V.Tomaševskis į politinę kovą kviečia ir vaikus (video)

Mitingu ir streikais grasinantys Lietuvos lenkų atstovai į politines kovas įtraukia ir moksleivius. Šie kviečiami neiti į pamokas, keletas tautinių mažumų moksleivių trečiadienį buvo Seime, kur spaudos konferencijoje klausėsi Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus bei europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio skundų dėl esą bloginamos tautinių mažumų situacijos.

V.Tomaševskis: mano sūnus dalyvaus streike

Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas V.Tomaševskis ironizavo, kad situacija kaip sovietmečiu – valdžia teisi ir viską daro žmonių labui. Įstatymo priėmimą jis laiko politiniu sprendimu, bloginančiu tautinių mažumų padėtį.

Pasak V. Tomaševskio, suvienodinti lietuvių kalbos egzamino nedrįso net sovietai. „Vienintelis tikslas – politinis – kovoti su tautinių mažumų mokykla. Klausimas, kodėl tai norima daryti. (…) Tautinių mažumų mokykla konkurencinga, iš jų į aukštąsias įstojo daugiau abiturientų negu iš mokyklų, kuriose mokoma valstybine kalba. 2010 m. į aukštąsias įstojo 72 proc.“, – dėstė V. Tomaševskis.

V. Tomaševskis tvirtino kaip tėvas palaikantis streiką ir jo sūnus dalyvaus streike. Pasak politiko, tai dėl to, kad jo vaikas nebegalės iki 12-os klasės mokytis gimtąja kalba.

„Priimtas politinis sprendimas, politinis įstatymas, kuris liečia švietimą, nors švietimas turi būti apolitiškas. Dabar kita pusė – tautinių mažumų tėvai, mokiniai – turi gintis. Gintis reikia įvairiomis priemonėmis, tame tarpe ir politinėmis“, – į DELFI klausimą, ar į politiniams tikslams pasiekti nėra naudojami vaikai, atsakė LLRA lyderis.

Tėvų atstovas: įvedamas dvikalbis mokymas

Rugsėjo 2-ąją akciją prie Prezidentūros organizuojančio Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Miroslavas Šeibako tikino, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija smarkiai pablogina tautinių mažumų mokyklų situaciją.

Pasak M. Šeibako, įstatyme mokyklos, kuriose dėstoma lietuvių kalba, pastatomos aukščiau tautinių mažumų mokyklų.

Lenkų netenkina ir lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas jau po dvejų metų – esą per porą metų tautinių mažumų moksleiviai nespės išmokti programos, kurią lietuviai įsisavina per 12 metų. M. Šeibako teigimu, įstatymas iš principo keičia mokyklų funkcionavimą – esą įvedamas dvikalbis mokymas, mat kai kurie dalykai turi būti privalomai dėstomi lietuvių kalba.

Naują Švietimo įstatymą tėvų atstovas vadino diskriminaciniu ir tvirtino, kad tėvai dėl to netylės.

Jam antrino dviejų moksleivių mama Alina Sobolevska, tvirtinusi, kad vienodą egzaminą ateityje galėtų laikyti tik dabartiniai pirmokai. „Kodėl dabar mano vaikas (vienuoliktokas – DELFI) dabar turi kentėti? Aišku, jis išlaikys egzaminą, jis gerai mokosi, stengiasi, bet jis dabar neturi tiek laiko skirti lietuvių kalbai – gal matematikai, gal fizikai. O dabar jis turi labai daug laiko skirti lietuvių kalbai, kad įstotų į lietuvių aukštąją mokyklą, nemokamą vietą“, – kalbėjo A. Sobolevska.

Po mitingo neteko darbo?

Vienas streiko organizatorių Albertas Narvoišas tvirtino, kad streikas ir mitingas rengiami tėvų, mokinių ir absolventų iniciatyva. Pasak A. Narvoišo, mokiniai į pamokas gali neiti dieną, gali ir daugiau.

„Nėra taip, kad visa mokykla neateis. Yra žmonių, kurie labai nusivylę tuo įstatymu, yra žmonių, kurie nusivylę, bet bijo kažkokių santykių. Juk dabar visuomenė šiek tiek įbauginta, kad kažkas gali būti, kažkas atsitiks“, – teigė A. Narvoišas.

Jo teigimu, kiek truks streikas, priklausys nuo to, ar valdžia pradės diskutuoti su visuomene apie priimtą įstatymą.

Seimo nario J. Narkevičiaus teigimu, mitingą ir streiką finansiškai parėmė tėvas, kuris, dalyvavęs mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos, esą buvo priverstas išeiti iš darbo. J. Narkevičiaus tikinimu, vyras darbo neteko po to, kai darbdaviai jį išvydo nuotraukoje DELFI portale.

Parlamentaras taip pat tvirtino, kad dėl pakeistų valstybinės kalbos ugdymo programų sąlygų kai kurių vienuoliktokų tėvai ketina kreiptis į teismą.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos lenkų politikai bauginimais ir spaudimu mokyklų vadovams ar mokytojams mėgina supriešinti Lietuvoje gyvenančius skirtingų tautybių žmones.

DELFI primena, kad pagal priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose plečiamas mokymas lietuvių kalba, nuo 2013 metų nebeliks atskirų lietuvių kalbos brandos egzaminų tautinių mažumų atstovams ir tiems, kuriems lietuvių kalba gimtoji.

Kilus nepasitenkinimui, tautinių mažumų mokyklos apdalytos nuolaidomis: šįmet jos gaus 21 proc. didesnius mokinio krepšelius, bus papildomai aprūpintos vadovėliais, vasarą tautinių mažumų mokytojams surengti papildomi kvalifikacijos kursai, numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos.

Žiūrėkite spaudos konferencijos „Dėl mitingo prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, skirto apginti tautinių mažumų mokyklas ir tautinių mažumų mokinių ir tėvų paskelbtą streiko akciją“ video įrašą:

Dalyvavo: Seimo narys Jaroslavas Narkevičius, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Miroslavas Šeibako ir abiturientai. (2011 08 31, 12.00)