Atrodo dar taip neseniai vasaros naktinį dangų dengdavo Saulės spindulių šydas, kuris trukdė „pradurti“ dangaus skliautą ir „išskrieti“ į tolimus Visatos kampelius, o jau rugsėjo mėnesį pasitiksime dienos ir nakties pusiausvyrą. Saulė leisis vis ankščiau, todėl ir naktinio dangaus seansai prasidės ankščiau – liks daugiau laiko sapnų karalystėje paviešėti, rytas bus žvalesnis.
Jei jau prakalbau apie dienos ir nakties pusiausvyrą, tai rugsėjo 23 d. 12:05 val. Saulė dangaus skliaute persiris į pietinį dangaus pusrutulį – prasidės astronominis ruduo, o gyvenantiems „po mūsų kojomis“ – pavasaris. Šiomis dienomis Saulė tekės tiksliai rytuose, o leisis vakaruose. Taip nutinka tik du kartus per metus: pavasario ir rudens lygiadienių metu. Per mėnesį dienos ilgumas sutrumpės dvejomis valandomis ir šešiomis minutėmis. Mūsų gimtoji žvaigždė iš Liūto į Mergelės žvaigždyną pereis 17 d. ir jame išbus iki kito mėnesio.
Mėnulis rugsėjo 4 d. taps priešpilniu iki 12 d., kai į mus atsukta jo pusė bus visiškai apšviesta. Delčia stos 20 d., o vėl vakarais išvysti mūsų vienintelį gamtinį palydovą galime tikėtis po 27 dienos.
Artimiausia Saulei ir pačia nepalankiausia stebėjimams planeta Merkurijumi gėrėtis pavyks tik mėnesio pradžioje ir labai žemai. Geriausios sąlygos bus rugsėjo 3 d., likus pusantros valandos iki patekant Saulei. Vėliau planeta paskęs Saulės spinduliuose, kol 28 d. įvyks konjunkcija.
Veneros šį mėnesį nematysime ir dar iki lapkričio ji slėpsis Saulės spindulių pataluose.
Marsas teka antrąją nakties pusę, bet stebėjimo sąlygos gerėja palengva, nes Žemė vejasi raudonąją planetą, joms kartu skriejant apie Saulę. Mėgėjiškiems teleskopiniams stebėjimas Marsas šiuo metu dar nėra palankus, bet jo padėtis dangaus skliaute bus įdomi: pirmoje mėnesio pusėje jis judės žemiau Kastoro ir Polukso (Dvynių žvaigždyno šviesiausių žvaigždžių), o 15–18 dieną sudarys šių trijų šviesulių eilę. Mėnesio pabaigoje priartės prie Prakarto, padrikojo žvaigždžių spiečiaus Vėžio žvaigždyne, bet apie tai jau kitoje apžvalgoje. 23 d. su Marsu „pasilabinti“ priartės ir besudylantis Mėnulis.
Ir šį mėnesį Jupiteris bus ryškiausia „žvaigždė“ danguje. Mėnesio pradžioje jis tekės apie 22 val., o jau pabaigoje galime tikėtis jį pamatyti nuo sutemų pradžios. Per žiūronus galima pamatyti keletą ar visus keturis didžiuosius palydovus, o pasitelkus didesni teleskopą – tamsias ir šviesias debesų juostas. Jei pasiseks, galima įžvelgti ir garsiąją Raudonąją Dėmę – didesnio už Žemę skersmens audrą, gyvuojančią jau bent kelis šimtus metų. Žinoma, ji turi būti tuo metu į mus atsuktoje Jupiterio pusėje ir pageidautina, kad kuo arčiau disko vidurio.
Šį mėnesį verta pasižvalgyti Urano. Rugsėjo 26 d. įvyks jo opozicija, o tai reiškia, kad planeta bus ryškiausia šiais metais ir tai geriausias metas jos stebėjimams nuo Žemės paviršiaus. Esant geroms oro sąlygoms ir tamsiam dangui, Uranas matomas ir plika akimi, bet geriausia pasitelkti bent jau žiūronus ir žvalgytis Žuvų žvaigždyne.
Neptūnui surasti būtinas optinis prietaisas. Jo geriausio matomumo salygos bus po vidurnakčio ir jis keliauja per Vandenio žvaigždyną.
Ryškių kometų šį mėnesį nematysim, nors ir naujoji uodeguotoji viešnia, Elenin (C/2010 X1), pasieks plika akimi matomą ryškį, bet ji bus per arti Saulės. Teks dar palaukti iki spalio mėnesio, o tada ir nauja žvaigždėtojo dangaus apžvalga.
Stebėk žvaigždes ir iš jų mokykis (A. Einšteinas). Su rugsėjo 1-ąja!
