Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai

www.alkas.lt
2013 10 03 08:11
18
Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.
Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui pareiškus, kad Lietuvoje neturėtų būti dvikalbių lentelių su vietovardžių ir gatvių pavadinimais Lietuvos socialdemokratų partijos Tautinių mažumų komiteto narys, tautybių politikos ekspertas Imantas Melianas interviu portalui Alfa.lt sakė, kad  toks Ministro pirmininko pasisakymas galėjo būti inspiruotas diversanto: „būtų labai svarbu išsiaiškinti – kas iš klerkų pakišo premjerui „ne tą“ tekstą? Aš prilyginčiau tai diversijai“ – postringavo I.Melianas.  Visą I.Meliano intervių skaitykite ČIA.

Šiame interviu išdėstytoms mintims ir samprotavimams atkirtį davė VDU Letonikos centro vadovas, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“  pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Alvydas Butkus. Skelbiame jo rašinį.

Alkas.lt redakcija

***

Vienpusiai palyginimai

Autorius tebeskirsto tautines bendruomenes į  „atvykėlius“ ir „autochtonus“, arba į „lygius“  ir „lygesnius“, ignoruodamas dar ir tai, ką jau seniai įrodę  mokslininkai, – kad lenkakalbė bendruomenė pietryčių Lietuvos kaimuose ir miesteliuose yra nauja, susiformavusi palyginti neseniai, XIX a. antrojoje pusėje-XX a. pradžioje. Tai pirmiausia patvirtina visas pietryčių Lietuvos vietovardynas, kuris iš esmės yra lietuviškas, vadinasi, susiformavęs lietuvių kalbos aplinkoje. Lingvistinis gyventojų slavėjimas čia yra gerokai vėlesnis, nes tie patys lietuviški vietovardžiai vartojami ir slavakalbių (baltarusių, lenkų, rusų), tik fonetiškai pritaikyti prie slaviško tarimo, plg., Dzievieniški, Eišiški, Kiemiele, Ponary, Pogiry ir pan. Kai kurie vietovardžiai, pirmiausia pavardinės kilmės, yra vėlyvi, galėję atsirasti tik po to, kai susiformavo lietuviškos kaimiečių pavardės, o tai jau XVII-XVIII a. Tad šią mišrią dabartinę slavakalbę bendruomenę lyginti su Lenkijos vokiečiais, lietuviais, gudais ar kašubais niekaip neišeina nei senumo, nei kilmės požiūriu, nes tai skirtingi dalykai – minėtosios bendruomenės ten yra senos. Vis dar tebesilaikanti lietuvių bendruomenė Seinų ir Punsko krašte atsidūrė Lenkijoje dėl Suvalkų trikampio okupacijos, įvykdytos 1919 m. Iki tol – nei LDK, nei ATR laikais – šios žemės Lenkijai nepriklausė.

Retorinis I.Meliano klausimas „kodėl dabar „neatlietuvėja“ Lietuvos lenkai, jei tai būtų taip paprasta?“ dvelktelėjo jau atviru cinizmu – juk autorius puikiai žino, kas šiuo metu administruoja  Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Pamėginkite Lenkų rinkimų akcijos administracijos akivaizdoje atvirsti lietuviu. Pamėginkite ten tiesiog pabūti lietuviu ir pažiūrėkite, kiek tai jums kainuos ramybės ir sveikatos. Net jei toji administracija būtų lietuvių – negi I.Melianas siūlytų taikyti jiems tokias pat priemones, kokias taikė okupacinė lenkų valdžia lietuviams 1922-1939 m.? Masiškai uždarinėti lenkiškas mokyklas? Uždrausti lenkiškas organizacijas, spaudą? Panaikinti bažnyčioje pamaldas lenkų kalba?

Kitas teiginys, kad XX a. pradžioje dalis moderniųjų lietuvių buvo lenkakalbiai, gal ir tiktų tai XX a. pradžiai, bet jokiu būdu nebetinka šiems laikams, nes dabartiniai Lietuvos lenkakalbiai save laiko ne lietuviais, o lenkais, ir netgi įsižeidžia lietuviais pavadinti. Vadovautis aukščiau minėtuoju teiginiu, pateisinant nuolaidų jiems būtinumą, negalima dar ir todėl, kad šie lenkakalbiai yra iš seno nusiorientavę (ar nuorientuoti) į kitą valstybę, į kitos valstybės vėliavą ir herbą, o integraciją į Lietuvos Respublikos visuomenę vadina asimiliacija. Savo nelojalumą Lietuvai jie įrodė dar nepriklausomybės atkūrimo aušroje 1990-1991 m., mėgindami steigti autonomiją iš pradžių SSRS, vėliau, kai kurių Lenkijos politikų paprotinti, Lietuvos sudėtyje. LDK laikų ir vėlesni lenkakalbiai lietuviai niekada neadoravo nei Lenkijos, nei jos vėliavos, nei herbo. Lenkija dabartinius lenkakalbius Lietuvos piliečius irgi laiko savo bendruomenės dalimi Lietuvoje – Lenkijos prezidentas, viešėdamas vasario 16 d. Vilniuje, atvirai pasakė, jog LLRA laimėjimas Seimo rinkimuose kartu yra ir Lenkijos laimėjimas. Panašiai, tik kitaip formuluodamas, Lenkų rinkimų akciją traktuoja ir Lenkijos užsienio reikalų ministras. Todėl neturėtų stebinti ir pats lenkiškas partijos pavadinimas – tai ne Lietuvos lenkų, o lenkų Lietuvoje rinkimų akcija.

Nutylėtos tiesos

Interviu daug kas nutylėta. Pavyzdžiui, nepasakyta, kad Lenkijoje tautinės mažumos jau tesudaro tik 2 proc. gyventojų, todėl Lenkijos modelį galima taikyti tik panašaus dydžio ir panašios etninės sudėties valstybėms, bet ne Lietuvai ar Latvijai, kur tautinės bendruomenės sudaro atitinkamai 15 ir 38 proc. ir kur tos bendruomenės atvirai deklaruoja rezervatines ar net separatistines nuostatas. Beje, Lenkija dabar irgi susiduria su regioniniu separatizmu šalies pietvakariuose (Silezija), bet visa tai kol kas stengiamasi nutylėti. O palyginimas su JAV kalbos standartais apskritai netelpa į istorinio padorumo rėmus – JAV iš pat pradžių buvo daugiakultūrė ir daugiakalbė imigrantų valstybė be istorinių šaknų, sudaryta visai kitokiu principu. Tačiau net ir tokioje, atrodytų, kalbiškai liberalioje aplinkoje JAV lenkai (ir Lenkija) nereikalauja ten nei valstybinių lenkiškų mokyklų, nei vietovardžių lenkiškais rašmenimis, nors lenkų bendruomenė JAV yra senesnė nei Lietuvos ir ją sudaro 10 milijonų (3,2 proc.) JAV gyventojų – tai daugiau negu ketvirtadalis dabartinės Lenkijos.

Nutylėta, kad pietryčių Lietuva nėra ištisai lenkakalbė – ji palyginti marga. Šalčininkų rajono gyventojų dauguma šneka baltarusiškai. Tad primesti tam margumynui vieno iš jo elementų diktatą nėra nei logiška, nei tikslinga, nes vis tiek bus pažeisti kitų, ne „lenkų“ interesai. Dėl to jau ėmė nerimauti kitos tautinės bendruomenės. Vadinasi, tikslingiausia laikytis principo, jog visas vienoje valstybėje gyvenančias tautines bendruomenes turi vienyti valstybinė kalba. Paradoksaliai atrodo ir tai, kad deklaruojamąjį pietryčių Lietuvos istorinį daugiakultūriškumą atkakliai stengiamasi paversti knygine lenkų monokultūra. Knygine todėl, kad ten nėra vietinės lenkų etnokultūros (tautosakos, etnografijos), nes pats lenkų etnosas ten naujas, daugeliu atvejų – pasirinktas ar primestas.

Nutylėtas Latvijos modelis. Latvijos pietrytinėje dalyje yra panaši etnolingvistinė situacija, kaip ir pas mus. Taip pat nutylėtas Estijos pavyzdys bei jos šiaurės rytų rusakalbis Narvos regionas, tapęs rusakalbiu kur kas anksčiau nei mūsiškis pietrytinis lenkakalbiu. O Latvijos modelis yra toks: visoje šalyje laikomasi valstybinės kalbos įstatymo, asmenvardžiai, vietovardžiai ir gatvėvardžiai rašomi tik valstybine kalba, valstybinėse tautinių bendrijų mokyklose 60 proc. dalykų mokoma valstybine kalba. Nutylėta, kad Lenkija netgi giria tokią tvarką Latvijoje, o Lenkijos prezidentas, viešėdamas Rygoje, tvirtino, jog Latvijos lenkai gyveną kaip rojuje, nepaisydamas to, kad penktadalis (10 000) Latvijos lenkų net neturi šalies pilietybės. Apibendrinant – nutylėta šių Baltijos šalių patirtis integruojant, o ne segreguojant ar izoliuojant jų tautines bendruomenes. Tad į jų, o ne į Lenkijos modelį reikia orientuoti ir Lietuvą, priklausančią tam pačiam Baltijos šalių regionui.

Maskvos planų eskizas

Kartu nutylėtas Baltijos regiono destabilizavimo pavojus, LLRA glaudesni ryšiai ne su Latvijos lenkais (šie yra lojalūs Latvijai), bet su Maskvos remiamais Latvijos rusų radikalais, siekiančiais Latvijoje panašių tikslų, kaip LLRA Lietuvoje. Čia verta pacituoti vienos iš LLRA veikėjos, dabartinės viceministrės Renatos Citackos žodžius, pasakytus 2012 m. interviu rusiškam portalui „Baltexpert“: „Latvijos rusakalbių gyventojų patirtis mums buvo geras pavyzdys. Ir, sekdami jūsų pavyzdžiu, mes ketiname iškelti iniciatyvą suteikti lenkų kalbai antrosios valstybinės ar regioninės kalbos statusą“. Į klausimą „Gal jau pribrendo idėja sukurti kultūrinę Baltijos šalių tautinių mažumų autonomiją?“ buvo atsakyta taip: „Apie tai pas mus jau seniai kalbama. Ir jei mus palaikys jūsų latgaliečiai – rusakalbiai Latvijos (o dar jei ir Estijos) gyventojai – mes būsime visapusiškai už. Kartu apginsime savo teises. Viskas įmanoma, kai valstybė yra demokratiška“.

Todėl Latvijos politikai nuogąstauja, kad, Lietuvai priėmus tokį Tautinių mažumų įstatymą, Maskvai bus duotas pagrindas spausti Latviją ir Estiją, jog tos sudarytų tokias pačias sąlygas saviems rusakalbiams. V.Žirinovskio nesenas paklykavimas apie galimą slavakalbės rytų Latvijos ir Estijos prijungimą prie Rusijos nėra iš piršto laužtas – telieka tik sukurti tvirtesnes prijungimo prielaidas, t.y. didesnę tų kraštų atskirtį, kokia numatyta įteisinti Lietuvos pietryčiuose. Štai kodėl šis Tautinių mažumų įstatymas gali būti prilygintas diversijai ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono mastu.

Pabaigai dar viena replika. I.Melianas leido suprasti pažįstąs Kaune „jau nejauną latvių kalbos akcentologijos specialistą“. Užuot demonstravęs išsilavinimo stoką, I.Melianas galėjo pasikonsultuoti su bet kuriuo abiturientu, ir šis būtų jam paaiškinęs, kas yra akcentologija ir kad latvių kalbai, turinčiai pastovų kirtį, ji nelabai tinka – ten nėra nei kirčiuočių, nei kokių nors savitų kirčiavimo dėsnių. Tad ir „latvių kalbos akcentologijos specialistą“ Kaune ar kur kitur jūs vargiai rasit. Kita „sensacija“ buvo I.Meliano kažkur skaitytas teiginys, jog „Livonijos vokiečiai buvo geresni latvių baudžiauninkų engėjai negu lietuvių bajorai – savų valstiečių, nes… jie nekalbėjo lenkiškai“.  Gaila, nenurodė šaltinio. Ieškojau visur, bet tokio teiginio niekur neradau. Jei Livonijos vokiečiai latviams ir buvo kuo nors geresni, tai nebent tuo, jog nevertė jų kalbėti vokiškai, neskelbė latvių kalbos nei „pagoniška“, nei „chamiška“ ir bažnyčiose nekėlė muštynių dėl to, kad latviai meldžiasi ar gieda latviškai. Netgi atvirkščiai – pragmatiniais sumetimais vokiečių pastoriai patys mokėsi latvių kalbos, kad galėtų latviškai laikyti mišias, sukūrė bei tobulino latvišką raštą ir mokė jo latvius, leido latvių kalba knygas, laikydamiesi protestantiško principo, jog krikščionybę reikia diegti vietinėmis kalbomis. Iš viso to latviai tik laimėjo ir XIX a. antrojoje pusėje kartu su estais buvo raštingiausia tauta visoje Rusijos imperijoje – latvių ir estų raštingumas „vokiškose“ gubernijose siekė 90-95 proc., kitur, įskaitant ir buvusius Lenkų Infliantus (Latgalą) bei Rusiją, raštingumas tesiekė 50 proc. ir mažiau.

Kalba čia niekuo dėta. LDK bajorų delegacijos vadovas Jonas J.Chodkevičius Liublino seime 1569 m. puikia lenkų kalba karštai gynė Lietuvos savarankiškumą nuo Lenkijos. Kai kurie mūsų dabartiniai istorikai ir politikai lietuvių kalba sugeba šmeižti lietuviškumą, pačią valstybę ir jos istoriją. Viską lemia ne kalba, o politiniai orientyrai bei nuostatos. Dažnai ir kitų valstybių pinigai ar dovanos jų interesų lobistams. O juk kvislingų netrūko ir netrūks jokioje pilietinėje tautoje, nes kiekviena jų turi savo periferiją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Visuomenė pasisako prieš lenkų nacionalistų brukamą Tautinių mažumų įstatymą
  2. V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą?
  3. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  4. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  5. Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas?
  6. Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
  7. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  8. Kultūros ministras nepasirašė LLRA „stumiamo“ Tautinių mažumų įstatymo projekto
  9. Teismas: egzamino užduotys tautinių mažumų moksleiviams palengvintos nepagrįstai
  10. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
  11. Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
  12. Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais
  13. E.Tamošiūnaitė imasi iniciatyvos, kad tautinių mažumų moksleiviai turėtų išskirtines privilegijas ezaminuose
  14. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  15. Tautinių mažumų mokyklų mokytojai gilino lituanistikos žinias
  16. Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
  17. A. Butkus. Kol keliam Baltijos šalių vėliavas
  18. Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinė darbo grupė aptars abiejų šalių tautinių mažumų švietimo klausimus
  19. A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  20. Skelbiamas Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės švietimo klausimams aptarti antro susitikimo baigiamąsis pranešimas
  21. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  22. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  23. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  24. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  25. Parlamentarai vis tiek skundžia Švietimo įstatymą KT, bet negauna I.Degutienės parašo
  26. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  27. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  28. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  29. Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
  30. O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Jotvingis says:
    7 m. ago

    Pagarba Alvydui Butkui už visiškai teisingus vertinimus! Perskaičiau taip pat ir I.Meliano interviu, kuriame kalba eina ne apie Lietuvos lenkų kultūros apsaugą Lietuvoje, bet apie lenkų autonominės srities požymių suteikimą tam tikrai Lietuvos teritorijos daliai.

    Atsakyti
  2. Julius says:
    7 m. ago

    Mane neramina tik tai, kad lapinas Melianas įsisuko patarėju į premjero vištidę. Kiek žinau, ten pat yra ir jo bendramintis Bielskis.

    Atsakyti
  3. ... says:
    7 m. ago

    Ačiū autoriui už straipsnį.

    Atsakyti
  4. erikas says:
    7 m. ago

    Pagarba. Net Dievini zelta krustu apkart visu istabiniu…

    Atsakyti
  5. erikas dar karta says:
    7 m. ago

    Atsiprašau: Met Dievini… (Brėžia Dievulis aukso kryželį ant mūsų trobelės…)

    Atsakyti
    • Julius says:
      7 m. ago

      “Mesk, Dievuli, aukso kryžių aplink mūsų kambarėlį!”
      Tai yra ritualinės vaišių dainos pradžia. Visa daina yra tokia”

      Met, Dieviņi, zelta krustu
      Apkārt visu istabiņu!
      Kas neēdis, lai paēd,
      Kas nedzēris, lai padzer.

      Šiaip jau “mest krustu” latviškai reiškia “žegnoti”.

      Atsakyti
  6. Mantas says:
    7 m. ago

    Iš kokios užkrėstos sėklos atsiranda tokie Melianai ir Bielskiai?

    Atsakyti
  7. Galindas Ilga says:
    7 m. ago

    Ačiū autoriui, dar lieka viltis kai yra suvokiančių situaciją

    Atsakyti
  8. Krivis says:
    7 m. ago

    AČIŪ.Pagarba autoriui.

    Atsakyti
  9. Arūnas says:
    7 m. ago

    Ačiū. Ne tik šis, bet ir kiti autoriaus straipsniai ginantys lietuviškumą Lietuvoje yra atgaiva lietuviams

    Atsakyti
    • Kažin says:
      7 m. ago

      Turime valstybę, tai nuo ko čia “gaivintis”, laikas ją kurti – ne žodžiais, o darbais. Visi kaimynai jas kuria, o mes vis tenkinamės “gaivinimais”. Kiek gali tęstis vienų tik rašinėjimai, kitų tik dėkojimai už juos …

      Atsakyti
      • Julius says:
        7 m. ago

        Rašinėjimu irgi kuriama valstybė. Arba žlugdoma. Viskas priklauso nuo to, kurį rašinėjimą naudosi švietimui.

        Atsakyti
  10. Redas Kovas says:
    7 m. ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  11. arvydas damijonaitis says:
    7 m. ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  12. Kažin says:
    7 m. ago

    Beje, kalbos pavadinimas “po prostu” rašytinas kaip vienas žodis “poprostu”. Taip jį užrašė žymūs mokslininkai dialektologai (Ivanovas, Toporovas), berods, 1952 metais dialektologinių tyrimų ekspedicijos metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Taigi jį užrašė ne pagal slavišką gramatiką “po prostu”. Todėl šį žodį slavinti, rašant “po prostu”, nėra jokio pagrindo, be to, taip rašant būtų jaukiami kalbos istoriniai faktai.
    Raip pat minėti mokslininkai, tyrę šio užrašyto žodžio istoriją, nustatė, kad “poprostu” kalba buvo pirmąja LDK kaceliarine kalba ir ji buvo vadinama tuo pačiu “poprostu” pavadinimu, taigi akivaizdu, kad ne slavišku žodžiu. Kadangi ši kalba buvo naudojama ir bažnyčioje, tai moksininkai vėliau jai davė vardą – senoji slavų bažnytinė kalba.
    Todėl žodis “poprostu” laikytinas sudurtinės darybos baltų kalbos žodžiu, reiškusiu “popų raštų” kalbą. Mat, pagal baltų pasaulėžiūrą su Dievais buvo bendraujama tik sakytine kalba. Krikščioniškas bendravimas raštų kalba pagonims baltams buvo svetimas, įtartinas, netgi keliantis jų pasipiktinimą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad ją naudojo popai, vykdydami baltų bizantiškąją evevengelizaciją, slavėjančių baltų buvo pavadinta “poprašte” kalba.
    Tokiu atveju tai yra ir istorinis faktas, paliudijanti, kad baltai buvo suslavinti skelbiant Rytų krikščionybę.

    Atsakyti
  13. Getas says:
    7 m. ago

    Pritariu Dmijonaičiui ir Kažin. Reikia atstatydinti viceministrą E. Trusevičių, kuris pažeisdamas Konstituciją , pažeidžia ir Tautinių mažumų konvenciją. Kur mūsų Kostitucijos apsaugos tarnybos? Prokuratūra, VSD, Prezidentė? Kiek galima kentėti Tomašaucko gaujos įžeidinėjimus ir pažeidinėjimus. Kur mūsų Vyriausybės orumas?
    Teisingas poprostu kalbos atsiradimo pagrindimas – Poprostu nuo pirminio “popo rastu” kalba.

    Atsakyti
  14. - says:
    7 m. ago

    Puikus straipsnis.
    Situacija tikrai gąsdinanti, nes tomis lenkų miglomis patiki ar bent jau su jomis taikstosi daugybė politikų… Prasivalykit akis, lietuviai! Politikai, paklausykite gi mokslininkų, jei patiems žinių trūksta – lenkakalbė bendruomenė pietryčių Lietuvos kaimuose ir miesteliuose yra nauja!!!

    Atsakyti
  15. - says:
    7 m. ago

    Politikai lenkai atstovauja ne Lietuvą, o Lenkiją!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Antikonstitucinę LLRA programą įgyvendins leftistai? (video)

2020 12 11
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų
Lietuvoje

Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)

2021 03 03
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
Etninė kultūra

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas
Kultūra

Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

2021 03 03
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių
Architektūra

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
Istorija

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“

2021 03 03
Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą
Lietuvoje

Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą

2021 03 03
Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Lašas po lašo apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
  • Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)
  • Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1159; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1002; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 861; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 846; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 754; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 565; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
11
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
14
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, karštų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Lašas po lašo apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • arvydas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis
Brendanslongblog.blogspot.lt nuotr.

Baltieji vaikai virsta mažuma Londono ir Vokietijos mokyklose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai