Ketvirtadienis, 8 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Pirmenybių skalė ir dialogo prielaidos

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018-09-13 18:00:41
54
PERŽIŪROS
1
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Tiek tautos, tiek žmonijos lygiu esminė bendrabūvio sąlyga – susikalbėjimas. Jis ypač svarbus politikoje, kur principingas savos pozicijos atstovavimas privalo derėti su kompromisų menu. Pozicijas galima skirstyti dviem pjūviais: pritarimo-prieštaravimo ir didesnės svarbos-mažesnės svarbos. Didžioji problema, jog dėl svarbos susitarti dažnai būna taip pat sunku, kaip ir dėl turinio. Kas vienam – mažareikšmis dalykas, kitam – tiesiog esminis.

Viena iš galimų skalių tautinėje-konservatyvioje pasaulėžiūroje būtų ši.

  1. Prigimtinis lytiškumas ir klasikinė šeima prieš homoseksualizmo plėtrą, homoseksualią „šeimą“ ir ypač – prieš pastarosios teisę auginti ir auklėti vaikus.
  2. Tautinė valstybė prieš masinę imigraciją, naikinančią prigimtinę vietinę tautą.
  3. Tautų suverenumas prieš imperializmą ir globalizmą.
  4. Altruizmas prieš egoizmą, tiek individualiu, tiek socialiniu, tiek nacionaliniu lygiu.
  5. Laisvė prieš vergovę, ar ji būtų teisinė, ar politinė, ar socialinė.

Šios ribos leistų atskirti egzistencinius priešus nuo galimų dialogo partnerių. Su galimais partneriais įmanoma diskutuoti, laikantis savų pozicijų, kur esama prieštaravimų, bet bendraujant tose plotmėse, kur esama ko nors bendro. Su egzistenciniais priešais galimi tik debatai ir tik vieši: jų tikslas – laimėti auditoriją, argumentuotai „sukertant“ priešo poziciją. Asmeninė diskusija su tokiais žmonėmis beveik visada būna tik laiko ir jėgų švaistymas.

Tokios ribos – privalomos, jei apskritai kalbama apie vertybes, tačiau jų turėtų būti kuo mažiau. Ribinių klausimų perteklius siaurina galimybes susikalbėti ir atitinkamai – auditoriją, kuri vis labiau traukiasi iki marginalaus ar sektantiško masto.

Išdėstyta pirmenybių skalė apima tiek siaurai tautinius, tiek bendražmogiškus aspektus, nors iš esmės jie – susiję. Ši skalė palieka užribyje radikaliausius LGBT+ pozicijų atstovus, kosmopolitus, globalistus ir imperialistus – tiek Rytų, tiek Vakarų, o taip pat – vietinius jų kolaborantus, individualaus ir kolektyvinio egoizmo šalininkus bei laisvės priešus.

Ji leidžia bendrauti su tais, kurių pozicijos skiriasi kitais klausimais. Pavyzdžiui – su daugybinės pilietybės šalininkais. Tarp tokių žmonių yra nuoširdžių tautinių patriotų, kurie mano, jog daugybinė pilietybė įtvirtintų tautos pirmenybę valstybės atžvilgiu. Nebūtina jiems pritarti, bet galima siekti kompromiso – tautinio paso, Lietuvos atveju – lietuvio paso, kuris užtikrintų tautiečių ryšį su Tėvyne be pilietybę devalvuojančio daugybinės pilietybės koncepto. Blogiausiu atveju su tokiais žmonėmis galima bendrystė kitais klausimais, šiuo kiekvienam laikantis savo.

Kitas atvejis – kai kurios Lietuvos lenkų organizacijos, žinoma, išskyrus tas, kurios tiesiogiai pažeidžia lojalumą Lietuvai, palaikydamos kitų šalių pretenzijas į hegemoniją ar net atvirai remdamos imperializmą. Nuosaikesniems lenkų bendruomenės atstovams galima pasakyti: jūs – už „W“ su visais priedais, mes – prieš, bet juk esama jungiančių dalykų. Daugelis Lietuvos lenkų yra socialiai konservatyvių pažiūrų, gina prigimtinę šeimą ir vargu, ar mūsų bendroje Tėvynėje pageidauja minių svetimšalių. Vargu, ar „W“ klausimas turėtų užkirsti kelią bendram frontui.

Dar mažiau skaldyti turėtų socialinio modelio klausimai. Nors tautinis konservatizmas nuosekliai yra ir socialinis konservatizmas, reikalaujantis solidarios socialinės sistemos, bet kai kuriems konservatyviems žmonėms svarbesnė atrodo laisvė, kuri taip pat yra vertybė. Galima diskutuoti dėl laisvės ir solidarumo vertybių santykio, mastų bei ribų, tačiau vargu, ar kitaip mąstantį žmogų šioje plotmėje reiktų laikyti priešu.

Santykyje su gamta taip pat atsiveria bendravimo galimybės su gyvūnų gerovės gynėjais. Žmogaus, kaip rūšies, egoizmas įeina į pateiktą pirmenybių skalę ir atmestinas iš principo. Tačiau tarp pačių gyvūnų teisių gynėjų būna radikalesnių ir nuosaikesnių asmenų. Dalis jų reikalauja, kad visi taptų veganais, atsisakytų gyvūnų pasirodymų cirkuose, kiti apsiriboja siekiais sugriežtinti bausmes už sadizmą, atsisakyti perteklinio vartojimo – pavyzdžiui, gyvūnų naudojimo kailiams ar medžioklės trofėjams, labiau riboti taršiąją pramonę. Kai kur šie siekiai tiesiogiai sutampa su tautiniais, pavyzdžiui – atsisakyti žiaurių košer bei halal skerdimo būdų.

Akivaizdu, kad kova su svetimomis tradicijomis, o per jas – ir su masine imigracija, aiškiai sutampa su kova už humaniškesnę mėsos pramonę, nors kai kas bevelytų jos išvis atsisakyti. Tarp radikalesnių ir nuosaikesnių gamtamylių galimos atviros diskusijos, nes juos veikiau skiria mastai ir lygiai, nei kryptys. Kryptis – ta pati: gėrio dauginimas ir didesnė darna su aplinka. O gyventi švaresnėje ir sveikesnėje gamtoje yra tiesioginis kiekvienos tautos interesas.

Dar viena sritis, kur galima išskirti principines ir antraeiles pozicijas, yra tikėjimo laisvė. Kai kurie žmonės norėtų, jog būtų išskirtos tradicinės religijos, kitiems toks išskyrimas atrodo perteklinis ar net pažeidžiantis demokratinį lygybės principą. Iš tiesų istorinio veiksnio akcentas ar jo atsisakymas religijų politikoje yra antraeilis. Principinis reikalas yra lygios teisės visoms teisėtai veikiančioms religinėms bendrijoms skleisti savo tikėjimą, vykdyti religinį švietimą, religines apeigas ir sudarinėti civilinius aktus, kurie priskiriami religinių bendrijų kompetencijai. Jei tam iš principo pritariama, klausimas apie tradiciškumą tampa mažareikšmis.

Netgi tokiais opiais klausimais, kaip kova su homoseksualų judėjimais, galimi kompromisai. Vargu, ar pasaulinėms tendencijoms krypstant į „šeimų“ ir įsivaikinimo teises, racionalu kalbėti apie visišką homoseksualizmo uždraudimą. Galima pripažinti atskirų žmonių lytinius sutrikimus jų asmenine problema ir atsisakyti pretenzijų už tai taikyti kokias nors teisines sankcijas. Galima net sutikti su tam tikrais socialiniais kontraktais, leidžiant jiems vienas kitam palikti palikimą, lankyti vienam kitą ligoninėse ar įkalinimo įstaigose, bet griežtai pasakant: jokių pretenzijų į santuoką, šeimą ir vaikus, jokios propagandos žiniasklaidoje, gatvėse, darželiuose ar mokyklose.

Akivaizdu, kad kvietimai kompromisams ir dialogui daugeliu šių klausimų suerzins įvairių pusių radikalus. Vis dėlto nuosaikūs žmonės iš įvairių stovyklų gali rasti galimybių sutarti. Gali, o kai kuriais atvejais ir privalo. Nes tik taip galime kartu kurti bendrą valstybę – Lietuvą. Kurioje būtų apsaugoti žmogus ir šeima, tauta ir valstybė, kultūra ir gamta, laisvė ir bendrasis gėris.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  2. M. Kundrotas. Lietuvos piliečių bendruomenė
  3. M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė?
  4. M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją?
  5. M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
  6. M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)
  7. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  8. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  9. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  10. M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais?
  11. M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva?
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  13. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  14. M. Kundrotas. Lietuvos teismai sako: vieni – lygūs, kiti – lygesni
  15. M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Romas says:
    7 metai ago

    “Nei pridėt, nei atimt”. Turbūt todėl – be komentarų…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Klaipėdos miesto gyventojai, 1991 m. sausio 13 d. budintys prie Merijos pastato
Istorija

Klaipėdos pilies muziejuje vyks renginys, skirtas Laisvės gynėjų dienai

2026 01 08
Laisvės gynėjų diena
Istorija

Iškilmingai minėsime Laisvės gynėjų dienos 35-metį

2026 01 08
Tyrimų metu aptiktos skeleto dalys
Istorija

Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus

2026 01 08
Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai
Etninė kultūra

Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

2026 01 08
Marija Jakubauskienė
Lietuvoje

Liberalai abejoja, ar sveikatos apsaugos ministrė gali toliau eiti pareigas

2026 01 07
Pinigai
Lietuvoje

Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis

2026 01 07
Aleksandro Stulginskio žvaigždė
Lietuvoje

Svarstomi pokyčiai dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo

2026 01 07
Indrė Gasperė ir Vladislavas Kondratovičius
Lietuvoje

Migracijos departamentui vadovaus I. Gasperė

2026 01 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukui apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • TM? Kada išblaivėsime? apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
  • Bartas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Bartas apie V. Vitkauskas. Kaune ir Prienuose pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos pilies muziejuje vyks renginys, skirtas Laisvės gynėjų dienai
  • Iškilmingai minėsime Laisvės gynėjų dienos 35-metį
  • Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus
  • Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

Kiti Straipsniai

Eglė Bučialytė, mitingas „Už laisvą žodį“

M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį

2025 12 20
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – Emilio Jenerio 1924 m. nutapytas paveikslas „Artilerijos mūšis ties Širvintais XI. 1920 m“ (160×270 cm)

Lietuvoje prieš 105-erius metus vyko Širvintų-Giedraičių kautynės (I)

2025 11 20
Petras Gražulis teisiamas už „Šventą raštą“

M. Kundrotas. Oficialu: teismas cenzūruoja Bibliją

2025 10 08
Gėjai nužudė mano draugą

M. Kundrotas. Gėjai nužudė mano draugą

2025 10 01
Lietuvos vėliava

M. Kundrotas. Pilietinės tautos fantasmagorija

2025 09 03
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Buvusio politikėlio išpažintis

2025 08 22
L. Kalėdienė. Nelietuviškose mokyklose lietuvių kalbos mokoma Rubiko kubo principu

L. Kalėdienė. Nelietuviškose mokyklose lietuvių kalbos mokoma Rubiko kubo principu

2025 08 03
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

2025 06 24
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukui apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • TM? Kada išblaivėsime? apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
  • Bartas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Bartas apie V. Vitkauskas. Kaune ir Prienuose pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas
  • Rimgaudas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
UNESCO ir „Nacionalinė geografija“ Vilnių įtraukė į įstabiausių Europos vietų sąrašą

UNESCO ir „Nacionalinė geografija“ Vilnių įtraukė į įstabiausių Europos vietų sąrašą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai