai ir žydai boikotavo šiuos rinkimus.

Buvo aišku, kad „lenkai okupuotam kraštui nori suteikti išorinio teisėtumo žymių ir prieš Tautų Sąjungą bei Vakarus pavaizduoti, kaip „gelbsti išbadėjusius litvinus“ ir paverčia jų gyvenimą tikru roju žemėje“. V.Biržiška netgi cituoja vieną lenkų atsišaukimą, kuriame tvirtinama, kad būtent „broliai lenkai davė lietuviams liuosybę ir išvadavo juos iš Maskvos pančių“. Tik po keleto dešimtmečių ši retorika atsinaujins iš Rytų, tačiau šiandien turime suprasti, kad pirmiausia ji nuskambėjo iš lenkų okupantų lūpų.

Rinkimuose dalyvavo apie 64,4 proc. rinkėjų (lietuvių – 8,2 proc., žydų – 15,3 proc., baltarusių – 41 proc.). Neliko abejonių, kad jie buvo suklastoti. Kaip rašo V.Biržiška, juose balsavo ištisi lenkų kariuomenės batalionai, traukiniais ir vežimais atvežti šimtai visai ne Vilniaus krašto gyventojų. Iškart po rinkimų nutrūko Tautų Sąjungos tarpininkavimu vykusios derybos, o Lenkijos Seimas liovėsi dangstytis nepriklausomos Vidurio Lietuvos valstybės idėja ir 1922 03 24 ją oficialiai prijungė prie Lenkijos.

Vienodinant Lenkijos administracinį pasiskirstymą, 1925 12 22 Vidurio Lietuva tapo eiline Lenkijos vaivadija. Vilniaus kraštas su Vakarų Baltarusijos dalimi buvo padalintas tarp trijų vaivadijų. Tautų Sąjunga faktiškai pripažino Vilnių Lenkijai. Iki pat 1938 m., kai, Vokietijai pradėjus agresiją Europoje, Lietuva buvo priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, šis kraštas buvo okupuotas, net neužsimenant apie kažkada puoselėtą ATR idėją…

Prijungus Vidurio Lietuvos žemes prie Lenkijos, atsirado Vilniaus krašto arba „Wilenszcyzna“ pavadinimas. Lietuviai dar iki šių dienų vartoja pavadinimą „Vilnija“.

Žinynuose rašoma, kad 1937 m., lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus krašte gyveno 194 679 žmonės, iš kurių 66 proc. buvo lenkai, 28 proc. – žydai, 3,8 proc. – rusai, 0,9 proc. – baltarusiai, tik 0,8 proc. – lietuviai. Nors apie 1930 m. Vilniaus krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, po 5 proc. rusų ir baltarusių.

Nuo pirmųjų Vilniaus krašto okupacijos dienų oficialia kalba tapo lenkų. Valstybine kalba ji oficialiai patvirtinta 1924 m. Nors Lenkijos įstatymai ir numatė tautinių mažumų teises, pavyzdžiui, lietuviškose mokyklose dėstyti gimtąja kalba, tačiau praktiškai tai nebuvo įgyvendinama.

Nuo 1925 m. masiškai pradėtos uždarinėti ne lenkų privačios mokyklos. Kaip rašo V.Biržiška, jau 1920 m. pabaigoje pradėti suiminėti lietuvių mokytojai, skleidę lietuviškumo idėjas tarp jaunimo.

Atviro teroro susilaukė lietuvių gimnazija Vilniuje, kur nemokantys lietuviškai vaikai ir sulenkėjusių šeimų mokiniai specialiose pirmuosiuose C klasėse buvo mokomi lietuviškai kalbėti ir rašyti. Po 1922 m., kai V.Biržiška ir dar 32 lietuviai už aktyvią lietuvišką veiklą buvo ištremti iš Vidurio Lietuvos į Kauną, šios klasės okupantų buvo uždarytos, o gimnazija buvo iš viso išmesta iš senų gražių rūmų tuometinėje Mickevičiaus g. 38.

Okupacinę lenkų politiką vadinamoje Vidurio Lietuvoje taikliai ironizavo buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje 1992-1996 m., teisininkas ir diplomatas Janas Vidackis (Jan Widacki). Lenkiškame „The Newsweek“ žurnale praėjusio lapkričio pabaigoje jis pašiepė garsiąją užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio (Radoslav Sikorski), frazę, esą nežinąs faktų, kad lenkai būtų okupavę dalį Lietuvos, kaip Rusijos diplomatijos šefas Sergėjus Lavrovas tvirtino, jog neįžvelgiąs ir sovietinės Baltijos šalių okupacijos.

Be to R. Sikorskis prieš pat rinkimus Lenkijoje padovanojo kelis šimtus litų tiems Vilniaus krašto tėvams, kurie leis savo atžalas į lenkiškas, o ne lietuviškų mokyklų pirmą klasę. „Kaip mes reaguotume, jei Vokietijos vyriausybė premijuotų tuos saleziečius, kurie leis savo vaikus į Opolės regiono vokiškas mokyklas?“, savo interviu retoriškai klausia diplomatas. Jis Vilniuje dar ir dabar girdėjęs, kaip lenkai patriotiškai gieda: „Ką iš mūsų prievarta paėmė, kardu atsiimsim!“ arba „Nemesim žemės, iš kurios kilo mūsų priedermės!“

Kas žino, gal kada nors, vykdant tokias okupanto priedermes, ir atgims neutraliu Vidurio Lietuvos pavadinimu pavadinta autonomija. Ir nemanau, kad pasaulis į tai labai jau sureaguotų…

www.iskauskas.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  2. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
  3. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  4. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  5. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  6. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  7. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  8. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  9. M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
  10. A.Uzdila. Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema
  11. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  12. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  13. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  14. A. Patackas. Butšakniai. Jie išgelbės Lietuvą
  15. A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. arvydas damijonaitis says:
    12 metų ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl neteisėtai privilegijuoti Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  2. Redas Kovas says:
    12 metų ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma" tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl neteisėtai privilegijuoti Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  3. Aistis says:
    11 metų ago

    Dekui gerb.Ishkauskui uz ishsamia informacija apie Vidurio Lietuvos okupavima vakariniu grobiku jegomis. Pasaulio ELITA jau seniai suplanavusi vykdo ne tik Lietuvos valstybes sunaiinima , bet ir lietuviu tautos sunaikinima- ISHVAIKANT IS TEVYNES- SUGLOBALIZUOJANT IR SUBENDRINANT I VIENA ANGLIAKALBIU VISUMA. Kas mus apgins , jei ne patys! Visuomet sunkiausiose salygose sukyla patriotiniai ir savigelbejimosi jausmai ir jegos. JOs jau palaipsniui kyla, bet stokojame energingu patrijotu, vedliu- Vaidilu ir Kriviu,Vaidiluciu. Butina burtis i tautine vieninga organizacija, kad galetume atsispirti okupantams- musu naikintojams.O uztarimo ir pagalbos tikrai is niekieno nesusilauskime- TIKRAI. LIKIMAS – IR ISHLIKIMAS TIK MUSU PACIU RANKOSE!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

lrv.lt
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino Vyriausybės sudėtį

2026 07 06
Kelio darbai | „Kelių priežiūros“ nuotr.
Lietuvoje

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

2026 07 06
Seimas
Lietuvoje

Papildytas Atmintinų dienų sąrašas

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.
Šventės

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Pinigai
Lietuvoje

ŠMSM skyrė 2 mln. eurų bendrabučių ir pastatų atnaujinimui

2026 07 06
Rūko sistema
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema

2026 07 05
Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • V.Kalavai apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Vincas Kalava apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Rimgaudas D. apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvių išeivijos tautinio brandumo išraiška – Susivienijimo įkūrimas 1886 metais
  • Reidai „Saugom ungurį“: dažnai nustatomi žvejybos pažeidimai, naudojant ungurines gaudykles
  • Aplinkosaugininkai vykdo reidus „Miškas be kenkėjų“: tikrinama miškų sanitarinė būklė
  • Trys įspūdingi Lietuvos akmenys, kuriuos verta aplankyti

Kiti Straipsniai

Pirmoji ukrainietiška Artemo Petriko knyga apie tarpukario Lietuvą

Pirmoji ukrainietiška knyga apie tarpukario Lietuvą – KU mokslininko darbas

2026 07 05
Laukių ąžuolas

Vasaros kelionė po Lietuvą: aplankykite dėl Lietuvos medžio vardo besivaržančius įspūdingus medžius

2026 07 02
Lietus

Orai Lietuvoje šiandien: vėsu, lietinga ir vietomis audringa

2026 06 16
Permainingas oras Lietuvoje: debesys, lietus ir trumpi pragiedruliai

Orai Lietuvoje šiandien: vėsu, lietinga ir vėjuota

2026 06 15
LiLaEst 2026

Kultūrinė atmintis kaip tautos atsparumo pagrindas: Baltijos nacionalinės bibliotekos susitiko Lietuvoje

2026 06 15
1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys

Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

2026 06 14
Šeima

Seime vyks mokslinė praktinė konferencija apie šeimų būklę Lietuvoje

2026 06 11
Kremliaus propaganda ir karo baimės skleidimas

A. Navys, M. Sėjūnas. Neerzinkim Rusijos

2026 06 09
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • V.Kalavai apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Vincas Kalava apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Rimgaudas D. apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
  • Rimgaudas D. apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“?

Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai