Po masinio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją NATO pradeda operaciją „Eastern Sentry“ 

Rugsėjo 12 d. – NATO paskelbė apie naują karinę operaciją „Rytų sargyba“ („Eastern Sentry“), kuri skirta sustiprinti Aljanso rytinį flangą po to, kai Lenkijos oro erdvę pažeidė dvi dešimtys Rusijos bepiločių orlaivių. Tai tapo vienu didžiausių oro erdvės pažeidimų nuo pat karo Ukrainoje pradžios.

Naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją į Lenkijos oro erdvę iš Baltarusijos pusės įskrido beveik dvi dešimtys bepiločių. Pasak Lenkijos kariuomenės, dalis jų buvo numušti, tačiau keli dronai kirto šalies teritoriją, sukeldami pavojų gyventojams.

Laikinai buvo uždaryta oro erdvė virš kelių svarbių oro uostų, įskaitant Varšuvos, Žešuvo ir Lublino, kuriais naudojasi tiek civilinė aviacija, tiek NATO sąjungininkų transporto koridoriai į Ukrainą. Lenkija, reaguodama į šį karinį išpuolį, aktyvavo NATO Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį ir paprašė skubių konsultacijų su Aljanso sąjungininkais.

NATO generalinis sekretorius Markas Riutė (Mark Rutte) penktadienį Briuselyje paskelbė, kad Aljansas pradeda operaciją „Eastern Sentry“, kurios tikslas – stiprinti oro ir žemės gynybą nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

„Šiandien mes pradedame operaciją „Eastern Sentry“. Ji užtikrins, kad mūsų rytinis flangas būtų saugus, o NATO pajėgos būtų pasiruošusios atremti bet kokią grėsmę. Tai yra atsakas į didžiausią oro erdvės pažeidimų koncentraciją NATO teritorijoje per visą šio karo laiką“, – sakė M. Riutė.

Prie generalinio sekretoriaus prisidėjo ir NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Kristoferis G. Kavolis (Christopher G. Cavoli). Jis pabrėžė: „Eastern Sentry“, kaip aš jį įsivaizduoju, apims visą Aljanso rytinį flangą – nuo kraštutinės šiaurės iki Juodosios ir Viduržemio jūrų, kur tik susidursime su Rusijos grėsme. Sekdami „Baltic Sentry“ pavyzdžiu mes taikysime tą pačią logiką – nuolatinį budrumą, nuolat koreguosime ir keisime savo pozicijas taip, kad priešininką užkluptume netikėtai, bet kartu reaguotume į konkrečias grėsmes joms tik atsiradus.“

Kol kas neskelbiama, kokios pajėgos tiksliai bus dislokuotos ir kokiu mastu. Tačiau patvirtinta, kad prie operacijos prisidės Danija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė bei kitos Aljanso šalys. Tai bus ne tik oro patruliavimas, bet ir sausumos stebėjimo bei greitojo reagavimo pajėgų veiksmai. Operacija faktiškai pradėta jau šį vakarą, nors, pasak NATO vadovybės, visiškas pajėgumų išskleidimas užtruks.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pabrėžė, kad jo šalis neketina taikstytis su oro erdvės pažeidimais. „Tai yra mūsų valstybės sienų pažeidimas, ir mes į tai reaguosime kartu su sąjungininkais. NATO solidarumas šiandien reiškia mūsų saugumą rytoj“, – pareiškė jis.

Rusija savo ruožtu tvirtina, kad jos bepiločiai tą naktį buvo naudojami atakoms Ukrainoje ir „neturėjo tikslo pažeisti Lenkijos oro erdvės“. Baltarusijos pareigūnai teigia, jog incidentas galėjo įvykti dėl elektroninės kovos poveikio, tačiau NATO ir Lenkijos atstovai šiuos pasiaiškinimus vadina nepagrįstais.

Įtampą šiame regione dar labiau didina tai, kad tuo pačiu metu Rusija ir Baltarusija pradėjo didelio masto karines pratybas „Zapad 2025“ prie NATO sienų. Lenkija paskelbė apie papildomas karines pratybas „Iron Defender“ rytiniuose pasienio regionuose, siekdama parodyti, kad yra pasirengusi ginti savo teritoriją.

Operacija „Eastern Sentry“ tampa logišku tęsinio žingsniu po šių metų pradžioje pradėtos jūrų iniciatyvos „Baltic Sentry“, skirtos Baltijos jūros infrastruktūros apsaugai. Šįkart kalbama apie dar platesnę geografinę aprėptį ir daug didesnį karinių pajėgų judėjimą visame rytiniame flange.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims ši NATO operacija yra aiškus ženklas, kad Aljansas pripažįsta grėsmės rimtumą ir yra pasirengęs atremti Rusijos provokacijas. Tai sustiprina regiono saugumo garantijas, bet kartu kelia klausimą, ar dabartiniai oro gynybos pajėgumai bus pakankami masinių bepiločių atakų akivaizdoje.

NATO vadovų žodžiai rodo, kad Aljanso rytinis flangas nuo šiol gyvens naujoje tikrovėje, kur nuolatinis budrumas ir greitas atsakas turėtų tapti kasdienybe. Bet ar taps? Tikėkimės.