Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje – neįtikėtina karo pabėgėlio istorija (nuotraukos)

www.alkas.lt
2015-09-16 20:18:00
3
Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje – neįtikėtina karo pabėgėlio istorija (nuotraukos)
Miskinis_spektaklis_lndt.lt
NKDTspektaklis „Miškinis “ | lndt.lt nuotr.

Rugsėjo 18, 19, 20  ir spalio 13 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje žiūrovai išvys pirmąją sezono  premjerą – Janis Balodis (Jānis Balodis)  „Miškinį“, kurį režisuoja latvių režisierius Valteris Sylis (Valters Sīlis), dekoracijas ir kostiumus kuria Ugis Berzinš (Uģis Bērziņš), o vaidmenis –  skirtingų kartų teatro aktoriai. 

Jonas Petrutis mieste buvo dukart, žmonos ir vaikų neturėjo, niekur nedirbo, armijoj neužmušė nei musės ir iš jos pabėgo, gyveno slapstydamasis sesers šešėlyje ir tikėjo, kad nuo vilko išgelbėjo jį Dievas…  Jis anaiptol nebuvo tas miško brolis, kuris dienas ir naktis leido partizanų bunkeryje su ginklu, kuriame paskutinė kulka,  rankoje…  Jonas nemanė kovoti ar priešintis, – tiesiog nusprendė pasitraukti iš II pasaulinio karo lauko ir pasislėpti. Slapstymasis užtruko 50 metų.

Kūrinį  inspiravo tikra paskutinio Latvijos miško brolio  Janis Pynups (Jānis Pīnups) (1925 —2007) gyvenimo istorija. Šis Pelečių  apylinkės  gyventojas tapo tikra Latvijos sensacija 1995-aisiais, kai po  50 metų trukusio slapstymosi nuo sovietų, sugrįžo į visuomenę. Pusė amžiaus be dokumentų, XX a. buities patogumų, – vieninteliai laidininkai su pasauliu – sesuo  bei senutėlis radijo aparatas „Spidola“…

Režisierius Valters Sylis sako, kad sulaukęs pasiūlymo statyti spektaklį Nacionaliniame Kauno dramos teatre, pradžioje svarstė sukurti spektaklį, skirtą paminėti 70-ąsiais Antrojo pasaulinio karo metines. Bet vėliau suprato, kad ne apie karą turi būti spektaklis – svarbiau yra su tuo tiesiogiai susijusios pasekmės. Janis Pynups – to laikmečio pilietis ir žmogus, kuris tiesiog slėpėsi. „ Kai buvo nuspręsta kurti Lietuvoje, turėjome atrasti būdus, kaip susieti abiejų šalių patirtis ir sukurti suprantamą spektaklį būtent Lietuvos auditorijai“, – savo uždavinius vardija menininkas.

Istorinis faktas virto menine fikcija

Spektaklio gimimą lydėjo du etapai. Režisierius dirbo jam artimu kūrybinės laboratorijos principu  – pradžioje idėją aptarė su scenografu ir bendraminčiu dramaturgu Janiu Balodžiu, vėliau, birželio mėnesį, į procesą įtraukė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, su kuriais atliko gilią ir išsamią istorijos analizę ir ją adaptavo Lietuvos kontekste. Kūrėjai itin stengėsi suvokti spektaklyje aprėpiamo laikmečio žmonių istorijas, išgirsti išgyvenimus ir patirtis: žiūrėjo dokumentinius filmus, susitiko su Lietuvos laisvė kovų gynėjais, lankėsi partizano kaišiadoriečio Benedikto Mikulio gimtinėje. Janis Balodis, kuriam būdingas preciziškas faktų rinkimas, susitiko su Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistu Dariumi Juodžiu. Vėliau scenoje buvo kuriami improvizaciniai etiudai.  Ir tik po vasaros aktoriai į rankas paėmė pjeses.

Visą pjesę Janis Balodis užbaigė likus mėnesiui iki premjeros, nes kūrinys – iki paskutinių repeticijų labai gyvas. „Įprasta, kad  dramaturgas rašo kažkur vienumoje, apmąstydamas, iškeldamas jam svarbius momentus. Aš save laikau labiau scenaristu. Rašau, galima sakyti, čia ir dabar, vykstant spektaklio repeticijoms, kuriose aptariamas numanomas siužetas, scenos, situacijos ir čia pat ieškoma išraiškos. Tekstui, scenos veiksmui tai suteikia šviežumo, tarsi savaime įsipina ir šių dienų aktualijos. Spektaklį kuriame praktiškai visi –  režisierius,  kuris, žinoma, žvelgia plačiausiai,  aktoriai,  aš, rašantis scenarijų. Manau, taip teatras tampa gyvas, artimas, aktualus visiems“ , –   įsitikinęs šiuo principu penkiolika draminių tekstų sukūręs autorius. Norint sukurti fantazija paremtą produktą, buvo svarbu susikurti tvirtus pamatus – įdėmiai pažvelgti į faktus ir tinkamai juos perprasti. Supratimas, kokia iš tiesų 50 metų slapstymosi kaina, atėjo tik po ilgų tyrinėjimų.

Veikėjas – be herojaus auros

Režisierius nuo pat pradžių deheroizavo pagrindinį veikėją: „Žinojome, kad jis nebuvo kovotojas. Janis, šiuo atveju Jonas, tiesiog pasislėpė, norėdamas išvengti visų įmanomų konfliktų. Ilgainiui tapo akivaizdu, kad jo istorija nėra netgi kažkuo išskirtinė – tokio likimo žmonių buvo ne vienas. Mums buvo įdomu sukurti fiktyvią istoriją apie brolį ir sesę, jų kasdienę buitį paversti menine fikcija.

„Miškinyje“ Jono vaidmenį kuria aktoriai Vainius Sodeika  ir Liubomiras Laucevičius. Joną jaunystėje įkūnijantis V. Sodeika savo herojų apibūdina: „Jonas yra pabėgelis, dezertyras, asketas, žmogus, kuris gyveno nepriklausydamas jokiai politinei santvarkai. Savo paties susikurtame pasaulėlyje save įkalino penkiasdešimčiai metų. Ir tokį gyvenimą jis pasirinko pats.“ Aktorius L. Laucevičius, vaidinantis brandesnį Joną, jį mato kaip taikų, gamtos žmogų. Jono seserį Veroniką jaunystėje vaidinanti aktorė Eglė Grigaliūnaitė  išskiria patį spektaklio atsiradimą. „Man tai pirmas kartas, kai spektaklį „gimdome“ absoliučiai visi kartu. Gera stebėti, kaip iš nieko, iš vieno straipsnio laikraštyje, pokalbių, improvizacijų, kartojimų ir šlifavimų pamažu gimsta „Miškinis“. Tarsi  visi klaidžiotume po tamsią girią jo ieškodami“, – potyriais dalinasi E. Grigaliūnaitė.

Taip pat spektaklyje charizmatiškus netgi groteskiškus vaidmenis kuria Martyna Gedvilaitė, Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka, Edgaras Žemaitis. Kūrėjų komanda siekia užduoti publikai klausimą: „Ar buvimas Miškiniu reiškia išsilaisvinimą iš sistemos gniaužtų, ar ilgiausiai trukusį atsakomybės vengimą žmonijos istorijoje?“

Spektaklio pavadinimas, kuris tiesiogiai asocijuojasi su rezistencija, šiuo atveju artimas  sąvokai rezidencija – lot. residentia  —„lieku (sėdėti) vietoje“, nes pagrindinis veikėjas nė nemanė kovoti ar priešintis, – tiesiog nusprendė pasitraukti iš II pasaulinio karo lauko.

Miskinis_spaudos_20150915_0017
Miskinis_spaudos_20150915_0023
Miskinis_spaudos_20150915_0031
Miskinis_spaudos_20150915_0033
Miskinis_spaudos_20150915_0049
Miskinis_spaudos_20150915_0054
Miskinis_spaudos_20150915_0059
Miskinis_spaudos_20150915_0062
Miskinis_spaudos_20150915_0065
Miskinis_spaudos_20150915_0066
Miskinis_spaudos_20150915_0067
Miskinis_spaudos_20150915_0070
Miskinis_spaudos_20150915_0078
Miskinis_spaudos_20150915_0083
Miskinis_spaudos_20150915_0088
Miskinis_spaudos_20150915_0099
Miskinis_spaudos_20150915_0107
Miskinis_spaudos_20150915_0114
Miskinis_spaudos_20150915_0118

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorija tai ne eksponatas po stiklu
  2. Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija
  3. Latvių ir lietuvių kūrėjai pristatys spektaklį apie 1991-ųjų Sausio įvykius
  4. E.Nekrošiui įteiktas tarptautinio festivalio apdovanojimas
  5. Pakaunėje vėl žvangės 1863 m. sukilėlių dalgiai
  6. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
  7. Ramusis užsispyrėlis Ramūnas Cicėnas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Pikc says:
    10 metų ago

    Kažkaip įtariu, kad šitas spektaklis prisidės prie partizaninio pasipriešinimo “demitologizavimo”,” nuvainikavimo”, “dekonstravimo” ir pan. liberastinių tikslų. Jau matau, kaip purvasklaida su pasimėgavimu gromuluos ir vis naujai išvartys tą „Ar buvimas Miškiniu reiškia išsilaisvinimą iš sistemos gniaužtų, ar ilgiausiai trukusį atsakomybės vengimą žmonijos istorijoje?“ – o jau koloradikams kiek džiaugsmo bus! 🙂

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      10 metų ago

      Tikėkimės, kad – NE.

      Atsakyti
  2. Šiap says:
    10 metų ago

    Eikit jūs, apsikakoję baltiškumo ir lietuvybės pseudogynėjai – pirmiau išmokite bent latviškas pavardes užrašyti: Baluodis, Baluodžio spektaklis, Berzinis, Berzinio dekoracijos ir t.t. Gėda lietuvybės spekuliantams ir demagogams! Ar ne, Vaiškūnai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas
  • Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“
  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos krepšininkai Europos čempionato ketvirtfinalyje „nuskynė“ italus 95:85

Lietuvos krepšininkai Europos čempionato ketvirtfinalyje „nuskynė“ italus 95:85

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai