Sausio 28 d. iš Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga į Lietuvą atvykę Gudijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai parodys istorinį baletą „Vytautas“. Šį nepaprastą baletą Lietuvoje bus galima išvysti tik vienintelį kartą – sausio 28 d., Vilniuje, Siemens arenoje.
Baletas „Vytautas“ sugrąžins mus į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų Lietuvos valdovų meilės istoriją.
Ne vieną apdovanojimą pelniusiam dviejų dalių didingam baleto spektakliui Vilniuje ruošiamasi ypatingai – ne tik dėl paties pastatymo masiškumo, bet ir dėl progos, kuriai jis skirtas.
„Meistriškos choreografijos ir nuostabios muzikos lydimas baletas „Vytautas“ buvo statomas atminti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, tačiau šiemet minime dar vieną itin svarbią datą. Šiemet sueina 600 metų po Vytauto mylimosios Onos mirties. Pastaroji ir yra viena pagrindinių šio baleto žvaigždžių. Tad sausio pabaigoje „Siemens“ arenoje prisiminsime ne tik mūsų šalies istoriją, kunigaikštį Vytautą, bet ir pagerbsime Oną Vytautienę“, – primena koncertinės agentūros „Kūrybos studija“ vadovas Tautvydas Juzėnas.
Rengėjai sako, kad į spektaklį atvykusius žiūrovus pirmiausia nustebins arenos transformacija – puikiai pažįstama erdvė bus paversta teatru, o scena užims kone pusę arenos ploto. Tiek erdvės reikia sutalpinti ne tik įmantrioms ir įspūdingo dydžio scenografijos detalėms, bet ir būriui spektaklyje pasirodysiančių artistų. Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro balete „Vytautas“ šoka per pusšimtis baleto meistrų, o kai kuriose masinėse scenose publikai vienu metu pasirodo net keliasdešimt šokėjų. Kad sukurtų nepakartojamą ir nepamirštamą reginį, prie pasirodymo dirba dar kone šimtas aptarnaujančio personalo – technikai, apšvietimo ir garso specialistai, scenografai, dizaineriai, grimo meistrai, choreografai ir kt.
Kartu su artistais ir aptarnaujančiu personalu į Vilnių iš prestižinio Gudijos teatro bus atvežtas ir sunkvežimis pasirodymui skirtų drabužių – iš viso per 100. Nors spektaklio žanras – baletas – drabužių dailininkų komandą įspraudė į griežtus rėmus, jiems pavyko „sunkius“ to laikotarpio rūbus paversti „lengvais“, grakščiais apdarais, kurie nevaržo šokėjų judesių ir padeda geriau atskleisti veikėją, tačiau kartu išlaiko LDK laikų dvasią.
Rengėjai atskleidžia, kad dėl renginio masiškumo ir scenografijos sudėtingumo, jam Vilniuje erdvė bus pradėta ruošti gerokai anksčiau nei įprasta – pirmieji darbai prasidės dar likus kelioms dienoms iki premjeros.
Dviejų veiksmų balete „Vytautas” pasakojama LDK kunigaikščio Vytauto ir Onos meilės istorija, kurią sujaukti bandė kiti garsūs to laikotarpio didikai. Spektaklyje netrūks jausmų ir dramų, o meilę keis pavydas ir kerštas. Oną nusižiūrėjo du stiprūs ir ambicingi to meto Lietuvos veikėjai – pusbroliai Vytautas ir Jogaila. Supratę apie tai pačiai moteriai puoselėjamą abiejų palankumą, jie pradėjo konkurencinę kovą dėl jos meilės. Onos širdis palinko link Vytauto. Tai tapo dar viena paskata įpykusiam Jogailai kurti keršto planus, nukreiptus prieš Vytautą.
Be jau minėtų į didžiąją Lietuvos istoriją įėjusių personų, scenoje pasirodys ir Vytauto tėvas kunigaikštis Kęstutis su žmona Birute bei sumanioji Jogailos žmona Jadvyga. Visus šiuos herojus įkūnys talentingiausi Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro artistai, ne kartą apdovanoti prestižinėmis tarptautinėmis kultūros ir meno premijomis.
Spektaklio kūrėjų komanda meno pasaulyje taip pat gerai žinoma ir itin palankiai vertinama. Baletui „Vytautas“ muziką kūrė Viačeslavas Kuznecovas (Vyacheslav Kuznetsov), libreto autoriai – Aleksejus Dudarevas ir Vladimiras Rylatko, choreografija ir režisūra rūpinosi Jurijus Trajanas (Yury Trayan), dailininkas – Ernstas Heidebrechtas, šviesų dailininkas – Sergejus Martynovas.
Ištrauka iš baleto „Vytautas“:
Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas atvyksta į liberal-satanistų okupuotą sostinę Vilnių
Vytautas atvyksta į Vilnių! Skelbiama, kad sausio 28 d. iš Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga į Lietuvą atvykę Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro artistai parodys istorinį baletą „Vytautas“. Šį baletą Lietuvoje bus galima išvysti sausio 28 d., Vilniuje, Siemens arenoje.
Ačiū broliams baltarusiams, jų valdžiai, kad jie gerbia ir aukština mūsų bendrą LDK istoriją, ją garsinusius žmones. Lietuvos valdžia atėmė iš lietuvių tautos galimybę didžiuotis LDK praeitimi, jos simboliais.
Lietuva šiandien yra okupuota liberal-satanistų ir buvusių kagėbistų. Gal dar ne visa, gal dar Kaunas laikosi? Bet po to, kaip Kaune išsityčiota su Laisvės statulos, sunku tuo patikėti.
Okupantai nekenčia Lietuvos, nekenčia jos istorijos, jos simbolių.
Tiesiog zoologine neapykanta Lietuvai ir lietuvybei pasižymi Vilniaus meras, apsivogusios partijos atstovas Remigijus Šimašius. Kaip virto iš jo apsiseilėjusios imbiciliškos burnos neapykantos putos dėl visuomenės pasipriešinimo Lukiškių aikštėje statyti „Raudų sieną“, dar vadinama „bunkeriu“, vietoj valstybės simbolio Vyčio!
Ko tik nepridirbo šitas liberal-satanistas Vilniuje! 2015 metais, tik įžengęs į mero postą, Šimašius subjaurojo Vilnių trimis paminklais-išsigimėliais: „Suomiu“, „Skalikais“ ir „Lenonu“. Visišku pasityčiojimu iš LDK istorijos ir mūsų didvyrio K.Škirpos atminimo buvo „šunų“ pastatymas K.Škirpos alėjoje. Tik gerų darbų jo aktyve – 0, o prie Neries lig šiol riogso surūdijęs kanalizacijos vamzdis, bjaurojantis Vilniaus panoramą ir neapkenčiamas vilniečių.
Liberal-satanistų okupuotame Vilniuje neatsirado vietos nei paminklui Jonui Basanavičiui, nei valstybės simboliui Vyčiui, nei Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kuris pastatytas griūvančio Gedimino kalno papėdėje, ant žolytės, kaip koks piemenėlis.
Sausio 28 dieną Vytautas su mūsų broliais baltarusiais vėl atvyksta į Vilnių! Gal jam pavyks pradėti
kovą su okupantais. Gal jis padės mums išsivaduoti iš liberal-satanistų vergijos, išlaisvins LDK sostinę nuo ją okupavusių velnio tarnų ir Lietuvos priešų? (lebionka.blogspot.lt)
Kalbant apie Szymaszeus nuopelnus, dar vertėtų paminėti pederastų spalvomis išmargintą Neries krantinę prie Baltojo tilto. O dėl baltarusių siūlyčiau neskubėti džiaugtis – ar teko ką nors girdėti apie licvinizmą?
Antra vertus, panašu, kad čia ne tas atvejis – žr. I. Baranauskienės komentarą: https://alkas.lt/2017/09/05/i-baranauskiene-aistros-del-vytauto-arba-vel-daug-triuksmo-del-nieko-video/