
Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.
Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų administravimas patikėtas Lenkų rinkimų akcijai (LLRA), kuri ir dėl vienpusiškos tik etninės politikos, ir dėl prastos kompetencijos ūkiniais klausimais dar labiau nuskurdino ir izoliavo nuo Lietuvos šiuos du rajonus. Tik nepalieka įspūdis, kad lietuviai dažnai blaškosi tarp dviejų kraštutinumų – arba neskiria kam nors dėmesio visai, arba jei jau skiria, tai būtinai persūdydami. Panašiai nutikę ir šiuo atveju, kai to dėmesio ketinama skirti daug, tačiau ne visada ten, kur jo reikia, todėl nuvairuojama į pievas. Drįsiu pateikti kelias savo pastabas.
Citata: „Verta pastebėti, kad pastaruoju laikotarpiu santykiams tarp lietuvių ir žydų bei tarp Lietuvos ir Izraelio įgaunant vis aukštesnę kokybę, lietuvių visuomenėje atsiranda daugiau susidomėjimo litvakų bendruomenės istoriniu ir kultūriniu paveldu, jį pradedant suvokti kaip sudėtinę Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo dalį. Turėtų sparčiau keistis požiūris ir į lenkiškąjį Lietuvos paveldą.“
Neblogai viskas surašyta, tačiau yra ne vienas „bet“.
Pirmasis „bet“
Litvakų kultūra – taip, nes kultūriškai ir religiškai tai buvo uždara bendruomenė.
Sąvoka lenkiškasis Lietuvos paveldas yra tiksli, tačiau ją reikia skirti nuo sąvokos litvakų paveldas ar lenkų paveldas. Atskira etninių lenkų kultūra Lietuvoje kažin ar buvo, nes istoriškai iki pat XIX a. vidurio, o, anot istoriko A. Bumblausko, ir iki 1920 m. želigovskinės okupacijos, Lietuvoje gyveno ne lenkai, o lenkakalbiai lietuviai. Vienas etnosas – dvi kalbos. Luominiame etnose taip pasitaiko. Pavyzdžiui, Rusijoje aukštesniojo luomo kalba buvo prancūzų – net rusiškai „su mužikais“ kalbėdami šio luomo atstovai sąmoningai grebluodavę, imituodami prancūzišką r tarimą. Tad jei šnekam apie paveldą, šnekėkime apie lenkakalbį lietuvių (ne Lietuvos lenkų!) paveldą. A. Mickevičius save laikė lietuviu ir kūrė apie Lietuvą. Lenkų kalba jam buvo ne tik jo luomo kalba, bet ir platesnės skaitytojų auditorijos kalba. Kaip airiui rašytojui Dž. Džoisui anglų kalba ar lietuvių poetui J. Baltrušaičiui rusų kalba. Latvių kompozitoriui R. Paului sovietmečiu jo dainų rusiškieji tekstai rado kur kas platesnę auditoriją, bet nei dėl tų tekstų, nei dėl kalbėjimo rusiškai R. Paulas rusu nelaikomas.
Antrasis „bet“ yra lenkais dabar save laikančių Vilniaus ir Šalčininkų apylinkių kaimiečių tautosaka ir etnografija – lenkiškos jos nėra! Tai, ką dabartiniai Lietuvos lenkai lenkiškai dainuoja, yra arba XX a. romansai, arba liaudies dainos, išmoktos iš knygų. Nevietinės.
Tas pat pasakytina ir dėl tautinių rūbų – vietiniai yra lietuviški. Vilniaus merui R. Šimašiui atidengiant lenkišką gatvėvardžio lentelę, ten buvęs Naujosios Vilnios folkloro (?) ansamblis vilkėjo Pietų Lenkijos (Krokuvos) tautiniais drabužiais.
Tad neaišku, kokį Lietuvos lenkų tautinį palikimą konservatoriai ketina padėti puoselėti.
Trečiasis „bet“ – jei ką ir reikia puoselėti, tai pirmiausia vietinę slavų kalbą „po prostu“. Ji yra unikali, savita, ne atneštinė, o susiformavusi šiame regione XIX a. Deja, LLRA tą kalbą visiškai ignoruoja, stengiasi ją pakeisti bendrine lenkų kalba, šitaip naikindama šio krašto savitumą. Gaila, kad konservatorių programoje nėra nė žodžio apie šios unikalios slavų kalbų atmainos išsaugojimą ir puoselėjimą. O juk ja buvo kuriama ir grožinė vietinė literatūra!
Ketvirtasis „bet“ – dėl nelietuviškos rašybos lietuviškame tekste. Konservatorių programoje rašoma (citata):
„Dažniausiai skundžiamasi vadinamąja tradicine „w problema“ /…/. Jeigu raidyno problema yra konstitucinio lygmens /…/“
Ir čia pat tas „konstitucinis lygmuo“ pažeidžiamas, baltarusių kilmės eksperto Marijušo Antonovičiaus asmenvardį rašant „Mariusz Antonowicz“, nors kitų lenkų asmenvardžiai , pvz., V. Tomaševskio, tekste rašomi valstybinės kalbos rašmenimis.
Penktasis “bet”. Citata:
„Būtų galima iš dalies atsižvelgti ir į Lenkijos bei Vengrijos pavyzdžius, kur tautinėms bendrijoms atstovaujančioms partijoms nėra taikomas rinkimų barjeras.“
Visoje programoje netiesiogiai kvestionuotas LLRA reikalingumas (partija, tiksliau, akcija, sukurta tautiniu principu), atkreiptas dėmesys į jos nesugebėjimą tvarkytis ūkiškai, į jos ryšius su Kremliumi, ir staiga – siūlymas panaikinti jai rinkimų barjerą, kopijuojant Lenkijos ar Vengrijos praktiką, kur visos tautinės bendrijos kartu paimtos tesudaro nuo 3 (Lenkija) iki 5 (Vengrija) proc. (Lietuvoje 2015 m. – 13 proc.). Be to, kiekvienos šalies situacija yra savita, todėl kopijuoti kurios nors šalies modelį šiuo atveju yra Prokrusto lovos taikymas. Pagaliau skiriasi ne tik šalių istorinė patirtis, bet ir jų dydžiai, tad, kas tinka meškai, netinka voverei.
Šeštasis „bet“. Programoje remiamasi eksperto M. Antonovičiaus pateikta Lietuvos lenkų procentinio mažėjimo statistika, kuri pradedama nuo 1989 m. ir baigiama 2011 m. Ar buvo taip sunku iš Statistikos departamento gauti naujesnius, 2015 m. duomenis, pasak kurių, lenkų Lietuvoje yra 160 000, arba 5,6 proc.? Būtų buvę svaresni tolesnieji argumentai.
Septintasis „bet“. Apskritai, tiek LLRA atstovai, tiek kai kurie lietuvių žurnalistai, politologai, ideologai ir pan. mėgsta pabrėžti istorinį bei dabartinį Pietryčių Lietuvos multikultūriškumą ir kalbų įvairovę. Tada neaišku, kodėl tie patys „-logai“ praktiškai verčia šiuos du Lietuvos rajonus tapti lenkiškos monokultūros ir bendrinės lenkų kalbos arealu. Ne išimtis ir šis konservatorių programos skyrius, orientuotas irgi į tokį tikslą.
Baigti noriu taip, kaip moksle baigiamos recenzijos: šios pastabos nesumenkina visos TS-LKD rinkimų programos turinio, tačiau į jas atsižvelgti būtų pageidautina. Ir net labai.
Ačiū Jums, dr. A.Butkau! Kaip pirštu į akį. Nuostabus straipsnis – nei pridėsi, nei atimsi. Beje, ta Lietuvos lenkų (Polacy na Litwie) tema yra dirbtinė, nes kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje, aiškiau negu aiškiai išdėstė savo publikacijose akademikas Zigmas Zinkevičius bei gerb. Ryšardas Maceikianecas.
tikslios pastabos.Tik kodėl to nesupranta politikų dauguma,ar jie tiesiog buki,ar jie Lietuvos priešai?
Manyčiau, kad vieni – priešai, kiti – buki, o dar kiti – gudručiai, įsivaizduojantys esantys “kietais” politikais… Pavardžių neminėsiu (beje, labai jau jos yra žinomos!) – užtampys paskui po teismus…
Ne visada nesupranta. Kartais turi mums nematomų interesų, daro nesuprantamus žingsnius, priima protu nesuvokiamus sprendimus, o mes visi liekame kvailio vietoje.
Panašiau, kad juose daugiau atsilikėliškumo, nei problemų bei jų sprendimo būdų supratimo.
Straipsnis geras.
Bet …
Kuriam galui vartojam žodį tautinis (“tautinės bendrijos”) tam, kas nėra atskira tauta nuo mūsų, nuo lietuvių, taip tarsi juos vadinant … tauta?
Jonas Paulius II sakė jiems: “jūs esate ne lenkai, jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros”.
Taigi – žiūrėkime į kultūrą.
Kokia kultūra tų, kurie kalba tarme po prostu?
Jie – ne slavai, nes dalis žodžių – lietuviški.
Ne lenkai, ne baltarusiai.
O kas?
Tai – tiesiog masė tų, kurie dar nepatapo lietuviais pagal kalbą.
Taigi padėkime jiems: mokykime jų vaikus
TIK
valstybine kalba.
NELEISKIME JŲ LENKINTI!
Nuostabūs žodžiai!
Tuteišiams, žemaičiams, dzūkams ir kitiems, išskyrus lenkų ir rusų kalbas nes jos yra nevietinės, o atneštinės, pradinėse klasėse turėtų būti mokamasi vietine tarmine kalba. lyvis
Neišsigalvok:
Lietuva – T I K lietuviams!,
todėl tiems, kurie nori jais būti, privalome padėti – jų vaikus mokykloje mokyti valstybine kalba, nes žmones turime ruošti sau, o ne kitoms valstybėms.
Pastabos labai teisingos, bet dėl pabaigos nesutikčiau:
“Baigti noriu taip, kaip moksle baigiamos recenzijos: šios pastabos nesumenkina visos TS-LKD rinkimų programos turinio, tačiau į jas atsižvelgti būtų pageidautina.” – Pirma, ką ten menkinti? “Visiems dosim dauk bapkiū ir prikursim belenkiek darbo vietū!” (dar reiktų pridėti Anūko “ir apženysim pederastus!”) rašliavėlę, pristatomą iš “Sostų karų” (ar “Sostų žaidimų” – kaip norite) pavogta idėja paremtu klipuku (tik gerokai prastesnės kokybės, negu serialo originalas)? Antra, tikėtis, kad principais “valdže žino gereu” ir “partija neklysta!” besivadovaujanti fauna atsižvelgs į kokias nors pastabas – gerokai naivu, manyčiau. 🙂
Beje, dėl tų t.v. “lenkų” – keista, kodėl niekam nekliūva, kad jie savo reklamą platina TIK nevalstybine kalba – pvz. http://i1273.photobucket.com/albums/y406/Pikc_Kazinkavicius/jaroslaw_zpst6o9atmq.jpg. Gal Konstitucijos 14 straipsnį jau atšaukė mums nežinant?
Atsiprašau brangieji, bet matau, kad rinkiminėje agitacijoje visai nekeliama „TALKOS” rinktų parašų dėl paso nelietuviškoms pavardėms tema. Parašus rinkome, o dabar tyla. Tačiau bent jau pasirašiusieji turėtų balsuoti už tuos savo apylinkėje, kas balsuos Seime už NELIETUVIŠKOMS PAVARDĖMS – DVIKALBĮ PASĄ.
Priminkime tai rinkėjams visais savo privačiais ir visuomeniniais kanalais – ir balsuosiantiems emigrantams, ir turintiems šeimoje sudariusių tarptautinę santuoką, ir merginoms, dar tik planuojančioms susirasti sau milijardierių užsienyje 🙂 …
Rinkimės tuos, kas balsuos, kaip mes savo parašais reikalavome. Patys PRIŽIŪRĖKIME juos iki pat galo, kol neatliks jiems duotos užduoties!
Tai gal TS-LKD programoje kalbant apie LLRA ryšius su Kremliumi (penktasis “bet”) logika būtų tokia – šio pavadinimas yra pavartotas metaforiškai, tik pamiršta šiam žodžiui uždėti kabutes… Taigi panašu – sovietlaikio ezopinis kalbėjimas tęsiamas – TS-LKD nėra lietuviškai laisva…
Beje, kas dėl lenkų (lenkiškojo) paveldo Lietuvoje, tai bendrinę (valstybinę) Lenkijos valstybės kalbą, kuria mokoma lenkų mokyklose, Lietuvai laikyti lenkų paveldu nėra pagrindo, kadangi tai yra atsiradę dėl Lenkijos, vėliau sovietinės okupacijų, o dabar jos gyvavimas yra tęsiamas per minėtų įskaitant ir carinę okupacinių laikotarpių paliktas mokyklas. Taigi okupaciniai padariniai yra šalintini, o ne priskirtini puoselėtinam Lietuvos paveldui. Ką galima įžvelgti TS-LDK programoje ir kas iš esmės atliepia Lenkijos kresų politikai, yra jos ideologija.
Ačiū už puikų straipsnį. Kokias tautines vertybes gina konservatoriai ir krikščionys demokratai? Juk kalba tautai svarbiausia. O tautinės mažumos, kurios gyvena Lietuvoje, turi ir savo etnines tėvynes. Jei nenorima mokėti lietuvių kalbos ar būti tikrais Lietuvos piliečiais ir laikytis Lietuvos konstitucijos, niekas durų neuždaro išvykimui.
Pritariu.
Tik atmeskim žodį tautinės – tebūnie tai tiesiog mažumos.
Mažuma Lietuvoje yra LGBT (lezbietės, gėjai, biseksualai, transvestitai). Lietuvoje gyvenančius kitataučius reikėtų vadinti TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS. Tautinės mažumos, pvz., yra Lenkijos lietuviai, vokiečiai, kašūbai ir kiti, kurių etninės žemės kadaise buvo prijungtos prie Lenkijos. O kokios nelietuviškos žemės yra prijungtos prie Lietuvos? Taigi. Dabartinė LR teritorija – tai ETNINĖS LIETUVIŲ ŽEMĖS ir Lietuvoje kitataučiai turėtų būti vadinami tik TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS.
Kodėl – ir jie mažuma, nes nenori būti lietuviai, Lietuvoje gimę, augę ir visąlaik gyvenantys.
Tik anie – pagal vieną požymį, o šitie – pagal kitokį.
Statistinių mažumų (grynai aritmetinės sąvokos) nereiktų painioti su pasauliniu mastu rūpestį keliančiomis, nes jau nykstančiomis ar prie tokių artėjančiomis tautomis (Nykstančių kalbų Raudonoji knyga). Būtent jos turimos galvoje, kai taikoma sąvoka „tautinės mažumos”, o ne ką Statistikos departamentas suskaičiavo, įvairiais tikslais grupuodamas ir skaičiuodamas šalies gyventojus.
Pritariu – žodžiu tautinis galim vadinti tik tautą.
O ne susimaišėlių sluoksnį, kuris neturi nei savo teritorijos, nei kalbos, nei kultūros (papročių bei tradicijų).
Vėl Kūūūūbyyyylius kaltas.
P.S. jų kompanijoje yra daug padorių žmonių (Savickas, Alekna, Čmilytė, Gailius ir pan.), o Steponavičiaus tegul neskiria į ministrus ir bus ok.
Ištrinta, bet siūlau į vadovaujančius valstybei prastumti libsąjūdiečius.
Nes tautininkų, maksimum, prie geriausių sąlygų gali patekti į seimą tik keli.