Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Lietuvos piliečių bendruomenė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2015 06 19 10:42
5
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

vyties-veliava-ir-piliakalnis-alkas.lt-nuotr
Alkas.lt nuotr.

Amerikiečių teologas Timotis Keleris (Timothy Keller), aprašydamas bendruomenės reiškinį, pabrėžė: nėra bendruomenės be ribų. Įsivaizduokime pavyzdį – homoseksualistų organizacijos narys atsiverčia į krikščionybę ir prabyla, kad homoseksualizmas – nuodėmė. Kalba tai diena iš dienos, metai iš metų. Kad ir kokia tolerantiška – ar tokia besiskelbianti – būtų bendruomenė, anksčiau ar vėliau jai teks pasakyti savo nariui: tu privalai pasitraukti iš mūsų gretų, nes tai, ką tu kalbi, prieštarauja bendruomenės pasaulėžiūrai.

Bet kuri bendruomenė apsibrėžia ne tik tuo, kuo ji yra, bet ir tuo, kuo ji nėra. Tiesą sakant, viena išreiškia kita. Atskirais atvejais galime priklausyti kelioms bendruomenėms, kai jos veikia skirtingose erdvėse arba tarp jų nėra esminio prieštaravimo. Nėra jokios problemos būti lietuviu ir krikščionimi, žvejų draugijos ir filatelistų klubo nariu. Bet vargiai įmanoma būti krikščionimi ir musulmonu, lietuviu ir lenku, medžiotojų ir gyvūnų teisių draugijos nariu. Tiesa, Lietuvos lenkas plačiąja prasme gali būti lietuvis-lenkas, bet griežtąja prasme jis bus arba lenkakalbis lietuvis, arba Lietuvos lenkas, gal net lenkas Lietuvoje. Visais atvejais – labiau lenkas arba labiau lietuvis.

Valstybė idealia savo forma yra piliečių bendruomenė. Jei esu Lietuvos pilietis, tai savaime reiškia, jog sieju save tik su šia, o ne su bet kuria kita tos pačios rūšies bendruomene. Dvigubos pilietybės teikimas kitaip, nei išimties tvarka, juolab – daugybinės pilietybės įvedimas reiškia pilietybės panaikinimą. Nei daugiau, nei mažiau. O vis dėlto – kaipgi išimtys? Ar išdėstytas pilietybės principas apskritai leidžia išimtis?

Idealiu atveju – ne. Vis dėlto daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos likimas nėra idealus. Pirmiausiai išimtis gali būti taikoma etninių žemių lietuviams. Jie iš Lietuvos niekur nesitraukė – tai Lietuva iš jų atimta. Tiksliau – Lietuvos valstybė. Jie ir dabar gyvena etninėje Lietuvoje. Kita išimtis – tremtiniai ir jų ainiai. Iš jų Lietuva taip pat atimta, gal net brutalesniu būdu. Trečia išimtis – Lietuvos okupacijų ir aneksijų metais pasitraukę išeiviai ir jų ainiai. Iš esmės tai – tokie patys tremtiniai, tiktai jų tremtis daugeliu atvejų buvo švelnesnė.

Visais šiais atvejais tikroji ir vienintelė šių žmonių Tėvynė lieka Lietuva. Žinoma, griežtesnis vertintojas pasakys, kad jie turi galimybę atsisakyti kitos šalies pilietybės. Vis dėlto žmogaus gyvenimas – ne matematika, jog jį sudėliotume į griežtas, vienareikšmes, abstrakčias formules. Bendro pobūdžio principai – būtini, antraip išnyks pati pilietybės prasmė. Bet išskirtiniais atvejais jie turi būti traktuojami lanksčiai. Žmogus, socialiai ir ekonomiškai įsitvirtinęs kitoje šalyje, bet pirmiausiai save siejantis su Lietuva, turi teisę būti jos pilietis. Kas kita – jos atsisakę asmenys.

Neapsigaukime, lygindami laisvai išvykusius asmenis su priverstinai pabėgusiais ar ištremtais. Iš vienų Lietuva atimta, kiti jos atsisakė patys. Galime į valias verkšlenti, jog pastariesiems čia buvo sunku gyventi. Globaliame pasaulyje visuomet rasis vieta, kur gyventi geriau. Bet ką tai turi bendro su priklausomybe Tėvynei ir pilietinei bendruomenei – valstybei? Ničnieko. Smerkti juos, vadinti išdavikais ar kitais niekinamais vardais – ne visais atvejais teisinga. Juo labiau kad dažnas jų išlaikė Lietuvos pilietybę. Bet tie, kurie atsisakė – atsisakė patys. Tai – teisinis faktas.

Dviguba pilietybė etninių žemių lietuviams, tremtiniams ir okupacijų laikų išeiviams, drauge su jų ainiais – pateisinama. Iš esmės jie turėtų tik vieną tikrą pilietybę – Lietuvos, o kita – priverstinė. Žinoma, visais atvejais su piliečio teisėmis – rinkti ar būti renkamam į Lietuvos valdžios įstaigas, naudotis socialinėmis garantijomis – turėtų eiti pareigos: mokėti mokesčius, dirbti šios bendruomenės interesams, jeigu įstatymas reikalauja – tarnauti kariuomenėje.

Dar vienas atvejis, kai galėtų būti taikoma dviguba pilietybė – kitos šalies pilietis, darbais nusipelnęs Lietuvos valstybei ar jos titulinei tautai. Drauge tai – vienintelis atvejis, kai gali būti taikoma daugybinė pilietybė. Žmogus, savo darbu prisidėjęs prie piliečių bendruomenės kūrybos, vertas būti jos dalimi. Žinoma, drauge prisiekdamas Lietuvos valstybei. Maža kas, juk skirtingos šalys gali konfliktuoti, net kariauti. Lietuvai reikalingi tik jai ištikimi piliečiai.

Drauge su įstatymais, leidžiančiais įgyti ar atgauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, svarstytina teisinė bazė, leidžianti ją atimti. Žmonės, veikiantys prieš Lietuvos valstybę ar jos titulinę tautą, tarnaujantys priešiškų valstybių ar tarptautinių struktūrų interesams Lietuvos sąskaita, griaunantys dorą, patriotizmą, kultūrinę tapatybę ir socialinį solidarumą, nėra verti būti šios bendruomenės nariais. Tiesą sakant, moraliai jais ir nėra. Belieka tai sutvarkyti teisiškai.

Lietuviams, siekiantiems išlaikyti ryšį su Lietuvos valstybe, tačiau stokojantiems valios ar galimybių visaverčiai įsijungti į jos gyvenimą, teikiant jai pirmenybę kitų valstybių atžvilgiu, galima išeitis – lietuvio pasas. Šis dokumentas teisiškai įtvirtintų Lietuvių Chartą, įteisintų asmens ryšį su savo istorine Tėvyne, suteiktų tam tikrų lengvatų, drauge leistų supaprastinta tvarka įgyti ar atgauti Lietuvos pilietybę, atsisakius kitos šalies pilietybės. Jei iš tiesų dvigubos ar daugybinės pilietybės siekiama tik dėl ryšio su Lietuva, šis sprendimas – geriausias iš galimų.

Tiktai būkime blaivūs. Visos kalbos apie didesnę Lietuvą dvigubos ir daugybinės pilietybės dėka – tiesiog demagogija. Lietuvą ir toliau sudarys žmonės, nuolatos dirbantys jos gerovei, apsibrėžiantys kaip šios – o ne kurios nors kitos – bendruomenės nariai. Jiems priklauso išskirtinė teisė į šią valstybę ir jos valdymą. Nes jie ir yra valstybė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
  2. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  4. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  5. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  6. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  7. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  8. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  9. Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia, kad lietuvių kalbai būtų pripažintas užsienio kalbos statusas JAV (audio)
  10. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  11. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  12. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (I)
  13. A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai?
  14. P. Gylys. Kodėl V.Landsbergis atsisakė Lietuvos pilietybės?
  15. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  16. P. Urbšys. Kodėl lietuvis turi mažiau galių negu Lietuvos lenkas?
  17. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  18. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  19. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  20. V. Sinica. Lietuvos lenkams neturėtų galioti įstatymai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. tikras lietuvis says:
    7 m. ago

    Lietuviai gyvena TIK Lietuvoje – už Lietuvos ribų gali būti TIK asmenys su lietuviška kilme, kuri per laiką, per kartas išrūks kaip dūmas neblaškomas vėjo.
    Kurie grįš, tie per laiką vėl pataps lietuviais, o ten, už sienos, jie tik išlietuvėja. Todėl ir Lietuvos pilietybės dalinimas jiems, nesvarbu ar jie pabėgo dėl vienų, ar dėl kitų priežasčių, yra tik parazitų veisimas: nei jie dirbs Lietuvai, nei jai augins savo vaikus, nei ją gins karo laike.
    Žymiai tikresni lietuviai yra tie, kurie, kad ir gimė ne lietuvių šeimoje – pvz., kitoje šalyje, bet apsigyveno čia visam laikui, integravosi, dirba Lietuvai, jai augina savo vaikus, ją gina karo metu – t.y. Lietuvai atiduoda visą save.
    Todėl lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys, nesvarbu kokios kilmės jis bebūtų.
    V.Landsbergis taip sakė: lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga!

    Taigi Lietuva ir lietuvis yra viena: nebus Lietuvos, nebus ir lietuvių.
    Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis, bet parazitas (be labai ir labai mažų išimčių).

    Atsakyti
    • Haras Pūčia -Būtas says:
      7 m. ago

      manau kad tu esi tikras rusas.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 m. ago

        Kada išsiblaivėsi, tada manysi kitaip.

        Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 m. ago

    Marius Kundrotas:
    ,,Tiktai būkime blaivūs.”

    Kokia prasme – ,,plačiąja prasme” ar ,,griežtąja prasme”???

    Atsakyti
  3. Darius Tarailis Juodsis Vilkas says:
    7 m. ago

    Siuliuciau gerbiamam mariui paskaityt labai gera straipsny http://aboukhattab-alyemeni.blogspot.co.uk/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

2022 05 25
Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
Kultūra

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
Gamta ir ekologija

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema
  • S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  • Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
  • Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 686; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 636; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 626; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 448; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 267; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 260; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
0
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. ...

Skaityti toliau

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

Kitas straipsnis
Į Klaipėdos universitetą – mokytis lietuvių kalbos

Į Klaipėdos universitetą – mokytis lietuvių kalbos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai