Šarūnas Černiauskas, www.delfi.lt
Nors Seimas nepalaikė siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl naujojo Švietimo įstatymo atitikties Konstitucijai, kreipimosi iniciatoriai nenuleidžia rankų. 43 Seimo nariai savarankiškai kreipiasi į KT. Tačiau Seimo pirmininkė nepatvirtino parlamentarų kreipimosi savo parašu.
Tai DELFI patvirtino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parlamentaras, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Jaroslavas Narkevičius.
„Turime 43 Seimo narių parašus, – kalbėjo J. Narkevičius. – Seimo nariai pasirašė po tiesioginiu kreipimusi į KT.“
Pasak LLRA atstovo, KT veikiausiai nesiims šio skundo nagrinėjimo skubos tvarka, taigi rugsėjį, kuomet į mokyklas sugrįš moksleiviai, įstatymas jau galios.
Priekaištai I. Degutienei
J. Narkevičiaus teigimu, valdantiesiems konservatoriams nė nesiūlyta pasirašyti po kreipimusi į KT. Tačiau Seimo pirmininkė esą dėl nesuprantamų priežasčių nepatvirtino 43 parlamentarų kreipimosi.
„Atidavėme (kreipimąsi – DELFI) tiesiog formaliai procedūrai. Turi pavizuoti Seimo pirmininkė, ir išsiunčia į KT. Keista, kad šiandien, demokratinio judėjimo dienomis, ponia pirmininkė pasakė, kad jinai nevizuos, nepasirašys formalios procedūros. Per sekretoriatą grąžino – nepasirašinės, nevizuos“, – skundėsi J. Narkevičius. Jo žodžiais, valdančioji dauguma „bijo patikrinti“ Švietimo įstatymo teisėtumą.
Politikas stebėjosi tokiu I. Degutienės sprendimu. „Pirmininkė turėtų vizuoti, patvirtinti tą kreipimąsi su parašais. Tai tiesiog formali procedūra jai, kaip Seimo pirmininkei. Gal pasirašys kažkuris Seimo pirmininko pavaduotojas. Tiktai keista, kad jinai pagal savo kompetencijas nenukreipė kitam, o tiesiog atidavė ir pasakė, kad jinai nepasirašinės“, – prisiminė J. Narkevičius.
„Aišku, tai mums nesutrukdys“, – pridūrė LLRA atstovas Seime.
I. Degutienė nepasirašė, nes nepritaria
Vis dėlto I. Degutienės atsisakymas patvirtinti 43 Seimo narių kreipimąsi į KT gali ir sutrukdyti. Seimo pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys DELFI teigė, kad jeigu dokumento nepatvirtins I. Degutienė arba vienas iš jos pavaduotojų, parlamentarai į KT kreiptis negalės.
Pašnekovo teigimu, Seimo pirmininkė neprivalo patvirtinti šio dokumento, jei jam nepritaria. O šiuo atveju būtent taip ir buvo.
„Kažkas iš Seimo vadovybės turi vizuoti, kad būtų kreipimasis. Bet jiems buvo paaiškinta, kad nebūtinai tai turi būti Seimo pirmininkė. Jeigu jinai nepritaria tokiam kreipimuisi, ji gali nepasirašyti. Gali pasirašyti kas nors iš pavaduotojų. Jiems tas buvo pasakyta. O kadangi Seimo pirmininkė nepritaria tokiam kreipimuisi, ji ir nepasirašo, – aiškino J. Ruzgys. – Jeigu jie nesuras nei vieno iš Seimo vadovybės, kas pritartų ir galėtų vizuoti, tada tai jau jų problema.“
Pirmąsyk parlamentarai į KT dėl Švietimo įstatymo pasiūlė kreiptis antroje birželio pusėje. Tačiau siūlymą, kurį savo parašais tuomet parėmė 53 Seimo nariai, parlamentas atmetė.
Susiję straipsniai:
- 53 Seimo nariai siūlo lenkams neįtikusį Švietimo įstatymą skųsti Konstituciniam teismui
- Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- „Vilnijos“ draugija prašo įvertinti 1920 m. Lenkijos įvykdyta rytinės Lietuvos dalies okupaciją ir aneksiją
- Seimas nepriėmė kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl Lenkų kortos
- G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
- A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas
- A.Eigirdas. Valdančioji koalicija Vilniuje: sveiko proto beieškant
- I.Degutienė: Nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų kursto V.Tomaševskis
- A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
- Grupė Europos Parlamento narių paneigė šmeižtą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo Lietuvoje
- P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją?
- Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
Narkievičius Znad wilii sakė, kad Konstituciniam Teismui reikia apskųsti Švietimo įstatymą tam, kad vėliau jį apskųsti Europos Žmogaus teisių teismui ir kitoms europinėms institucijoms.
Vilkaviskio rajone yra Opsrutu kaimas, tai kai vokieciai atkele i si kaimeli lenkus lenkai pradejo savovaliauti, o miskiniai padare tvarka kas spejo is lenku tas pabego likusieji gavo gala, bet miskiniai buvo nezmoniski net kudikius keliu menesiu ar metuku laiko nudurdave ar susaudydave, ta girdejau is keliu islikusiu musu kraste gyvenanciu lenku, bei lietuviu.
ALGI,NEMELUOK,TURIU GIMINIŲ KURIE VIJO RUSUS IŠ TEN,jokių lenkų ten nebuvo.
1941m.Vokietijon repatrijavusių ūkininkų gyventas vietas, atsikėlė pirmieji rusų kolonistai. Prasidėjus Vokietijos ir TSRS karui, atėjūnai išvyko, bet 1944 m. jie vėl sugrįžo ir kūrėsi tuščiuose lietuvių ir vokiečių ūkiuose. Vietiniai gyventojai, nebepakęsdami jų savivalės ir įžūlumo, pasiskundė partizanams. 1947 m. iš lapkričio 15 į 16-ąją partizanai Tauro apygardos vadovybės įsakymu (vadovavo Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas) atakavo rusų kolonistus. Nukauta 36 kolonistai, o likę buvo taip išgąsdinti, kad tuoj visiems laikams apleido kaimą.
Savas as nemeluoju nes mano kriksto mamos teviske yra o[srutuose ta sodyba anos nepriklausomos Leituvos metu siam kraste buvo pavyzde i ja atvaziuodave zemes ukio studentai praktikas atlikti, i si krasta buvo atkelti is lenkijos ir lenku ir lenku kilmes rusu, mano buves uosvis pavarde Golubovskis yra lenku kilmes rusas Gizu miestelyje yra dar keletas likusiu palikuoniu is tu paciu atkeltuju is Lenkijos teritorijos ir man pats buves uosvis pasakojo nes pats savom akim mate kaip jojo dede buvo popas buvo nusautas ir imestas i deganti nama tam paciam name deganciame nespejo mano uosvio motina pasiimti penkeriu metuku vaiko is lopsio ir jis taip pat sudege, rade viename kluone besislepencius visa seima iszude tame tarpe buvo triju menesiu kudikis kuri su durtuvu persmeige tad geriau nepasakokite is ka girdeja is tolimu giminaiciu ar pazystamu, nes man ir pati kriksto mama yra papasakojusi, nevisi kaip ji sake atkeltieji buvo blogi, o slave miskiniai visus neziuredami…
Ir kur aš tas pasakas apie lenkų kilmės rusus ir vice versa ir su jais susijusius “įvykius” ir “nuosavybes” girdėjau? Ar tik ne per pastaruosius savo gyvenimo 35 metus iš su KGB susijusių asmenų? Klausimas retorinis.
Garbinga mūsų gerb. Seimo Pirmininkės pozicija.
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
Damijonaitis
Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė