Ketvirtadienis, 12 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas?

www.vykintokeliai.lt
2019-07-19 08:00:38
828
PERŽIŪROS
1
Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.
Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. XVI a. ant Birutės kalno pastatyta pirmoji medinė koplyčia, prie jos kartais laidoti mirusieji. Iki pat XX a. žvejai, žemdirbiai, gyvulių augintojai ant kalno nešė aukas, meldė pasisekimo, sveikatos, gyvulių prieauglio; maldininkai darė apžadus ir keliavo į Palangą iš tolimų Žemaitijos vietovių.

Kontraversijas liudija labai įdomus, kiek anekdotiškas, bet sykiu ir labai rimtas, kunigo Mato Pretorijaus pasakojimas iš XVII a. pabaigos: „Prie Prūsijos sienų Klaipėdos krašte, netoli Palangos, yra kalnas, kuris nuo senų laikų laikomas šventu. Katalikai prie to paties kalno šventojo Jurgio garbei pastatė koplyčią, kurioje Romos katalikai prūsai ir žemaičiai garbina šventąjį Jurgį, tačiau kiti, senieji ir dar pagonybėje įstrigę skalviai, čia garbina savo senuosius stabus. Kartą atsitiko, kad senas skalvis iš Klaipėdos apylinkės išsiruošė į kelionę prie šventojo kalno, be abejo, pagonišku būdu. Atvyksta jis prie kalno, pririša arklį prie medžio pakalnėje ir iš smalsumo užlipa į koplyčią. Kai pasimeldęs nulipa žemyn, neberanda savo arklio – jis vagies pavogtas.

Pamąstęs valandėlę, skalvis ėmė murmėti prieš šventą Jurgį, kurį jis vadina naujuoju dievu, gerbdamas kitus dievus, buvusius anksčiau, ir savo murmėjimą užbaigia žodžiais: „Nei aš tau, nei tu man!“ Neva sakydamas: „Naujasis dieve, aš tau nelįsiu į akis, bet ir tu nelįsk prie manęs ir nebekenk“ (turėdamas omenyje, kad jo buvusieji dievai, jam gera linkintys, buvo išvaryti, todėl naujajam dievui Jurgiui jis nebenorįs nei melstis, nei jo garbinti)“.

Kaip vietoje baltų dievų atsirado šventasis Jurgis ir kokį vaidmenį Lietuvos istorijoje suvaidino Birutės kalnas bei pasakojimą apie naujausius archeologų atradimus Birutės parke, kokį deivės ir kunigaikštienės Birutės paveikslą piešia šiuolaikiniai religijos ir mitologijos tyrėjai – visa tai ir dar daugiau bus galima išgirsti ekskursijoje po Palangos Birutės parką jau šį šeštadienį, liepos 20 d. Palangoje. Papasakos profesorius Vykintas Vaitkevičius. Ekskursijos pradžia – 14 val. Plačiau apie ekskursiją rasite čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo
  2. Birutės siekia populiarinti savo vardą
  3. Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas
  4. D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys
  5. V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai
  6. Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“
  7. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  8. G. Burneika. Skirtumai ir panašumai tarp biblinio ir baltų Dievo (video)
  9. Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video)
  10. Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina
  11. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  12. Šventojoje bus atnaujintas Že­mai­čių al­kas (nuotraukos)
  13. Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video)
  14. T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės
  15. V. Vaitkevičius. Kas valgė iš Vėžionių akmens „lėkščių“?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    7 metai ago

    2017 m. ir 2018 m. tarp kitų renginių Baltų vienybės dienos paminėjimui Gintaro muziejuje vyko konferencijos apie kalne XI-XIII a. atkastą observatoriją (archeolog. prof. Vl. Žulkus) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ikikrikščioniškų laikų kultūrą. Organizatorius – Lietuvos Etninės kultūros globos taryba, padedant Palangos m. savivaldybei, Klaipėdos universitetui. Kalne buvo išdėstyta struktūrinės astronomijos observatorijos schema, ji veikė kelias valandas ir buvo aiškinama konferencijos dalyviams, ekskursantams. Įėjimas į koplyčią tuo ir šiuo metu ekskursijoms užrakintas, viduje esančią Birutės vitražinę kompoziciją, žiūrint pro duris, užstoja Mergelės Marijos altorius. 2019 m. viduryje Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad šiame architektūrinio paveldo statusą turinčiame objekte be Paveldosaugos institucijos leidimo pastatytas altorius būtų pašalintas ir koplyčia būtų atrakinta visuomenei. Vitražų, kurie padaryti dar praeito šimtmečio pabaigoje ir žiūrimi iš vidaus, autorius monumentalistas Liudvikas Pocius savo darbą ketina kiek paremontuoti ir tikėtina, kad šis Lietuvos architektūrą garsinantis pajūrio perlas po kiek laiko pasidarys atviras lankytojams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vida ir Arūnas Sniečkai
Etninė kultūra

2025-ųjų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Arūnas ir Vida Sniečkai: gyvosios tradicijos kūrėjai Vilkijoje

2026 02 11
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

„LTG Link“ stiprina bendradarbiavimą su Jonava ir Trakais

2026 02 11
Miškas
Lietuvoje

Seimą pasieks kompromisinis Miškų įstatymas

2026 02 11
Muitinės departamentas
Lietuvoje

Pritarta muitinės pertvarkai

2026 02 11
Saulės elektrinė
Lietuvoje

Konservatoriai susirūpino dėl paramos saulės elektrinėms

2026 02 11
Krantosauginė damba | portofklaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Kuršių nerijoje bus įrengta krantosauginė damba

2026 02 11
BPC, pagalbos skambutis
Lietuvoje

Minima vieningo skubios pagalbos numerio 112 diena

2026 02 11
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje

EIMIN į Seimą neša aštuoniolikos įstatymų paketą

2026 02 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • Manau apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • Bartas apie I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva
  • Вадим Шегалов.Оккультные игры элиты apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • 2025-ųjų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Arūnas ir Vida Sniečkai: gyvosios tradicijos kūrėjai Vilkijoje
  • „LTG Link“ stiprina bendradarbiavimą su Jonava ir Trakais
  • Seimą pasieks kompromisinis Miškų įstatymas

Kiti Straipsniai

Arūnas Kumpis

A. Kumpis. Kaip ten su ta munduro garbe?

2025 11 10
Šliūpų ir Ragauskų šeimos Palangoje, apie 1932 m.

Kviečia ekskursija po miestą „Palangos senųjų vilų paslaptys“

2025 10 27
Telšiai

K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose

2025 10 27
Ekskursija palei Daugyvenę

Rengiama ekskursija palei Daugyvenę „Nuo Ilgių iki Vėlinių“ primins papročius

2025 10 22
Latvijos Dievturiai

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

2025 10 09
Žemaitijoje nuaidėjo septintieji „Miško burtai“: didžiulis skaičius dalyvių leidosi ieškoti pievų lobių

Žemaitijoje nuaidėjo septintieji „Miško burtai“: didžiulis skaičius dalyvių leidosi ieškoti pievų lobių

2025 10 07
D. Savickaitė. Krašto proistorės liudytojas kun. Juozapas Žiogas

D. Savickaitė. Krašto proistorės liudytojas kun. Juozapas Žiogas

2025 10 07
Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2025 10 06
Mezolito baltai

K. Urba. Mezolito baltai (II)

2025 09 20
Skaistakalnio romuvos Rudens lygiadienio šventė

Skaistakalnio parke bus švenčiama Baltų vienybės diena ir Rudens lygiadienio šventė!

2025 09 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • Manau apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • Bartas apie I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva
  • Вадим Шегалов.Оккультные игры элиты apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Ir tai ne viskas! - apie Antrojo Vilniaus universiteto rektoriaus prof. G. Alabiano vardu pavadintas asteroidas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pabėgėliai nori didesnių algų nei lietuviai

Pabėgėliai nori didesnių algų nei lietuviai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai